Naujausios
Kęstutis Bingelis lyg metraštininkas fiksuoja Šiaulių šv. Petro ir Pauliaus katedros vaizdo pokyčius per rekonstrukciją ir po jos. Iš šimtų kadrų parodai atrinktose 26 fotografijose – žvilgsnis į Katedrą vis kitokiame šviesos sraute: ryto saulėje ar net Saulės dalinio užtemimo šešėlyje.
Fotografo objektyve ir Katedrai dovanoto kariliono varpai, jų šventinimo akimirka – vyskupas Eugenijus Bartulis ir kariliono fundatorius Petras Baronas su šeimos nariais Katedros varpinėje. Didžiausio Šiaurės Lietuvoje kariliono varpai buvo pašventinti prieš šiųmetines šv. Velykas ir pirmą kartą skambėjo Didijį ketvirtadienį.
Fotografas Ričardas Dailidė, apibūdindamas K. Bingelio surengtą parodą, akcentuoja autoriaus originalų žvilgsnį.
„Reaguojant į besikeičiantį vaizdą, apšvietimą, sukuriama išranki kompozicinė šviesotamsa,– pabrėžia R. Dailidė. – Kęstutis mums demonstruoja netikėtus rakursus, bylojančius apie fotografinio matymo meistrystę. Įspūdingai žvelgia į mus Katedros aplinka, veržiasi dangun Varpinė iš industrinių pastolių dekoratyvaus rūbo. Miela akiai matyti didingo kariliono šventinimo akimirkas.“
„Man artimiausias yra kasdieninis reportažas, laiko judesio fiksavimas, – sako pats parodos autorius. – Fotografija yra piešimas šviesa, man tas šviesos vyksmas pats įdomiausias, todėl ir stebėdavau, kaip Katedra atrodo įvairiu paros metu.“
Jo žodžiais, idėja fotografuoti Katedros renovacijos vyksmą, o po to karilioną, kilo natūraliai.
„Penkerius metus dirbu pastate šalia Prisikėlimo aikštės skvero, pro savo darbovietės langą mačiau visą aikštės ir jos prieigų rekonstrukciją, Katedros renovaciją. Ramiai negalėjau žiūrėti, vis išeidavau fotografuoti – gaudyti vaizdus, – dalijasi fotografas. – Kai Katedra aprengė pastoliais – tai juk unikalus reikalas, ne kasdien taip būna. 45 metus Šiauliuose gyvenu, to nepamenu. Katedra man labai miela dūšiai, ji suteikia ramybės. Traukia ją fotografuoti, nes ji gražiai įsilieja į miesto aplinką, viskas dera prie jos, o gražiausia ji man rytais.“
Tai trečioji personalinė K. Bingelio fotografijų paroda. Pripažinimo kaip fotografas, nors ir laiko save tik mėgėju, sulaukė dar 1978 metais. Tada dalyvaudamas Fotografijos muziejaus surengtoje Humoristinės fotografijos parodoje-konkurse laimėjo laimėjo prizą. Dalyvavo ir respublikinėse parodose, dvi personalines parodas buvo surengęs Inžinierių namuose.
„Noras pamatyti vyksmą kitaip, su jumoru į viską pažvelgti išliko, vis medžioju jumoristinius kadrus. Gal surengsiu ir kokią jumoristinę parodą, peržvalgai turiu surinkęs apie 50 jumoristinių fotografijų“, – sako K. Bingelis.
Bet pirmiausia numato dar vieną parodą Pastoracinio centro erdvėje. Rudeniop miesto gimtadienio šventei surengs fotografijų parodą iš Prisikėlimo aikštės rekonstrukcijos istorijos. Šimtus kadrų yra padaręs ir iš šios statybos.
„Pati aikštė, mano supratimu, nėra iš tų, kurios būtų labai patrauklios, trinkelizmas ir man nelabai patinka, bet renginiams, veiksmui ji labai gera, – svarsto šiaulietis. – Kitas dalykas, kaip tą veiksmą padaryti? Tam reikia ir jėgų, ir pinigų.“
„Fotografija mane veža, tas pomėgis – dūšios ramumui, pusiausvyrai išlaikyti, – pasidalija K. Bingelis. – Parodoms, aišku, reikalingas laikas ir lėšos, sponsorių paieška. Jau esu senjoras, bet dar dirbu. Iš to, ką prisiduriu, galiu dar kažką fotografijoje padaryti ir kitam parodyti.“
Pasakoja, jog kartais ant lakšto pamato tai, ko fotografuodamas nė nematė. Taip tik atspaudus Katedros vartų nuotrauką ekspozicijai pamatė ant jų Rūpintojėlio šešėlį.
„Netikėtas kadras – pats mieliausias, visi fotografai tą žino,“ – teigia K. Bingelis.