Šeima prašo padėti surasti dingusį šunį Gorą

Asmeninė nuotr.
Šeimininkai prancūzų buldogo Goro ieško jau kelias savaites. Paieškos nedavė rezultato. Policija aiškinasi įvairias dingimo versijas.
Penktadienį suėjo lygiai dvi savaitės, kai šiauliečių šeima neteko savo namų numylėtinio prancūzų buldogo Goro, ir visais įmanomais būdais jo vis dar ieško. Šuns šeimininkė Indrė Pribelskienė sako, kad iš prigimties patiklus ir kartu labai prieraišus gyvūnas pats savo noru tiesiog negalėjo toliau nuklysti. Kas nutiko keturkojui, kol kas mįslė – tai aiškinasi policija. Šuns šeimininkė kreipiasi į geranorius žmones ir prašo padėti surasti Gorą.

Nerimas ir laukimas

Prancūzų buldogas Goras, kuriam vos metai ir trys mėnesiai, pradingo rugsėjo 23 dieną.

Pasak I. Pribelskienės, tos dienos popietę ji išvažiavo iš mokyklos parsivežti dukros. Goras tada žaidė kieme su šeimos kate Lila.

Su dukra po 11 minučių (tikslų laiką sužinojo, peržiūrėjusi vaizdo kamerų įrašą) parvykusių į namus, Goras, kaip buvo įprasta, nepasitiko. Keturkojo nebuvo nei viduje, nei lauke.

Įtarusi, kad augintinis, išvažiuojant atidarius kiemo vartus, galėjo išbėgti į gatvę, I. Pribelskienė peržiūrėjo namų vaizdo kamerų įrašus. Išvydo augintinį lakstantį gatvėje, čia prie vieno kaimyno vartų, čia prie kito – akivaizdu, kad sunerimęs keturkojis ieškojo, kaip sugrįžti į savo kiemą. Daugiau atsakymų vaizdo kamerų medžiaga nepateikė.

Paprašyti peržiūrėti savo namų kamerų įrašus kone visi kaimynai taip ir padarė, bet nė viename įraše nebuvo matyti, kas nutiko buldogui ir kur jis pradingo.

Apie keistomis aplinkybėmis pradingusį keturkojį I. Pribelskienė paskelbė socialiniuose tinkluose, žmonių paprašyta pagalbos. Skelbimai su augintinio nuotrauka buvo iškabinti ir miesto autobusų stotelėse.

Anot moters, skambučių ir komentarų sulaukta daugybė. Viena močiutė paskambino tik pasiteirauti, ar augintinis nerastas, sakė, užsirašiusi telefoną, jeigu netikėtai jį pastebėtų. Žmonės aktyviai pranešinėjo, kur, kada pastebėję prancūzų buldogų veislės šunį ar tik panašų į jį.

Nė vienas pranešimas ir šeimos patikrinta informacija nepasiteisino.

„Buvome nuvykę ieškoti net į Šilėnus. Gavome signalą, kad ten „madinga“ atsikratyti namų augintinių, buvo neramu, kad ten galėjo būti nuvežtas ir mūsiškis. Sutikome vietinę moterį, kuri tokiomis aplinkybėmis priglaustų šunų turi net keturis. Goro nebuvo“, – papasakojo ponia Indrė.

Šiaulietė su siaubu galvoja, kad savais ir svetimais žmonėmis labai pasitikintis ir kiekvieną mylintis Goras galėjo būti nuviliotas, galbūt kažkur nuvežtas, gal nuskandintas, gal klaidžioja paliktas miške, arba, dar blogiau, kažkas jį pririšo prie medžio, kad nugaištų... Neramios mintys šeimininkę tiesiog graužia. Netiki, kad Goras galėjo pats nuklysti, greičiau kaip nors pagrobtas.

Policija dėl įtariamo nusikaltimo pradėjo ikiteisminį tyrimą. Šeima turi šiokių tokių įtarimų, ir jais pasidalijo su pareigūnais.

Goras pats pasirinko šeimininkus

Goras į šiauliečių namus atkeliavo pernai būdamas tik trijų mėnesių.

Tąsyk šeima buvo sugalvojusi įsigyti kalytę – į draugystę jau turėtai katei Lilai. Prieš tai daug kartų apsvarstę pliusus ir minusus, išanalizavę kelių šunų veislių ypatybes, charakterio savybes, galimas sveikatos problemas, gyvūno dydį, nusprendė ieškoti būtent prancūzų buldogo.

Sutartą dieną nuvykę į veislyną rezervuoti gyvūno, rado dviejų vadų šuniukus. Nors dairėsi kalytės, pastebėjo buldogiuką, kuris guviai lipo per kitų galvas.

„Atrodė, kad ne mes renkamės, o tas šuniukas rinkosi mus“, – pirmą susitikimą su Goru prisimena ponia Indrė. „Jaunuolis“ taip patiko šeimai, kad nusprendė pakeisti savo sprendimą ir namo, į Šiaulius, grįžo ne su kalyte, o su Goru.

„Kreipiuosi į visus žmones. Labai prašau padėti surasti mūsų Gorą. Gal kas nors, kur nors pastebėjote lakstantį prancūzų buldogų veislės šunį. Svarbus kiekvienas skambutis ir pastebėjimas. Labai prašau man paskambinti telefonu (8 612) 22776“, – su viltimi į visuomenę kreipiasi I. Pribelskienė.

Už vertingą informaciją, kuri padėtų surasti dingusį augintinį, šeimininkai atsilygins 1 000 eurų.