Ar prie Šiaulių katedros yra pagoniškas kapinynas?

Simono SPRINDŽIO nuotr.
Išskirtiniai radiniai – X–XII amžiaus pasaginė segė ir VIII-IX amžiaus kryžinio smeigtuko fragmentas.
Atsakymo į šį klausimą ieško šventoriuje tyrimus atliekantys archeologai. Vakar rastas kryžinio smeigtuko fragmentas, datuojamas VIII–IX amžiumi, kiek anksčiau – X–XII amžiaus pasaginė segė.
„Jei rastume geležies amžiaus palaidojimų, būtų reikšminga ne tik Šiaulių istorijai, bet, galime sakyti, visos Lietuvos istorijai, nes nedaug yra vietų, kur geležies amžiaus ir krikščioniški palaidojimai būtų kartu“, – sako tyrimams vadovaujantis archeologas Simonas Sprindys. Didžioji dalis iki šiol prie Šiaulių katedros atkastų kapų yra XVI–XVII amžiaus.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
„Tai būtų unikaliausias mano radinys. Buvo atvažiavęs vienas kolega, rodžiau jam rastą segę, jis sveikino atradus pagonišką kapinyną“, – apie galimą atradimą prie Šiaulių katedros sako archeologiniams tyrimams vadovaujantis Simonas Sprindys.

Tikisi unikalaus radinio

Balandžio pradžioje rašėme, kad Šiaulių katedros šventoriuje archeologinių tyrimų metu atkastos senosios kapinės.

S. Sprindžio teigimu, iki šiol rasti seniausi kapai su radiniais datuojami XV–XVI amžiumi.

„Bet turime ankstesnių pavienių radinių maišytame sluoksnyje, supiltame grunte katedros statybos laikotarpiu: kryžinio smeigtuko fragmentą, datuojamą VIII–IX amžiumi, pasaginę segę, datuojamą X–XII amžiumi. Peršasi mintis, kad čia buvo pagoniškas kapinynas dar prieš atsirandant krikščionybei Lietuvoje, pagal radinius galime sakyti, VIII–XII amžiuje.“

Pasak archeologo, tai paliudija ne tik radiniai, bet ir tai, kad kitapus Rūdės upelio, rytinėje pusėje, buvusi geležies amžiaus laikotarpio senovės gyvenvietė. Įprastai tuo laikotarpiu laidojimas vykdavo kitapus upės.

„Čia tokia graži kalvelė, gali būti, kad tuo metu ją išsirinko laidojimui. Gali būti, kad bažnyčiai ši vieta išrinkta dėl to, kad buvo pagoniškas objektas. Turime Vilniaus arkikatedros pavyzdį, kur varpinė pastatyta ant pagoniško aukuro.“

S. Sprindys pabrėžia, kad geležies amžiaus kapinynas prie katedros – kol kas hipotezė: „Pavieniai radiniai galėjo atsirasti iš suardytų kapų, bet, kol nerandame pilno to laikotarpio kapo, negalime būti 100 procentų įsitikinę.“

Geležies amžiaus radiniai koncentruojasi vakarinėje šventoriaus dalyje, kur archeologai kol kas yra ištyrę tik vieną perkasą. Šioje pusėje dar vyks platesnės apimties tyrimai.

„Jei pasitvirtintų pagoniškas kapinynas, tai būtų naujas atradimas. Gal kažkas turėjo hipotezių, bet jos nebuvo pagrįstos. Dabar, kai turime radinius, galime kalbėti pasiremdami argumentais“, – sako S. Sprindys.

Archeologo nuomone, tai būtų reikšmingas atradimas ne tik Šiaulių, bet ir visos Lietuvos istorijai: nedaug yra vietų, kur geležies amžiaus ir krikščioniški palaidojimai būtų kartu, dažniausiai kapinynai būdavo atskirai.

S. Sprindys sako, kad XVI–XVII mažiaus miestų tyrimai archeologams yra įprastas dalykas, bet geležies amžius – tas laikas, kurį ne visiems pasiseka patyrinėti.

Ardyti trimis laikotarpiais

Archeologai prie Šiaulių katedros dirba maždaug mėnesį, pirmieji radiniai, sako S. Sprindys, pasirodė jau pačią pirmą tyrimų dieną.

„Kapinių čia tikėjomės ir radome. Nuo pat paviršiaus pirmąją dieną pradėjo lįsti pavieniai kaulai iš suardytų kapų, maždaug metro gylyje radome ir pilnus kapus. Ir taip kasdien.“

Pasak archeologo, maždaug pusė kapų yra suardyti. Ardyti trimis laikotarpiais: statant katedrą XVII amžiaus pirmoje pusėje; laidojant, kai katedra jau buvo pastatyta (laidota iki maždaug 1800 metų, kol atidarytos Šiaulių miesto kapinės) ir sovietmečiu, tiesiant inžinerinius tinklus.

Tyrinėjant Šiaulių katedros šventorių, iki šiol atkasti 65 kapai. Kiek rasta palaikų, neaišku, nes kai kurių kapų archeologai užčiuopė tik kampą, kaulų nerado – jie yra už perkasos ribų. Kai kurie kapai labai suardyti, aptinkama tik maža skeleto dalis.

Iš radinių daugiausia randama monetų, žiedų, kryželių, medalikėlių: įprastų radinių XVI–XVII amžiaus kapinynui. Kad didžioji dalis kapų yra XVI–XVII amžiaus, byloja ir monetos.

Archeologai tyrimus planuoja tęsti 2–3 mėnesius. S. Sprindys sako, jog dėl tyrimo apimčių kalbama su Kultūros paveldo departamentu: gali būti, kad archeologai dirbs ir ilgiau.