Implantuotas šir­dį re­sinch­ro­ni­zuo­jan­tis sti­mu­lia­to­rius

Ope­ra­ci­ja bu­vo sklan­di

Šir­dį re­sinch­ro­ni­zuo­jan­tis prie­tai­sas šiau­lie­tei imp­lan­tuo­tas bir­že­lio 18 die­ną. In­ter­ven­ci­nis kar­dio­lo­gas V. Ta­ma­kaus­kas pa­sa­ko­ja, kad ne­pai­sant op­ti­ma­laus šir­dies ne­pa­kan­ka­mu­mo gy­dy­mo, lė­ti­nė li­ga pro­gre­sa­vo ir pa­cien­tės gy­ve­ni­mo ko­ky­bė vis pra­stė­jo. Jei­gu anks­čiau mo­te­ris ga­lė­da­vo ak­ty­viai ju­dė­ti, dirb­ti, gy­ven­ti įpras­tą gy­ve­ni­mą, tai pa­sta­rai­siais mė­ne­siais iki ope­ra­ci­jos jau sun­kiai beuž­kop­da­vo į tre­čią aukš­tą, ku­ria­me gy­ve­na.

Jei­gu pa­pras­to sti­mu­lia­to­riaus imp­lan­ta­ci­ja trun­ka 30–40 mi­nu­čių, tai šir­dį re­sinch­ro­ni­zuo­jan­čio prie­tai­so imp­lan­ta­vi­mas – 2,5–3,5 va­lan­dos. Šiau­lie­čiai gy­dy­to­jai ope­ra­ci­ją at­li­ko per maž­daug 2,5 va­lan­dos.

"Tai mus pra­džiu­gi­no, nes pir­mo­ji ope­ra­ci­ja kai­nuo­ja daug ir ner­vi­nės įtam­pos ne tik mums, bet ir vi­sam ope­ra­ci­nės per­so­na­lui, ta­čiau vis­kas pa­vy­ko la­bai sklan­džiai", – džiau­gia­si V. Ta­ma­kaus­kas.

Pa­sak R. Vai­čiu­lio, ope­ra­ci­jos truk­mė la­bai pri­klau­so nuo žmo­gaus ana­to­mi­jos.

"Ras­ti šir­dies ve­ną yra iš­šū­kis, ve­na tu­ri daug ša­kų ir ne vi­sos tin­ka, yra vi­so­kių lin­kių, vin­gių, kar­tais sun­ku bū­na praei­ti į no­ri­mą vie­tą ir įsta­ty­ti elekt­ro­dą", – pa­sa­ko­ja R. Vai­čiu­lis.

Ope­ra­ci­ja at­lie­ka­ma pro maž­daug 3 cen­ti­met­rų il­gio pjū­vį krū­ti­nė­je po rak­ti­kau­liu. Vie­nas sti­mu­lia­to­riaus elekt­ro­das yra įve­da­mas į de­ši­nį prie­šir­dį ir de­ši­nį skil­ve­lį, o ki­tas, ste­bint rent­ge­no apa­ra­tū­ra, iš de­ši­nio­jo prie­šir­džio per šir­dies ve­nas įstu­mia­mas į kai­rio­jo skil­ve­lio rau­me­nis. Abie­jų elekt­ro­dų ga­lai pri­jun­gia­mi prie imp­lan­tuo­ja­mo į li­go­nio or­ga­niz­mą sti­mu­lia­to­riaus. Im­pul­sų ge­ne­ra­to­riaus mik­rop­ro­ce­so­riaus val­do­ma kom­piu­te­ri­nė pro­gra­ma ak­ty­vuo­ja skil­ve­lius rei­kia­mu lai­ku, to­kiu bū­du sinch­ro­ni­zuo­ja jų dar­bą ir pa­ge­ri­na šir­dies funk­ci­ją.

"Tai pa­kan­ka­mai su­dė­tin­ga, il­ga ir var­gi­nan­ti ope­ra­ci­ja, bet jos re­zul­ta­tai džiu­gi­nan­tys, ant­rą pa­rą po ope­ra­ci­jos pa­cien­tei at­li­ko­me kont­ro­li­nę šir­dies echos­ko­pi­ją, įver­ti­no­me apa­ra­to funk­ci­ją šir­džiai. Pa­cien­tės gy­ve­ni­mo ko­ky­bė ženk­liai pa­ge­rė­jo. Iš­va­žiuo­da­ma į rea­bi­li­ta­ci­ją ji po sky­rių vaikš­čio­jo jau be jo­kio du­su­lio", – sa­ko V. Ta­ma­kaus­kas.

Ki­tas pa­cien­tės vi­zi­tas pas kar­dio­lo­gus nu­ma­ty­tas rug­sė­jį, tuo­met apa­ra­tas dar kar­tą bus su­prog­ra­muo­tas, to­liau tik­ri­na­mas kar­tą per me­tus. Šio apa­ra­to vei­ki­mo truk­mė – apie 10 me­tų.

"Rei­kia at­kreip­ti dė­me­sį, kad šis prie­tai­sas vie­nas pa­ts nie­ko pa­da­ry­ti ne­ga­li, tu­ri bū­ti tę­sia­mas me­di­ka­men­ti­nis gy­dy­mas, pa­cien­tas tu­ri var­to­ti vi­sus vais­tus, ku­riuos iki tol var­to­jo, ir nuo­la­tos lan­ky­tis pas sa­vo kar­dio­lo­gą šir­dies ne­pa­kan­ka­mu­mo ka­bi­ne­te", – ak­cen­tuo­ja V. Ta­ma­kaus­kas.

Pa­cien­tės gy­ve­ni­mo ko­ky­bė ženk­liai pa­ge­rė­jo. Iš­va­žiuo­da­ma į rea­bi­li­ta­ci­ją ji po sky­rių vaikš­čio­jo jau be jo­kio du­su­lio.

Pa­tir­ties sė­mė­si Švei­ca­ri­jo­je

Pir­mą­jį sti­mu­lia­to­rių in­ter­ven­ci­niai kar­dio­lo­gai V. Ta­ma­kaus­kas ir R. Vai­čiu­lis Šiau­lių li­go­ni­nė­je imp­lan­ta­vo prieš ket­ve­rius me­tus.

"Nuo ta­da tu­rė­jo­me idė­jų neap­sis­to­ti ties pa­pras­tu sti­mu­lia­to­riu­mi. Kai imp­lan­ta­vo­me 500 sti­mu­lia­to­rių, iš­va­žia­vo­me į kur­sus ir pra­dė­jo­me imp­lan­tuo­ti kar­dio­ver­te­rius de­fib­ri­lia­to­rius. Da­bar jau esa­me imp­lan­ta­vę per 730 sti­mu­lia­to­rių, su­kau­pę pa­kan­ka­mai di­de­lę pa­tir­tį ir praė­ju­siais me­tais sa­vai­tę sta­ža­vo­mės Švei­ca­ri­jo­je, ten tu­rė­jo­me in­ten­sy­vius mo­ky­mus, kaip imp­lan­tuo­ti šį prie­tai­są", – pa­sa­ko­ja V. Ta­ma­kaus­kas.

Iki šiol šir­dį re­sinch­ro­ni­zuo­jan­čius prie­tai­sus imp­lan­tuo­da­vo tik LSMUL Kau­no kli­ni­kos, Vil­niaus uni­ver­si­te­to li­go­ni­nės ir Klai­pė­dos jū­ri­nin­kų li­go­ni­nės in­ter­ven­ci­niai kar­dio­lo­gai. Nors po­rei­kis ne­ma­žas, ta­čiau to­kių ope­ra­ci­jų skai­čiai nė­ra di­de­li, nes vals­ty­bei tai bran­giai at­siei­na. Vien apa­ra­tas kai­nuo­ja apie 2 tūks­tan­čius eu­rų.

Vis­gi Res­pub­li­ki­nės Šiau­lių li­go­ni­nės di­rek­to­rius Re­mi­gi­jus Ma­žei­ka įsi­ti­ki­nęs, kad to­kių ope­ra­ci­jų skai­čius atei­ty­je tu­rė­tų išaug­ti, nes šir­dies ne­pa­kan­ka­mu­mu ser­gan­čių pa­cien­tų gy­dy­mas sta­cio­na­re kai­nuo­ja ne pi­giau.

Dr. No­ra Kups­ty­tė-Kriš­ta­po­nė, Šir­dies ir krau­ja­gys­lių cent­ro va­do­vė, sa­ko, kad la­bai svar­bu ko­man­di­nis gy­dy­to­jų, ne tik dir­ban­čių Šiau­liuo­se, bet ir vi­so­je ap­skri­ty­je, dar­bas, kad sun­kiau­si pa­cien­tai bū­tų iden­ti­fi­kuo­ti ir pa­tek­tų į Šir­dies ir krau­ja­gys­lių cent­rą. Vė­liau svar­bu iš tų pa­cien­tų, ku­riems ne­pa­dė­jo ino­va­ty­vus me­di­ka­men­ti­nis gy­dy­mas, at­rink­ti tuos, ku­riems ga­li pa­dė­ti sti­mu­lia­to­rius, nes ne vi­sais at­ve­jais tai bū­na efek­ty­vu.

"Tai, kad mes to­kius pa­cien­tus at­ran­da­me, ope­ruo­ja­me ir gau­na­me tei­gia­mą kli­ni­ki­nį efek­tą, ro­do, kad esa­me vi­siš­kai pa­si­ruo­šę bū­ti tarp ly­de­rių Lie­tu­vo­je ir Eu­ro­po­je", – sa­ko dr. N. Kups­ty­tė-Kriš­ta­po­nė.

Pa­sak dak­ta­rės, Eu­ro­po­je da­bar la­bai daug dė­me­sio ski­ria­ma šir­dies ne­pa­kan­ka­mu­mui gy­dy­ti, nes šia li­ga ser­ga dau­giau žmo­nių ne­gu on­ko­lo­gi­nė­mis li­go­mis.

Pa­gal­ba šir­dies ne­pa­kan­ka­mu­mo li­go­niams

Praė­ju­siais me­tais Šir­dies ir krau­ja­gys­lių cent­re pra­dė­ta įgy­ven­din­ti pro­gra­ma, ku­ri skir­ta pa­ge­rin­ti šir­dies ne­pa­kan­ka­mu­mu ser­gan­čių pa­cien­tų prie­žiū­rą Šiau­lių li­go­ni­nė­je. Bu­vo įsteig­tas šir­dies ne­pa­kan­ka­mu­mo ka­bi­ne­tas, ja­me pla­nuo­ja­ma ne tik dau­giau pa­cien­tų priim­ti, bet ir įdar­bin­ti dau­giau gy­dy­to­jų bei slau­gy­to­jų.

Pa­sak N. Kups­ty­tės-Kriš­ta­po­nės, ka­bi­ne­to veik­la jau duo­da vai­sių, šiek tiek su­ma­žė­jo dėl šir­dies ne­pa­kan­ka­mu­mo į li­go­ni­nės pa­la­tas pa­te­ku­sių li­go­nių skai­čius.

"Mes la­bai daug dė­me­sio krei­pia­me į ino­va­ty­vų me­di­ka­men­ti­nį gy­dy­mą. Šiuo me­tu šie vais­tai yra kom­pen­suo­ja­mi. Ta­čiau ne vi­sa­da, net ir tai­kant ino­va­ty­vų me­di­ka­men­ti­nį gy­dy­mą, pa­si­se­ka gau­ti ge­rą re­zul­ta­tą, ta­da į pa­gal­bą atei­na prie­tai­sai. Jie jau ne vie­ne­rius me­tus Lie­tu­vo­je imp­lan­tuo­ja­mi ki­tuo­se cent­ruo­se. Kol pas mus ne­bu­vo at­lie­ka­mos šios ope­ra­ci­jos, li­go­niai tu­rė­da­vo vyk­ti ki­tur, sto­ti į bend­rą ei­lę, ne­re­tai net ne­su­lauk­da­vo pa­gal­bos, o ki­ti ir ne­no­rė­da­vo va­ži­nė­ti ga­na to­li. La­bai džiau­giuo­si, kad tu­ri­me to­kių gy­dy­to­jų, ku­rie do­mi­si, mo­ko­si, to­bu­lė­ja, įgy­ja nau­jų kom­pe­ten­ci­jų ir pa­ga­liau tu­ri­me pir­mą sėk­min­gai imp­lan­tuo­tą šir­dį re­sinch­ro­ni­zuo­jan­tį apa­ra­tą", – sa­ko Šir­dies ir krau­ja­gys­lių cent­ro va­do­vė.