Naujausios
Jubiliatė laukė svečių. Nors sklandžiai pasakoja apie savo gyvenimą, jau šešerius metus juda tik su vežimėlio arba vaikštynės pagalba. Nežiūrint to, moteris dar pilna jėgų ir turi gerą humoro jausmą.
„Pagal amžių ir sveikata. Labai skųstis negaliu. Gyventi galima“, – sakė žurnalistus pasitikusi senolė.
Ji pasakojo, kad yra kilusi iš Novgorodo srities Rusijoje, tačiau Lietuvoje gyvena jau daugiau nei septynis dešimtmečius. Karo metais buvo išvežta į darbus Vokietijoje. Grįžusią ją pakvietė atvykti į Šiaulius čia gyvenusi pusseserė. Jelizaveta kvietimu pasinaudojo, nes tėviškėje namų nebebuvo, trūko maisto, gyventi buvo sunku.
Jauna mergina Šiauliuose vykusiame šokių vakare susitiko savo būsimą vyrą. Su juo susilaukė dviejų sūnų. Vieno sūnaus moteris neteko jau prieš kelis dešimtmečius. Šiandien gyvena savo bute kartu su septyniasdešimtmečiu vyresniuoju sūnumi Vladimiru. Du anūkai įsikūrę Anglijoje„ čia auga ir vienintelis proanūkis. Močiutė džiaugėsi, kad anūkai parvyksta jos aplankyti.
Jelizaveta 34 metus dirbo prekyboje. Pradėjo nuo pardavėjos, baigė prekybos technikumą, vadovavo parduotuvei, dirbo prekių žinove. Meras iškart prisiminę ją prieš daugelį metų buvus vienos miesto parduotuvės vedėja.
Išėjusi į pensiją moteris išmoko megzti ir pamėgo šį užsiėmimą. Taip pat siuvo, persisiūdavo drabužius. Mėgdavo skaityti, iš bibliotekos imdavo knygas, tačiau dabar jau nusilpo akys, tad nebeskaito.
„Aš nesitikėjau, kad tiek metų nugyvensiu. Niekada negalvoju apie mirtį. Kaip čia aš numirsiu, negali būti! Kaip čia viskas bus be manęs“, – juokiasi senolė.
Savo ilgaamžiškumo paslapties Jelizaveta nežino. Vyresni broliai, likę Rusijoje, jau seniai mirę. 1992 metais Anapilin išlydėjo vyrą.
Neišranki moteris ir maistui. Sako valganti viską, maistą sau gamina pati. Tik mėsos jau nelabai norisi.
Sunkiai vaikščiojanti senolė iš namų išeina retai. Pernai atvykę anūkai nunešė močiutę su vežimėliu iš trečio aukšto ir nuvežė pas gydytojus. Po ilgos pertraukos išvažiavusi į miestą Jelizaveta džiaugėsi, kad kaip jis pasikeitė, išgražėjo. O šiaip visas jos pasaulis – namai. Vasara džiaugiasi kasdien laiką leisdama balkone.
Meras pakvietė Jelizavetą birželio 10 dieną atvykti į liaudies šokių šventę parko estradoje ir netikėtai sau pačiam sužinojo, kad mieste žmonės negauna reikalingos paslaugos – nunešti ir užnešti nevaikščiojantį žmogų į tam tikrą aukštą, kur yra jo namai.
Vadovauti įpratusi senolė prisipažįsta vis dar paauklėjantį kartu gyvenantį sūnų.
„Klauso manęs, prisibijo. Aš jau tokia. Manęs nepakamandavosi“, – šypsodamasi prisipažino jubiliatė.
Jelizaveta linkėjo šiauliečiams stiprios sveikatos ir dar gražesnio bei patogesnio gyventi miesto.
Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja Vilma Melenienė pastebėjo, kad pavasarį 100 metų sukaktį švenčiančių žmonių kiek padaugėjo. Nuo balandžio mėnesio pasveikinti jau 5 tokie sukaktuvininkai. Per metus suskaičiuojama apie 15 šimto ir daugiau metų sulaukusių šiauliečių.
