Penkiametės gyvybę išgelbėjo pirmą kartą Lietuvoje vaikui atlikta unikali operacija

Pa­sak Kau­no kli­ni­kų at­sto­vės Ka­ro­li­nos Vaikš­no­rai­tės, suau­gu­siems šios ope­ra­ci­jos at­lik­tos ir anks­čiau, ta­čiau vai­kui at­lik­ta pir­mą kar­tą, nes tai su­dė­tin­ga pro­ce­dū­ra, o įgim­ta tul­žies la­ta­kų at­re­zi­jos pa­to­lo­gi­ja yra re­ta. Eu­ro­po­je pro­ce­dū­ros at­lie­ka­mos tik di­džiau­siuo­se cent­ruo­se, o dau­ge­ly­je ša­lių iš­vis neat­lie­ka­mos.

Lie­tu­vos svei­ka­tos moks­lų uni­ver­si­te­to li­go­ni­nės Kau­no kli­ni­kų pra­ne­ši­me tei­gia­ma, kad tai bu­vo ne pir­mo­ji pen­ke­rių me­tų mer­gai­tės ope­ra­ci­ja, – į Kau­no kli­ni­kas ji pa­te­ko mė­ne­sio am­žiaus.

Kau­no kli­ni­kų Vai­kų li­gų kli­ni­kos gy­dy­to­ja gast­roen­te­ro­lo­gė doc. Rū­ta Ku­čins­kie­nė pri­si­me­na, kai pir­mą kar­tą su­si­ti­ko su ma­žą­ja pa­cien­te.

"Bu­vo at­lik­ti ty­ri­mai, ku­rių me­tu nu­sta­ty­ta įgim­ta tul­žies la­ta­kų at­re­zi­ja, – pa­sa­ko­ja gy­dy­to­ja gast­roen­te­ro­lo­gė. – Kai nė­ra iš­si­vys­čiu­sių tul­žies la­ta­kų, tul­žis kau­pia­si ke­pe­ny­se, ir or­ga­nas tie­siog gen­da. Ke­pe­ny­se vyks­ta ne­grįž­ta­mi pro­ce­sai, vys­to­si fib­ro­zė ir ci­ro­zė, to­dėl atei­ty­je bus rei­ka­lin­ga ke­pe­nų transp­lan­ta­ci­ja. Svar­bu kuo il­giau iš­lai­ky­ti ke­pe­nis gy­vy­bin­gas. Li­go­ni­nė­je mer­gai­tei bu­vo at­lik­ta ne vie­na su­dė­tin­ga pa­gal­bi­nė ope­ra­ci­ja, bū­ti­na jos gy­vy­bės iš­sau­go­ji­mui ir gy­ve­ni­mo ko­ky­bės ge­ri­ni­mui.

Dėl be­si­vys­tan­čios ke­pe­nų fib­ro­zės ir di­de­lio spau­di­mo ke­pe­nų ve­no­se, jos stemp­lė­je ir skran­dy­je pra­dė­jo plės­tis ve­nų tink­las. Gast­ros­ko­pi­jos me­tu pa­ste­bė­ta daug iš­si­plė­tu­sių ve­ni­nių maz­gų stemp­lė­je. Taip krau­jo­ta­ka ieš­ko ap­lin­ki­nių ke­lių, – tei­gia do­cen­tė. – Pir­mo­ji pa­gal­ba bu­vo at­lik­ti ope­ra­ci­ją, ku­rios me­tu bu­vo už­spau­džia­mi maz­gai, iš ku­rių bė­ga krau­jas. Ši pro­ce­dū­ra bu­vo kar­to­ta ma­žiau­siai de­šimt kar­tų, nes vis at­si­ras­da­vo nau­jų ve­ni­nių maz­gų. Ke­le­tą kar­tų krau­ja­vi­mas kė­lė rim­tą grės­mę pa­cien­tės gy­vy­bei."

Ka­dan­gi to­kios pa­gal­bi­nės ope­ra­ci­jos yra lai­ki­nos (nes krau­ja­vi­mas at­si­nau­ji­na), rei­kė­jo ras­ti ki­tą gy­vy­bę gelbs­tin­tį me­to­dą. Kad ma­žo­ji pa­cien­tė iš­gy­ven­tų iki ke­pe­nų transp­lan­ta­ci­jos ir jos gy­ve­ni­mo ko­ky­bė pa­ge­rė­tų, gy­dy­to­jų ko­man­da ry­žo­si at­lik­ti su­dė­tin­gą ra­dio­lo­gi­nę pro­ce­dū­rą – po­rto sis­te­mi­nį šun­tą, ku­ris pa­kei­tė li­gos ei­gą.

"Dvi va­lan­das tru­ku­si ope­ra­ci­ja at­lie­ka­ma punk­tuo­jant kak­lo ve­ną, tuo­met per kak­lo ve­nas, tuš­čią­ją ve­ną bei šir­dį su spe­cia­liais ka­te­te­riais ir il­ga ada­ta pa­ten­ka­ma į ke­pe­nų ve­nas. Iš jų echos­ko­po pa­gal­ba su­ran­da­ma var­tų ve­na, ku­ri iš­punk­tuo­ja­ma, ir abi ve­nos su­jun­gia­mos imp­lan­tuo­jant spe­cia­lų sten­tą", – paaiš­ki­na pro­ce­dū­rą at­li­kęs Kau­no kli­ni­kų Ra­dio­lo­gi­jos kli­ni­kos gy­dy­to­jas ra­dio­lo­gas dr. And­rius Pran­cu­lis.

Šios ope­ra­ci­jos tech­ni­ka uni­ka­li tuo, kad ra­di­ka­liai gy­do ke­pe­nų var­tų ve­nos spau­di­mą, ko ki­tais me­to­dais pa­da­ry­ti ne­ga­li­ma. "Ki­ta al­ter­na­ty­va ga­lė­tų bū­ti tik at­vi­ra, il­gai trun­kan­ti bei stip­riai trau­muo­jan­ti ope­ra­ci­ja, kai var­tų ve­nos su­jun­gia­mos su sis­te­mi­ne krau­jo­ta­ka. To­kios trau­muo­jan­čios ope­ra­ci­jos Eu­ro­po­je jau be­veik neat­lie­ka­mos, – aiš­ki­na gy­dy­to­jas ra­dio­lo­gas. – Po įsta­ty­to šun­to ne­rei­ka­lin­gas rea­ni­ma­ci­nis gy­dy­mas. Po nar­ko­zės at­si­ga­vęs žmo­gus ga­li kel­tis ar val­gy­ti. Ši ope­ra­ci­ja yra vie­na iš su­dė­tin­giau­sių ra­dio­lo­gi­nių in­ter­ven­ci­jų, ta­čiau tin­ka­mai at­lie­ka­ma ji yra sau­gi, ma­žai trau­muo­jan­ti ir ne­su­ke­lian­ti komp­li­ka­ci­jų."

Pa­sak dr. A. Pran­cu­lio, anks­čiau Lie­tu­vo­je vai­kams, ku­riems dėl pa­di­dė­ju­sio var­tų ve­nos spau­di­mo įvyk­da­vo komp­li­ka­ci­jos, krau­ja­vi­mas bū­da­vo stab­do­mas tik en­dos­ko­pi­niu bū­du – spe­cia­liais spaus­tu­kais už­spau­džia­mos krau­juo­jan­čios vie­tos. Nau­jo­ji pro­ce­dū­ra lei­džia už­tik­rin­ti ne vien­kar­ti­nį būk­lės pa­ge­rė­ji­mą ir sau­giai lauk­ti ke­pe­nų transp­lan­ta­ci­jos atei­ty­je.