Aplinkosaugininkai: deganti žolė pievų netręšia ir daro tik žalą

AAA nuotr.
Aplinkosaugininkai primena: už žolės deginimą gresia ne tik baudos, bet ir yra realus pavojus sveikatai bei turtui.
Įsivyravus šiltiems orams ir išdžiūvus pernykštei žolei pievose, kiekvieną pavasarį aplinkosaugininkai susiduria su pernykštės žolės deginimo problema. Ne išimtis ir šiemet.

Dažniausiai žolė deginama neatsižvelgiant į žalą gamtai, nepaisant jokių priešgaisrinės saugos reikalavimų, rizikuojant savo bei kitų žmonių sveikata ar turtu. Todėl aplinkosaugininkai primena numatytus žolės deginimo reikalavimus.

Teigiama, kad žolės deginimas atneša didelių nuostolių, pavyzdžiui, vieną kartą išdeginus žolę, dirvos derlingumas sumažėja 5–8 procentais. Deginant žolę pažeidžiamas paviršinis humuso sluoksnis, žūsta augalai, jų sėklos, sudygusių sėklų daigai, pradedančių kaltis vertingų augalų ūgliai, vabzdžiai, driežai, ežiai, zuikiai, perintys paukščiai, jų jaunikliai ir perimvietės. Taigi, siekiant išvengti smulkiosios faunos žūties, draudžiama deginti medieną jos neperkrovus, jei į krūvas ji buvo sukrauta anksčiau nei savaitę iki deginimo.

Deganti sausa pievos paklotė teršia aplinkos orą, o teršalai gali pakenkti ne tik aplinkai, bet ir žmonių sveikatai. Be to, nuo degančios žolės ugnis neretai persimeta į miškus, durpynus, sodybas, ūkinius pastatus.

Dėl žolės gaisrų gali nukentėti patys žmonės ir jų turtas.

Išimtys žolei deginti daromos, jei laikomasi Aplinkos ministerijos patvirtintų Aplinkos apsaugos reikalavimų, lauko sąlygomis deginant augalus ar jų dalis. Šiuose reikalavimuose numatyta, kad sausą žolę, nendres, nukritusius lapus, šiaudus, laukininkystės, daržininkystės, augalinės kilmės liekanas lauko sąlygomis leidžiama deginti tada, kai nėra galimybių jų kompostuoti (arba jei kompostavimas padeda plisti augalų kenkėjams) ar kitaip panaudoti, bet ne arčiau kaip 30 metrų nuo statinių ir tik surinktas (sugrėbtas) į krūvas.

Be to, deginimas turi būti nuolat stebimas, o baigus smilkstančią ugniavietę privaloma užgesinti vandeniu ar smėliu.

Priešgaisrinės apsaugos priemonių nesiėmimas, pastebėjus savo žemėje ražienų ar nesugrėbtų (nesurinktų) šiaudų gaisrą, užtraukia baudą žemės savininkams, naudotojams ir valdytojams nuo 30 iki 170 eurų.

Ražienų, nenupjautų ir nesugrėbtų (nesurinktų) žolių, nendrių, javų ir kitų žemės ūkio kultūrų deginimas užtraukia asmenims baudą nuo 50 iki 300 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 120 iki 350 eurų.

Taip pat vertinama aplinkai padaryta žala.

Pamačius deginamą žolę, būtina iškart skambinti telefonu 112.