Naujausios
Graikų-romėnų imtynių rungtyje M. Venckaitis įveikė tris varžovus, o aukso medalį garantavusi dvikova tęsėsi vos pusantros minutės – tauragiškis ją baigė anksčiau laiko aiškia persvara.
„Po ligos dar nesu atsigavęs, bet šiandien pavyko laimėti, tuo ir esu patenkintas. Sunkiausiai sekėsi su estu Kevinu Uspenskiu. Jis aukštas, nepatogus, užsidengia ir neina į paėmimus“, – po trečios pergalės prieš apdovanojimo ceremoniją kalbėjo M. Venckaitis.
Moterų imtynių turnyro auksą laimėjusi Kamilė Šernauskaitė neslėpė, kad vienintelė kova buvo labai sunki, nes teko galynėtis su savo komandos drauge Emita Danisevičiūte.
„Kategorijoje buvo nedaug dalyvių, teko rungtis su saviške. Faktas, kad su saviške sunkiau. Kiekvieną dieną ritamės treniruotėse, pažįstam viena kitą, nieko ypatingo neprigalvosi. Ne taip, kaip su užsienietėmis“, – pasakojo turnyro nugalėtoja.
Vestina Danisevičiūtė savo svoryje varžovių neturėjo, jai prizas atiteko be konkurencijos.
Turnyro sumanytojas Rimantas Bagdonas viliasi, kad jo vardo turnyre dalyvaujantys mūsų šalies imtynininkai ir imtynininkės artimiausiu metu kibs į atlapus kandidatams į Paryžiaus olimpines žaidynes.
„Toli pavyzdžių nereikia ieškoti – tik ką vykusiame pasaulio bokso čempionate du nugalėtojų titulus iškovojo sportininkai, neturintys nė 20-ies metų. Mūsų dabartinis jaunimas po 2–3 metų bus beveik pasiekęs imtynininkų brandos amžių ir bus konkurencingas dabartiniams pirmiems numeriams. Būtent toks ir yra turnyro tikslas, sudaryti sąlygas mūsiškiams tobulėti, kovojant su pajėgiausiais užsienio atletais“, – mintimis dalijosi Lietuvos imtynių federacijos garbės prezidentas R. Bagdonas.
Po ilgos pertraukos R. Bagdono turnyras buvo įtrauktas į Tarptautinės imtynių federacijos kalendorių, todėl varžybų statusas išaugo, nes varžytis galėjo tik licencijuoti atletai ir atletės.
„Mes dar pernai ruošėmės aukščiausio lygio turnyrui, tačiau dėl visiems žinomų priežasčių varžybos buvo atšauktas. Šiemet taip pat ne visos šalys atvyko į Lietuvą. Vienus pristabdė pandeminė situacija, kiti neatvyko dėl skubotai sudarytų ir nesuderintų kalendorių. Tarkim, lenkai tuo pačiu metu surengė savo varžybas, kurios turėjo vykti pavasarį. Nieko nepadarysi, tenka pratintis prie neįprastų sąlygų. Po šio turnyro pradėsime ruoštis kitų metų varžyboms. Jos bus ypatingos, jubiliejinės, todėl primygtinai į svečius kviesimės pajėgiausius užsienio valstybių atletus“, – Lietuvos imtynių federacijos planus atskleidė LIF vadovas Giedrius Dambrauskas.
Kalbėdamas apie rezultatus, moterų imtynių rinktinės treneris Aivaras Kaselis teigė, kad tokie turnyrai išnaudojami eksperimentams ir techninių įgūdžių pritaikymui. Strategas laikosi tos nuomonės, kad svarbiausios varžybos yra pasaulio ir Europos čempionatai, kuomet reikia siekti medalių.
Tuo tarpu graikų-romėnų imtynių treneris pabrėžė, kad turnyras savo sudėtimi pateisino lūkesčius, o savo auklėtinių rezultatus beveik nuspėjo dar prieš varžybas.
„Man šios varžybos lyg atgaiva, sportininkai ir treneriai pasiilgę renginių. Juolab kad pavyko pritraukti optimaliausius varžovus, kurie šiuo metu buvo „rinkoje“. Į Šiaulius atvyko jau tarptautinėse arenose pasižymėję bei Europos ir pasaulio jaunių bei jaunimo čempionatuose medalius iškovoję moldavai Corneliu Rusu ir Aleksandru Solovėjus, švedas Pontusas Oehlenas. Pamatęs sąrašus, beveik neabejojau Mindaugo Venckaičio sėkme. Mano nuomone, tokios lygio varžybos visų pirma reikalingos psichologinei būsenai stabilizuoti. Mūsų sportininkai puikiai dirba treniruotėse, bet, esant stresinei situacijai, pasipila klaidos. Vienas reikalas atlikti sudėtingesnį ir rizikingą veiksmą pratybų metu, kas kita, varžybose. Tegul jaunimas grūdinasi“, – svarstė treneris O. Antoščenkovas.
Tarptautiniame turnyre galynėjosi beveik 100 atletų ir atlečių iš Latvijos, Estijos, Švedijos, Norvegijos, Izraelio, Moldavijos, Ukrainos, Rumunijos ir Lietuvos.
