Vaikas iš globotojos pateko ant chirurgų stalo

Asmeninio albumo nuotr.
Su meile rašytą sūnaus laiškutį ir gėles Erikai Motinos dienos proga perdavė sesuo, nes Erika vis dar susitikti su sūnumi gali tik pagal grafiką.
„Šiaulių krašte“ rašyta apie vienos mamos pastangas įrodyti, kad ji nesmurtavo prieš du savo sūnus. Jau dvejus metus vaikai iš jos yra paimti. Jaunėlis gyvena Vilniuje savo tėčio šeimoje, o vyresnysis beveik dvejus metus augo svetimoje budinčios globotojos šeimoje. Kai vasario mėnesį jis iš globėjos buvo perduotas globoti močiutei, po kelių dienų jam buvo atlikta operacija.

Procesas – dvejus metus

Saugodami vaikų interesus, nei jo, nei artimųjų tikrųjų vardų bei pavardžių nerašysime. Vyresnysis berniukas, po kurio skundų mokykloje, kad mama jį mušė, vaikai ir buvo paimti, beveik dvejus metus augo pas budinčią globotoją J. P., iš pradžių trumpai pagyvenęs Globos namuose. Ir tik šių metų vasario 26 dieną berniuko globa buvo perduota jo močiutei V. D.

Kai iš mamos, pavadinkime ją Erika, vaikų teisių gynėjai paėmė vaikus, jauna moteris vis vylėsi, kad greitai paaiškės, jog tai klaida ir vaikai į namus sugrįš.

Iš pradžių pas svetimus žmones buvo priglausti abu vaikai, tačiau mama pati paprašė mažylio tėtį pasiimti sūnų ir jam pavyko per porą mėnesių susitvarkyti laikiną sūnaus globą, kuriam tuo metu buvo vos penkeri.

Laikas ėjo, teko mėnesių mėnesiais laukti vaiko psichiatrinės ekspertizės, vykusio ikiteisminio tyrimo pabaigos. Mama pasisamdė advokatą ir ėmė gintis nuo ją su vaikais atskyrusios valdiškos sistemos.

Dažni mamos teisniai skundai erzino valdiškas institucijas. Pagaliau po pusantrų metų prasidėjo teismo procesas.

Metų pradžioje pirmos instancijos teismas nusprendė, kad jauna moteris kalta – smurtavo prieš savo vaikus. Erika įsitikinusi, kad teismo sprendimas yra neteisingas ir jį apskundė aukštesnės instancijos teismui.

Balandžio mėnesį dėl karantino teismo posėdis neįvyko, nukeltas neribotam laikui.

Visus tuos dvejus metus mamai buvo taikoma kardomoji priemonė – pasižadėjimas neišvykti, uždraudžiant bendrauti ir ieškoti ryšių su savo vaikais.

Mamos ir vaikų susitikimai, dalyvaujant vaiko teisių apsaugos specialistui, iš pradžių skirti kartą per dvi savaites, vėliau kartą per savaitę, o nuo šių metų sausio 2 kartus per savaitę. Teismas padažnino susitikimus, atsižvelgdamas į tai, jog vaikai labai ilgisi savo mamos.

Mama siekia ikiteisminio tyrimo

Kol vyko teisminis procesas, pas svetimus žmones gyvenantis berniukas negalėjo suprasti, kodėl negali sugrįžti pas mamą. Jis rašė jautrius laiškus mamai apie tai, kad ji jam pati gražiausia, mieliausia ir kaip labai jis ją myli. Laiške Kalėdų seneliui prašė jį sugrąžinti namo.

Kol teismai tęsiasi, mama laimėjo mažą pergalę. Sūnaus globa iš laikinosios globotojos buvo perduota jo močiutei.

Vasario 26-ąją jau 12-metis berniukas po dviejų metų pertraukos vėl atvėrė močiutės namų duris. Tos pačios dienos vakarą, kai anūkas susiruošė miegoti, močiutė nustėro, pamačiusi jo kojų didžiųjų pirštų nagus. Jie buvo įaugę į odą, aplinkui skausmingai paraudę ir ištinę.

Pasitarusi su Erika, močiutė berniuką nuvežė į Moters ir vaiko klinikos priimamąjį. Čia medikai paaiškino, kad atvejas nėra skubus ir patarė kreiptis į šeimos gydytoją.

Močiutė dar kartą peržvelgė vaiko perdavimo aktą, tačiau jame nė žodžiu nebuvo užsiminta apie šią vaiko problemą, naudotus medikamentus, nors kiti vaiko sveikatos sutrikimai apibrėžti, nurodyta pas kokius gydytojus reikia apsilankyti, perduoti vaistai.

Jau kitą dieną močiutė nuvedė vaiką pas šeimos gydytoją, o ši nusiuntė pas chirurgą. Kovo pradžioje berniukui buvo atlikta abiejų kojų pirštų operacija, taikant pilną narkozę.

Močiutė pasakojo, kad, perduodant anūką, globotoja nedalyvavo. Niekas apie vaiko kojų bėdas neprasitarė.

Dabar berniukas jaučiasi gerai, jam nebeskauda, vaikui nupirkti vienu dydžiu mažesni batai.

Berniuką trečią mėnesį globojanti Erikos mama džiaugiasi, kad vaikas yra švelnus, jokios agresijos iš jo nėra pajutusi. Erika pasakojo iš mamos išgirdusi, kad priešingai, kai sūnui kas nors nesiseka, jis ima ašaroti.

Šiuo metu močiutė su anūku svečiuojasi pas kitą dukrą. Čia jos globotinis gražiai žaidžia su ketverių metų pusbroliu.

„Man tikrai nesunku jį globoti. Jis prie manęs pripratęs. Aš anksčiau Joniškyje gyvenau, jis pas mane per atostogas, šventes laiką leisdavo. mes puikiai sutariame. Mėgsta prisiglausti, nori švelnumo“, – pasakoja V. D.

Sužinojusi, kokios būklės sūnus buvo perduotas mamai, Erika nusprendė apkaltinti buvusią globotoją J. P. vaiko nepriežiūra, sukėlusia jam sveikatos problemų.

Parašiusi skundus Šiaulių vaiko teisių apsaugos skyriui, policijai, iš visur sulaukė neigiamo atsakymo. Policijos tyrėjos atsisakymą pradėti ikiteisminį tyrimą, mama apskundė prokuratūrai.

Prokurorė Šiaulių apskrities VPK tyrėjos sprendimą nepradėti ikiteisminio tyrimo panaikino ir įpareigojo atlikti aplinkybių patikslinimą. Praėjusią savaitę Erika gavo antrą atsisakymą pradėti ikiteisminį tyrimą. Tačiau ji neketina pasiduoti, todėl žada ir šį sprendimą skųsti.

„Jeigu iš manęs tokį vaiką būtų paėmę, būtų apkaltinę, o kad globėja neprižiūrėjo, tai čia nieko tokio“, – piktinosi mama.

Pasigedo psichologo pagalbos

Analizuodama krūvą teisinių dokumentų Erika atkreipė dėmesį, kad globotoja, nuosekliai vardydama pas kokius specialistus kiek kartų jos sūnų vedė, apie psichologo konsultaciją užsiminė vos kartą.

Mama niekur nematė informacijos apie tai, kad jos vaikui, paimtam iš šeimos ir patyrusiam didžiulį emocinį šoką, būtų teikta nuosekli psichologo pagalba. Nors su jaunesniuoju vaiku Vilniuje psichologas dirba nuolat.

Užtat pagyvenęs pas globotoją kiek daugiau nei mėnesį berniukas buvo paguldytas į Motinos ir vaiko klinikos Paauglių ir vaikų psichiatrijos skyrių. Jam nustatytas neįgalumas. Erika skaičiuoja, kad per nepilnus dvejus metus jos sūnus šiame skyriuje pabuvojo net penkerius kartus, o neįgalumas jam skirtas iki pilnametystės.

Moteris neslepia, kad atgavusi vaikus, bandys išsiaiškinti, ar vyresnėlio neįgalumas yra pagrįstas.

Kai berniukas buvo paimtas iš mamos, jis lankė pradinę mokyklą, ją baigus dėl kalbos raidos sutrikimų, mama jį buvo užrašiusi į logopedinę mokyklą, ir jau sulaukė eilės, tačiau toliau mokytis vaikas buvo nukreiptas į specialiąją „Ringuvos“ mokyklą.

Globotoja stebisi, kad vaikas operuotas

Buvusi vaiko globotoja J. P. visus Erikos priekaištus atmeta. Ji aiškino, kad vaikas problemų su kojų nagais turi jau nuo praėjusių metų pradžios. Moteris sakė vedusi berniuką ir pas šeimos, ir pas odos specialistus, ir pas chirurgą. Tepė tepaliukais, minkštino vandeniu.

Globotoja sakė pastebėjusi, kad vasario pabaigoje berniukui apie nagus paraudo. Užregistravo pas šeimos gydytoją, gavo siuntimą pas odos ligų specialistą. Vasario 26 dieną turėjo vaiką ten vesti, tačiau ryte pasižiūrėjo, kad jam neva viskas gerai, ir nebevedė, o po pietų berniuką atidavė močiutei. Dabar globėja visą atsakomybę už vaiko problemą perkelia močiutei.

„Mes nesioperavome, nes nebuvo tikslo. Kokios formos nagas yra pas žmogų toks, jis nepasikeis. Aš neįsivaizduoju, kam tam vaikui skausmą sukelti. Paprasčiausias dalykas – nuvedei, išoperavai ir viskas. Apie vaiką reikia pagalvoti“, – priekaištavo globotoja ir aiškino, kad ši bėda kilo dėl to, kad vaikas krapštydavo nagus.

Nors J. P. tikino, kad berniuką vedė pas psichologą, kada ir kiek kartų, pasakyti negalėjo. Ji teigė, kad vaikas buvo sudėtingas, reikalaujantis labai daug dėmesio, o į ligoninę guldydavo, kai užėjus priepuoliui nebegalėdavo susitvarkyti su jo agresija. Medikai esą pakeisdavo vaistus ir jis kurį laiką būdavo ramesnis. Tačiau, pasak globotojos, vaikas prie vaistų priprasdavo ir jie jo nebeveikdavo.

Erika tikino, kad iki vaiko paėmimo iš jos jokių agresijos priepuolių jam nebuvo ir berniukas pas psichiatrą nesilankė. O gal jis taip elgdavosi, nes išgyveno krizę – paimtas iš namų, ilgėjosi mamos, artimųjų?

„Tikrai ne. Jis mamą myli, aš visą laiką jam sakydavau, kad tai jo vienintelė mama, kad reikia ją mylėti. Ji kaip mokėjo, taip auklėjo, kaip ir mes visos“, – sakė globotoja.

Praėjusių metų pabaigoje J. P. kreipėsi raštu į Šiaulių apylinkės teismą, nesutikdama, kad berniukas pas ją gyventų iki teismo sprendimo jo mamai įsiteisėjimo. Moteris aiškino, kad vaikui augant esą auga ir jo agresija, jos namuose darosi nebesaugu.

„Aš jau prieš metus to prašiau. Jam užeina tie priepuoliai. Aš taip stengiausi, taip dirbau. Bet kai mama visuomet kažkuo nepatenkinta ir man nemalonu. Aš savo darbu didžiuojuosi, Tikrai padariau, ką galėjau. Ir įgijau patirties, nors buvo sunku“, – sakė J. P.

Valstybės vaiko teisių kontrolierė turi priekaištų

Apie šią situaciją pasiteiravome Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų skyriaus. Skyriaus vedėja Ramutė Pilypienė informavo, kad perduodant vaiką močiutei kartu buvo perduota visa žinoma informacija apie vaiko problemas. Močiutė pasirašė vaiko priėmimo-perdavimo aktą. Jame surašyti visi „priedai“ – iki kojinių ir trumpikių, tačiau apie berniuko kojų problemas ar vaistus nebuvo nė žodžio.

Kodėl iš namų paimtam berniukui nebuvo skirta pakankama psichologo pagalba?

„Psichologinė pagalba vaikui Globos centre buvo teikiama nuolat. Globos centro psichologas su globotiniu dažniausiai bendraudavo prieš susitikimus su mama ir artimais giminaičiais, kartais ir po susitikimų. Psichologinė pagalba buvo teikiama tiek krizinių situacijų metu, tiek po jų. Globos centras informavo, kad buvo suteiktos 48 konsultacijos“, – raštu atsakė vedėja.

Tai kategoriškai neigia tiek Erika, tiek ją dažniausiai į susitikimus su sūnumi, kurie vyko Globos centre, lydėdavusi močiutė V. D.

Jos pasakojo, kad dažniausiai atvykdavo anksčiau ir laukdavo, kol globotoja atveždavo berniuką. Po susitikimų jį išlydėdavo į lauką ir pamojuodavo, kol įsėdęs į globotojos automobilį, berniukas išvykdavo. Apie jokius psichologus nebuvo ir kalbos. Erika pasakojo, kad sūnus sakė, jos per tą laiką pas psichologą Globos centre buvo du kartus.

Socialinių paslaugų skyriaus vedėja atsakė, kad budinčios globotojos darbą kontroliuoja skyriui pavaldus Globos centras, o ši įstaiga J. P. darbą vertina gerai. Tačiau pats Globos centras gavo Lietuvos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus tarnybos atlikto tyrimo išvadas, kuriose nurodyta, kad netinkamai organizuodavo vaiko ir mamos susitikimus.

„Susitikimai turėjo vykti dalyvaujant vaiko teisių apsaugos specialistui, Globos centro atstovo dalyvavimas tokiuose vaiko ir mamos pasimatymuose buvo perteklinis, neproporcingas vaiko ir mamos privataus gyvenimo stebėjimas“, – rašoma išvadose.

Vaikui susirgus ar paguldžius jį į ligoninę susitikimai išvis nebūdavo organizuojami, nes vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistas atsisakydavo vykti į ligoninę.

„Teisės aktuose nustatyta, kad Tarnyba pati arba per struktūrinius padalinius gina ir užtikrina vaiko teises ir atstovauja vaiko teisėms ir interesams savivaldybių teritorijose visą parą. Skyriaus atstovo veiksmai – atsisakymas vykti į sveikatos priežiūros įstaigą, kad vaikas galėtų pabendrauti su mama – vertinami aplaidžiais, neatitinkančiais veiklos principų. (...) Stebima Globos namų ir Vaiko teisių apsaugos skyriaus bendradarbiavimo stoka“, – pastebi kontrolierė.

Komentarai

Oi...    Ket, 2020-05-14 / 09:02
Užmigau beskaitydamas, kam tiek muilo operos? Išoperavo, pasveiko ir viskas?
Svečias    Pen, 2020-05-15 / 16:52
Baisus valstybinis vaiku luosinimas! Parsidaveliai, pasaulis baiseja, bet bus jiems atlyginta!
Tokia globa iš sveiko    Šeš, 2020-05-16 / 10:48
vaiko padarys psichopatą. Bepročių pasaulis....

Komentuoti

Paprastas tekstas

  • HTML žymės neleidžiamos.