Naujausios
Sandoris už beveik 15 000 eurų subliuško
Ant sukčių kabliuko ką tik užkibo vienos Šiaulių įmonės bendrovės direktorius. Liepos pradžioje skelbimų portale www.autoplius.lt jis rado patrauklia kaina parduodamą automobilį „Audi A6“.
Skelbime buvo nurodyta, kad parduodama transporto priemonė yra Švedijoje ir priklauso vienai įmonei. Esą įmonė turinti gauti naujų automobilių, taigi senuosius nutarusi parduoti. 2018 metais pagamintą „Audi A6“ buvo sutarta pirkti tik už 14 900 eurų.
Gavęs rezervacijos patvirtinimą, šiaulietis tą pačią dieną iš įmonės sąskaitos pervedė puspenkto tūkstančio eurų. Tiesa, truputėlį keistoka buvo, kad pinigus reikėjo pervesti į asmeninę, o ne automobilį parduodančios įmonės sąskaitą. Tačiau pardavėjas patikino, kad Švedijoje pinigus galima persiųsti ir privačiam asmeniui.
Kadangi automobilio kaina buvo labai viliojanti, lietuvis tokį paaiškinimą priėmė be įtarimo.
Kitą dieną direktorius pervedė likusią pinigų dalį ir į Švediją išsiuntė autovežį nupirktam automobiliui parvežti.
Tačiau vakare pardavėjas ėmė teisintis, kad neberanda mašinos dokumentų. Šiauliečiui ir dabar abejonių nekilo. Jis prašė automobilį pakrauti, o dokumentai galės būti atsiųsti ir vėliau.
Tačiau kai autovežio vairuotojas nuvyko į Stokholmą, jis nerado nei jam nurodytos aikštelės, nei joje stovinčio automobilio. Susisiekęs su pardavėju, lietuvis išgirdo, kad šiuo metu jis mašinos parduoti negalįs. Tuo jų sandoris baigėsi.
Su automobilio pardavėju šiauliečiui daugiau susisiekti nebepavyko, nes telefonas buvo išjungtas, o tariamas pardavėjas su beveik 15 tūkstančių eurų tiesiog prasmego.
Laiku prigriebtas
Estijos pilietis, parduodamas automobilį vos neprarado beveik 11 tūkstančių eurų.
Automobilių prekyba užsiimančios Estijos įmonės direktorius su pirkėju iš Lietuvos sutarė, kad šis iš jų įmonės pirks automobilį „Hummer“. Direktorius pažadėjo, kad, kai tik gaus lietuvio pavedimą, transporto priemonę tuoj pat užkels ant tralo ir išsiųs į Lietuvą.
Estas į įmonės sąskaitą įkrentančių pinigų nesulaukė, bet gavo atlikto pavedimo nuotrauką ir prašymą kuo greičiau automobilį išsiųsti į Lietuvą.
Įmonės vadovas tą ir padarė. Ir tik po to pastebėjo, kad nuotraukoje ant pavedimo smulkiomis raidėmis parašyta, jog pavedimas atšauktas.
Paskambinęs pirkėjui, jis išgirdo jo patikinimą, kad čia nieko tokio, pavedimas nepavyko, nes buvo per didelė suma, ir pažadėjo pinigus atvežti Jūrmalą.
Estas išskubėjo į Jūrmalą. Kai čia pirkėjo nesutiko, iš pastarojo išgirdo, kad šis turįs problemų ties Lietuvos ir Latvijos siena – jo neišleidžia išvažiuoti. Estas atvažiavo iki Lietuvos pasienio, tačiau sutartoje vietoje lietuvio pirkėjo nerado. Pagaliau supratęs, jog yra vedžiojamas už nosies jis kreipėsi į policiją.
Tuo tarpu pirkėjas, sužinojęs, kad sandoriu susidomėjo policija, nutarė automobiliu atsikratyti, jį palikdamas vienoje Kauno automobilių stovėjimo aikštelėje. Apie mašinos buvimo vietą žinute jis informavo„Hummer“ pardavėją. Policijos pareigūnai automobilį nurodytoje vietoje rado.
Policijos pamokos
„Hummer“ istorija baigėsi sėkmingai. Tačiau dažniau būna, kad, patikėjus atsiųstų pavedimų kopijomis, analogiškos istorijos baigiasi ne tik parduodamų ar perkamų daiktų, bet dar ir pinigų praradimu.
Policija ragina: kol pinigų sąskaitoje nėra, nedarykite nė menkiausio judesio. Didžiules pinigų sumas perveskite tik patikimiems, laiko išbandytiems verslo partneriams. Bet ir tokiais atvejais derėtų būti atsargiai: sukčiai, prisistatydami jūsų partneriais ir pranešdami, kad pasikeitė jų banko sąskaita, gali jums nurodyti savo sąskaitą ir taip pasisavinti pinigus.
Pirkėjai visada suklusti turėtų sužinoję, jog daikto, kurį norėtų įsigyti, ženkliai mažesnė negu rinkos.
