Naujausios
Schemose naudojo fiktyvias įmones
Kaltinamai pareikšti penkiems asmenims, tarp kurių ir pagrindinis nusikalstamų schemų organizatorius – 13 kartų už įvairius finansinius nusikaltimus teistas ir teisiamas Mažeikių gyventojas, ne vienus metus už panašius nusikaltimus praleidęs įkalinimo įstaigose. Kaltinimai pareikšti ir vienam juridiniam asmeniui.
Ikiteisminiam tyrimui vadovavo Šiaulių apygardos prokuratūra.
Ikiteisminis tyrimas, kurį atliko Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Šiaulių ir Panevėžio apygardos valdybos pareigūnai, buvo pradėtas surinkus patikrintą žvalgybinę informaciją apie galimai vykdomą nesąžiningą prekybą naftos produktais.
Tuo metu įtarta, kad didmenine naftos produktų prekyba užsiimančios bendrovės nesąžiningai konkuruoja, siekdamos sumažinti degalinių tinklams parduodamų naftos produktų kainas, į verslo schemas įtraukia fiktyvius prekių pirkimo–pardavimo sandorius, taip apgaule sumažindamos mokėtinų mokesčių sumą, kad galėtų sumažinti didmeninę parduodamų naftos produktų kainą.
Atliekant ikiteisminį tyrimą paaiškėjo, kad naftos produktais prekiauja ir nusikalstamas PVM vengimo ir pinigų legalizavimo schemas galimai vykdo organizuota grupė, kurioje veikė tuo metu dar kalėjime sėdėjęs pagrindinis organizatorius, taip pat jo sūnus ir kiti asmenys.
Įtarta, kad ši organizuota grupė, bandydama išvengti PVM, dirbtinai kėlė savo apyvartą ir kūrė fiktyvių sandorių grandines tarp savo faktiškai valdomos ir nusipirktų veiklos nevykdančių įmonių, kurių direktoriais už 50–100 eurų būdavo paskirti asocialūs asmenys, o atėjus laikui mokėti mokesčius, veiklos nevykdančiomis bendrovėmis ketinta atsikratyti nesumokėjus PVM ir pelno mokesčių.
Tyrimo metu nustatyta, kad kaltinamasis su bendrininkais veikė galimai klastodami savo faktiškai valdomų ir įsigytų fiktyvių bendrovių dokumentus, į apskaitą įtraukdami neįvykusius tarpusavio sandorius ir apgaulingai tvarkydami juridinių asmenų apskaitas.
Skaičiuojama, kad 2014–2016 metais sukčiaujant buvo išvengta sumokėti per 7 milijonus eurų PVM ir beveik 4 milijonus eurų pelno mokesčių.
Skaičiuojama, kad vien didmeninės prekybos naftos produktais apyvarta sudarė beveik 21 milijoną eurų. To laikotarpio kainomis buvo parduota beveik 30 milijonų litrų dyzelino ir benzino – toks kiekis tilptų į 491 cisterną, o bendra galimai fiktyvių sandorių suma viršijo 41 milijoną eurų.
Siekiant legalizuoti nusikalstamai gautus pinigus, buvo panaudota dar viena netikrų sandorių grandinė.
Įtariama, kad pagrindinis organizatorius naudojosi savo valdomomis fiktyviomis įmonėmis ir neva pirko didelius kiekius elektronikos prekių, kavos, sidabro, gintaro iš savo bendrininko – Latvijos piliečio – valdomų fiktyvių septynių lietuviškų, vienuolikos latviškų, devynių lenkiškų, vienos čekiškos įmonės ir vienos Panamoje registruotos finansų įstaigos. Latvis, naudodamas veiklos nevykdančių savo bendrovių rekvizitus, išrašydavo sąskaitas ir gaudavo užmokestį už tariamai parduotas prekes, paskui šiuos pinigus išgrynindavo ir, pasilikęs savo dalį, grąžindavo pagrindiniam kaltinamajam.
Nustatyta, kad 2014–2016 metais tokių pavedimų suma siekė 8,4 milijono eurų, iš kurių pagrindinis kaltinamasis užvaldė ir savo reikmėms naudojo per 6,7 milijono eurų.
Organizatorius „pasižymėjęs“
Anot tyrėjų, bendrininkų grupė veikė organizuotai, pasiskirstę vaidmenimis – visi pagrindinio schemų sumanytojo nurodymai buvo duodami tik per tarpininkus, todėl nustatyti ryšius tarp kaltinamojo, kitų bendrininkavusių asmenų ir fiktyvių bendrovių buvo sudėtinga. Tik kruopštus FNTT žvalgų darbas padėjo identifikuoti veikimo schemą, nors organizuotos grupės nariai keitė telefonus, naudojosi užsienyje registruotomis SIM kortelėmis, keitėsi informacija per telefonų programėles ir serverius, esančius Rusijoje.
Pagrindinis įtariamas schemų organizatorius – dėl panašių finansinių nusikaltimų darymo teisėsaugai gerai žinomas nuo 1994 metų.
Ne vienus metus praleidęs įkalinimo įstaigose, organizatorius buvo teistas už stambaus masto sukčiavimą pridėtinės vertės mokesčiu (PVM) prekiaujant degalais, metalu, mediena, statybinėmis medžiagomis, paskutiniais metais nusikalstamos veikos buvo daromos prekiaujant naftos produktais.
Teismas, priimdamas apkaltinamuosius nuosprendžius, jau 2011 metais konstatavo, kad analogiškų nusikaltimų darymas yra jau tapęs neatsiejamu įtariamojo gyvenimo būdu bei pragyvenimo šaltiniu. Iš įkalinimo įstaigos jis buvo paleistas anksčiau laiko ir – jo paties žodžiais tariant – iš kalėjimo sugrįžo jau turėdamas pinigų ir „įsukęs“ verslo schemą.
Vien FNTT Šiaulių ir Panevėžio apygardos valdyboje kaltinamajam buvo pradėti ir į teismą perduoti dar 3 ikiteisminiai tyrimai. Šiuose tyrimuose nustatyta per 258 tūkstančius eurų nesumokėtų mokesčių valstybei ir 25 tūkstančiai eurų padaryta žala juridiniam asmeniui.
Įtarimai padarius nusikalstamas veikas pareikšti aštuoniolika asmenų. Dėl septynių asmenų teismai priėmė baudžiamuosius įsakymus, keturiais – tyrimai nutraukti, vienas įtariamasis mirė, šešių įtariamųjų organizuotos grupės narių baudžiamoji byla perduota į teismą.Ikiteisminio tyrimo metu laikinai buvo apribota nuosavybės teisė į įtariamųjų turtą (butus, namus, žemės sklypus, automobilius), kurio bendra vertė siekia 1,8 milijono eurų. Schemų organizatorius dalį šio turto (vilkikus bei puspriekabes) pardavė, žinodamas, kad jiems yra skirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas ir naujieji šio turto savininkai jų negalės priregistruoti savo vardu. Dėl šio fakto kaltinamajam pradėtas ir atliekamas kitas ikiteisminis tyrimas. Dalis parduoto turto yra surasta Lietuvoje ir Ukrainoje. Kai kurios transporto priemonės buvo parduotos ir išgabentos į Rusiją. Valstybinė mokesčių inspekcija pareiškė civilinį ieškinį, kurio suma siekia beveik 12 milijono eurų.
