A. Sireika prognozuoja auksą Lietuvai

Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Antanas Si­rei­ka: „Ma­nau, jog mes ga­li­me tap­ti pa­sau­lio čem­pio­nais. Ga­liu paaiš­kin­ti ko­dėl. Var­gu, ar bu­vo ga­li­ma į rink­ti­nę šiuo me­tu su­rink­ti ge­res­nių žai­dė­jų, nė­ra trau­muo­tų“.
Lie­tu­vą už­plū­do nau­ja tre­ne­rių kar­ta: Dai­nius Ado­mai­tis, Ka­zys Maks­vy­tis, Kau­no „Žal­gi­rio“ ata­koms ša­lia aikš­tės di­ri­guo­ja emo­cin­ga­sis Ša­rū­nas Ja­si­ke­vi­čius. Taip, tas pa­ts Ša­ras, ku­ris 2003 me­tais klau­sė Eu­ro­pos auk­są nu­ka­lu­sio vy­riau­sio­jo tre­ne­rio, šiau­lie­čio An­ta­no Si­rei­kos nu­ro­dy­mų. Da­bar le­gen­di­nis tre­ne­ris sa­vo gim­ti­nė­je ir jau tre­čią­jį se­zo­ną iš ei­lės vėl stos prie Šiau­lių „Šiau­lių“ vai­ro.

Iš­li­pęs iš au­to­mo­bi­lio A. Si­rei­ka, kaip vi­sa­da, at­ro­dė ra­mus. Prie šo­ni­nės li­ni­jos jis nie­ka­da ne­bu­vo emo­cin­gas, o ir krep­ši­nio už­ku­li­siuo­se bu­vęs Lie­tu­vos rink­ti­nės ir „Žal­gi­rio“ tre­ne­ris lai­ko­mas krep­ši­nio fi­lo­so­fu.

A. Si­rei­ka, kaip žai­dė­jas, nuo 1978 me­tų at­sto­va­vo Šiau­lių eki­poms: „Šiau­lių ke­li­nin­kas“, „Tau­ras“ ar „Sta­ty­bi­nin­kas“. Pra­dė­jo ir tre­ne­rio kar­je­rą – ug­dė jau­nuo­sius Šiau­lių krep­ši­nio mo­kyk­los auk­lė­ti­nius.

1994 me­tais A. Si­rei­ka bai­gė pro­fe­sio­na­laus krep­ši­nin­ko kar­je­rą ir jau ki­tais me­tais ta­po Šiau­lių „Šiau­lių“ vy­riau­siuo­ju tre­ne­riu. Iki iš­vy­ki­mo į Kau­no „Žal­gi­rį“ 2002-ai­siais, A. Si­rei­kos va­do­vau­ja­mi šiau­lie­čiai du kar­tus iš­ko­vo­jo LKL bron­zos me­da­lius ir ta­po LKF tau­rės vi­ce­čem­pio­nais.

Šiau­lių krep­ši­nio le­gen­da ne­tru­kus ga­vo rim­tą pri­pa­ži­ni­mą – 1997 me­tais Lie­tu­vos vy­rų krep­ši­nio rink­ti­nės tre­ne­ris Jo­nas Kaz­laus­kas pa­kvie­tė A. Si­rei­ką dirb­ti asis­ten­tu. 2001-ai­siais šiau­lie­tis pe­rė­mė rink­ti­nės vyr. tre­ne­rio pa­rei­gas.

Tre­ne­rio kar­je­ros pi­ką A. Si­rei­ka pa­sie­kė 2003-2005 me­tais. Da­bar­ti­nis „Šiau­lių“ vai­ri­nin­kas at­ve­dė ša­lies rink­ti­nę į Eu­ro­pos auk­są bei tre­ni­ra­vo „Žal­gi­rį“ su pa­sku­ti­nį kar­je­ros se­zo­ną klu­be žai­du­siu Ar­vy­du Sa­bo­niu prie­ša­ky­je.

Da­bar A. Si­rei­kos ap­do­va­no­ji­mų ko­lek­ci­ją puo­šia trys LKL čem­pio­no žie­dai, BBL ti­tu­las, Eu­ro­pos čem­pio­na­to auk­sas ir 2000-ųjų olim­pi­nių žai­dy­nių Sid­nė­ju­je bron­za.

Da­bar su­kaup­tą pa­tir­tį A. Si­rei­ka per­duo­da jau­nie­siems šiau­lie­čiams. Grį­žęs į Šiau­lius, jau pir­ma­ja­me se­zo­ne „Šiau­liai“ nu­ver­tė kal­nus – Do­na­to Sa­bec­kio ir Lau­ry­no Bi­ru­čio ve­da­mi šiau­lie­čiai pa­sie­kė penk­tą­ją vie­tą LKL (Lie­tu­vos Krep­ši­nio Ly­ga). Ant­ra­sis ne­bu­vo toks pa­vy­kęs – „Šiau­liai“ nu­si­ri­to į len­te­lės dug­ną ir at­krin­ta­mų­jų ne­pa­sie­kė.

Ri­bo­tos „Šiau­lių“ fi­nan­si­nės ga­li­my­bės ne­lei­džia rim­čiau pa­si­spar­dy­ti ko­vo­je dėl Lie­tu­vos pir­me­ny­bių me­da­lių, ta­čiau anot tre­ne­rio, am­bi­ci­jų klu­bas tu­ri.

Klu­bas neat­si­sa­ko sa­vo vi­zi­jos au­gin­ti jau­ną­ją kar­tą ir vis la­biau įtrauk­ti kar­je­rą pra­de­dan­čius jau­nuo­sius krep­ši­nin­kus. Tie­sa, kar­tė­lis dėl per anks­ti iš „Šiau­lių“ iš­ke­liau­jan­čių žai­dė­jų dar li­kęs.

„Šiau­lių kraš­tas“ su­si­ti­ko su vie­nu iš ti­tu­luo­čiau­sių šio am­žiaus Lie­tu­vos tre­ne­rių. A. Si­rei­ka pa­pa­sa­ko­jo apie šių me­tų „Šiau­lių“ su­dė­ties pa­si­kei­ti­mus, tiks­lus ar­tė­jan­čiam se­zo­nui. Tre­ne­ris pa­si­da­li­no min­ti­mis apie Šiau­lių krep­ši­nio aka­de­mi­jos atei­tį bei Lie­tu­vos rink­ti­nės šan­sus Pa­sau­lio tau­rė­je.

„No­rint pa­kil­ti – rei­kia ir nu­si­leis­ti“

– Tre­ne­ri, va­sa­rą klu­bo per­so­na­lui ato­sto­gau­ti daug ne­ten­ka, nes pra­si­de­da komp­lek­ta­ci­jos dar­bai. Kaip šį eta­pą pa­vy­ko įveik­ti „Šiau­lių“ klu­bui?

– At­siž­vel­giant į praė­ju­sių me­tų klai­das. Ta­da pa­sku­bė­jo­me, no­rė­jo­me anks­čiau pa­si­rink­ti žai­dė­jus. Le­gio­nie­riai ne­bu­vo to­kie pa­ty­rę ir dėl to – ne­vy­kęs se­zo­nas. Da­bar mes tiek ne­sku­bė­jo­me, at­si­žvel­gė­me, kad trū­ko tvir­tes­nių žmo­nių gy­ny­bo­je, ne­tu­rė­jo­me to­kios jė­gos. Ma­ty­da­mi tai, ban­dė­me stip­rin­tis, ta­čiau ne vis­ką pa­vyks­ta nu­pirk­ti. Ma­no no­ri­mi žai­dė­jai ga­li bū­ti bran­gūs, tad kar­tais ne­pa­vyks­ta jų įsi­gy­ti.

Aš prieš tre­jus me­tus no­rė­jau, kad kvies­tu­me žai­dė­jus il­ges­niam lai­kui. No­rint pa­kil­ti – rei­kia ir nu­si­leis­ti. Jau­nes­niam žai­dė­jai, bus sun­kiau, bet nors pa­grin­dą tu­rė­si­me. Paaiš­kė­jo, jog rea­ly­bė yra to­kia, kad ne­ga­li­me iš­lai­ky­ti žai­dė­jo il­giau nė vie­ną se­zo­ną. Per­ka­me pi­giai jau­nus, ne­ži­no­mus žai­dė­jus. Praei­tais me­tais bu­vo Nic­kas Zeis­lof­tas, šie­met Ka­ro­lis Lu­ko­šiū­nas iš­va­žia­vo. Jis dar tik pra­dė­jo žais­ti, tu­ri sa­vy­bes, bet va­sa­rą mes jį jau pra­ra­do­me. Vėl tu­ri­me ne­pil­ną su­dė­tį ir tu­ri­me jung­ti ki­tus žai­dė­jus ir kei­čia­me pu­sę ko­man­dos.

Api­bend­ri­nant, at­si­žvel­gė­me į kont­rak­tus, į žmo­nes, ko­kių la­biau trū­ko. Dar mums trūks­ta vie­no žai­dė­jo, bet ma­nau, kad vis­kas bus ge­rai.

– „Šiau­liai“ vi­sa­da pa­si­žy­mė­jo grei­tu žai­di­mu bei di­de­liu iš­mes­tų tri­taš­kių skai­čiu­mi. Ko­kie bus šios ko­man­dos di­džiau­si pliu­sai ir mi­nu­sai ar­tė­jan­čia­me se­zo­ne?

– Bū­si­me to­kie, ko­kie bu­vo­me per­nai. Aš la­bai gai­liuo­si, kad pra­ra­do­me K. Lu­ko­šiū­ną. Ma­no nuo­mo­ne, toks yra šiuo­lai­ki­nis krep­ši­nis. Rei­kia žais­ti ata­kuo­jan­tį krep­ši­nį, to­kį krep­ši­nį, ku­ris žmo­nėms pa­tin­ka. Koks čia žai­di­mas be tri­taš­kių, jei ma­to­me NBA, Eu­ro­ly­go­je ne­bė­ra žai­dė­jų, ku­rie ne­pa­tai­ky­tų tri­taš­kių. Pa­žiū­rė­ki­te į Pau Ga­so­lį, ku­ris iš­me­ta dau­giau tri­taš­kių nei po krep­šiu žai­džia.

Iš­lik­si­me ata­kuo­jan­čia ko­man­da, ta­čiau vėl pa­žy­mė­siu, jog mes no­ri­me tu­rė­ti tvir­tes­nių žmo­nių gy­ny­bo­je. Puo­li­me žmo­nės tu­ri ta­len­tą, o gy­ny­bos ga­li­ma iš­mo­ky­ti, o dar svar­biau, kai žmo­gus ge­rai ap­si­gi­nęs jau­čia ma­lo­nu­mą. Ne­leng­va to­kių žmo­nių su­ras­ti. Šie­met for­muo­da­mi ko­man­da šiek tiek at­si­žvel­gė­me į tai.

– Ma­žo biu­dže­to klu­bams la­bai svar­bu tu­rė­ti ge­rus le­gio­nie­rius. Šie­met ko­man­da tu­rės du ame­ri­kie­čius, Akee­mą Wrigh­tą ir Ke­vi­ną Har­dy, bei lat­vį Da­vį Ge­ką. Kaip api­bū­din­tu­mė­te šiuos žai­dė­jus?

– Praė­ju­sius dve­jus me­tus mes bu­vo­me jau­ni, bet mums pa­si­se­kė su Lau­ry­no Bi­ru­čio ir Do­na­to Sa­bec­kio tan­de­mu. Pri­si­dė­jo ir pa­ty­ręs Ar­mi­nas Ur­bu­tis, N. Zeis­lof­tas ir iš to ga­vo­si ge­ras ly­di­nys. To­je ko­man­do­je bu­vo ir tas pa­ts A. Wrigh­tas. Man jis yra so­li­dus žai­dė­jas. Ypa­tin­gai dėl to, nes ga­li žais­ti per ke­lias po­zi­ci­jas. Jis ga­li "pa­cent­ruo­ti", ga­li pa­tai­ky­ti, ga­li ap­si­gin­ti prieš bet ko­kį žmo­gų. Akee­mas psi­cho­lo­giš­kai yra tvir­tas, iš­lai­ky­tas, ra­mus žmo­gus. Su už­sie­nie­čiais yra ri­zi­ka ne­pa­tai­ky­ti, o mes jį jau ži­no­me ir no­rė­jo­si pa­ti­ki­mu­mo tuo klau­si­mu.

D. Ge­kas nu­pirk­tas į K. Lu­ko­šiū­no vie­tą. Bū­tu­me lai­min­gi, jei bū­tu­me ga­lė­ję pa­si­lik­ti Ka­ro­lį, bet gal­vo­ju, jog Da­vis mums tik­rai pa­dės. Lat­vi­ja, kaip ži­no­me, yra me­ti­kų kraš­tas (juo­kia­si). Kris­ta­po Por­zin­gio ūgis apie 220 cm, iš­va­žia­vo į NBA ir nu­ste­bi­no vi­sus, kad su to­kiu ūgiu dau­giau me­ta tri­taš­kių nei dvi­taš­kių. Aiš­ku, čia hu­mo­ras, bet da­lis tie­sos ta­me yra, jog D. Ge­kas yra pa­ti­ki­mas me­ti­kas.

Ke­vi­nas Har­dy yra tvir­tas, stai­gus, šok­lus žai­dė­jas. Jis tiek gy­ny­bo­je, tiek puo­li­me yra tvir­tas. Ne­ži­nau kaip bus, kai su­si­tik­sim, bet ma­nau, jog jam rei­kia su­teik­ti lais­vės ir jis ga­li pa­ro­dy­ti gra­žų krep­ši­nį. Tai bus efek­tas žiū­ro­vams, nes ma­čiau, jog jis pa­šo­kęs su gal­va lan­ką sie­kia.

Dar vie­no žai­dė­jo mums trūks­ta, bet ne­ži­nau jis bus už­sie­nie­tis ar lie­tu­vis. Ne­no­ri­me ei­ti leng­viau­siu ke­liu. Jei tu­ri pi­ni­gų, ga­li pirk­ti už­sie­nie­tį ir ra­miai keis­ti žai­dė­jus. Mes no­ri­me tu­rė­ti dau­giau lie­tu­vių, dau­giau Šiau­lių kraš­to žmo­nių ir į tai at­si­žvel­gė­me, jog tu­ri­me pa­lik­ti vie­tos sa­viems žmo­nėms. Tu­ri­me krep­ši­nio aka­de­mi­ją, spor­to gim­na­zi­ją. „Šiau­liai“ ne­bi­jo jau­nų žai­dė­jų ir no­ri bū­ti sto­te­le, ku­ri su­teiks star­tą bū­si­moms žvaigž­dėms.

„Ne tik tre­ne­riai dir­ba, bet ir gam­ta“

– Žings­nį į Kau­no „Žal­gi­rį“ praė­ju­sįą va­sa­rą žen­gė du Jū­sų auk­lė­ti­niai – Lau­ry­nas Bi­ru­tis ir Do­na­tas Sa­bec­kis, ta­čiau jau­nuo­liai ne­pri­ta­po Kau­ne. Nė­ra ap­mau­do gi­liai šir­dy­je, jog pa­grin­dus „Šiau­liuo­se“ pa­si­klo­ję jau­nuo­liai ne­ran­da sa­vo vie­tos?

– Aš iš kar­to ži­no­jau, kad taip bus. Man sa­kė, jog Bi­ru­tis ir Sa­bec­kis yra pa­si­ruo­šę žais­ti „Žal­gi­ry­je“, bet sa­kiau, kad juos rei­kia pa­lik­ti dar bent me­tams. Rei­kia at­si­žvelg­ti, jog nie­kas žvaigž­de ne­tam­pa iš­kart. Lu­ka Don­či­čius yra vie­nin­te­lis pa­vyz­dys, ku­ris pa­tai­kė su ko­man­da.

Mū­sų vai­ki­nai ne­bu­vo to­kie pa­ty­rę – Bi­ru­tis ir Sa­bec­kis žai­dė NKL. Ma­no gy­ve­ni­mo pa­tir­tis sa­ko, kad rei­kia ne tik ge­rai žais­ti, bet meist­riš­ku­mas pri­va­lo "nu­sės­ti" į sme­ge­nis. Žmo­gui sun­ku, kai ko­man­do­je at­si­du­ri kaip le­gio­nie­rius. Rei­kia la­biau su­bręs­ti, kad atei­tum į ko­man­dą užim­ti vie­tą star­ti­nia­me pen­ke­tu­ke. Ko­man­do­je įsi­tvir­tin­ti bū­nant ro­ta­ci­jos pa­bai­go­je yra la­bai sun­ku.

– Esa­te dir­bęs su ta­len­tin­giau­siais žai­dė­jais Lie­tu­vos rink­ti­nė­je, Kau­no „Žal­gi­ry­je“. Iš ko se­mia­tės įkvė­pi­mo da­lį sa­vo kar­je­ros au­gin­ti jau­nuo­sius Lie­tu­vos krep­ši­nin­kus?

– Tik­riau­siai taip ma­ne su­tvė­rė Die­vas, ma­ma. Aš nie­ko dau­giau gy­ve­ni­me ne­da­riau. Bai­giau spor­to uni­ver­si­te­tą, atė­jau dirb­ti tre­ne­riu. Man kaž­kaip tai įstri­go ir neį­si­vaiz­da­vau ki­to dar­bo. At­si­me­nu prieš So­vie­tų Są­jun­gos griū­tį kū­rė­si įvai­rūs koo­pe­ra­ty­vai. Ma­no ko­le­gos tre­ne­riai ėjo me­ta­lais, džin­sais pre­kiau­ti, o aš dir­bau tre­ne­riu, nors už­dirb­da­vo­me ta­da tik­rai ne­daug. Man net ne­ki­lo į gal­vą, kad aš ga­liu bū­ti vers­li­nin­kas. Yra žmo­nės, ku­rie tu­ri tam pa­šau­ki­mą. Ma­no pa­šau­ki­mas yra at­ras­ti nau­jus, jau­nus žmo­nes, nes aš ži­nau, kur aš dir­bu. Ne Vil­niu­je, ne Kau­ne, kur pre­ten­zi­jos yra aukš­čiau­sios, jie no­ri bū­ti čem­pio­nais, bū­ti Eu­ro­ly­go­je.

Mes ir­gi sva­jo­ja­me, bet su­si­du­ria­me su rea­ly­be ir sun­ku gal­vo­ti, jog „Šiau­liai“ žais Eu­ro­ly­go­je. Mes ga­li­me kau­tis dėl pri­zi­nių vie­tų, ga­li­me de­monst­ruo­ti ge­rą krep­ši­nį. Yra pa­vyz­džių, kur ko­man­do­se žai­džia jau­ni žai­dė­jai ir ro­do gra­žų žai­di­mą, o tai ma­ne ža­vi. Jei žiū­ri­me į Mad­ri­do „Real“, Mask­vos CSKA ko­man­das, tai ne­svar­bu, ku­rį žai­dė­ją iš­lei­si, jis bus ge­res­nio nei rink­ti­nės ly­gio. Čia yra ne tre­ne­rio dar­bas, o stra­te­go. Man sma­gu, kai žmo­gus įvyk­do už­duo­tį, su­pran­ta, kad pa­da­ro ge­rai ir jau­čia nuo to ma­lo­nu­mą. Čia yra ma­no pa­šau­ki­mas – išau­gin­ti nau­jus krep­ši­nin­kus.

– Šiau­liai de­le­guo­da­vo sa­vo krep­ši­nio ta­len­tus į Lie­tu­vos rink­ti­nę. Šiuo me­tu Ro­kas Gied­rai­tis prie pa­grin­di­nės rink­ti­nės slenks­čio...

– Žvaigž­dės kiek­vie­nais me­tais neat­si­ran­da ir bū­na, kad jų rei­kia lauk­ti il­gai. Mū­sų min­tis yra įtrauk­ti nors po vie­ną vai­ki­ną iš Šiau­lių krep­ši­nio aka­de­mi­jos į pa­grin­di­nę ko­man­dą. Jei­gu to­kio nė­ra, mes ne­ga­li­me im­ti že­mes­nio ly­gio žai­dė­jo. Tu­ri­me ge­rus san­ty­kius su NKL žai­džian­čiu Jo­niš­kio „De­li­ka­te­so“ klu­bu iš ku­rio ga­li­ma per­si­kel­ti į „Šiau­lius“.

Aš no­rė­čiau, kad atei­tų vai­ki­nas 15-os me­tų, ku­ris pri­tap­tų prie vy­rų ir iš­kart ga­lė­tų žais­ti pas mus. Gal ir su­lauk­sim, tai bū­tų ma­no sva­jo­nė. Kai su­ra­si­me to­kį žmo­gų, tai ti­kė­ki­mės, jog jis atei­ty­je žais ir rink­ti­nė­je. Nė­ra taip leng­va at­ras­ti ta­len­tus, bū­na me­tų, kai iš­vis nė­ra ko žiū­rė­ti. Čia ne tik tre­ne­riai dir­ba, bet ir gam­ta.

„Ne kont­rak­tą pa­si­ra­šiau, o čia gy­ve­nu“

– LKL pir­me­ny­bė­se ki­tą se­zo­ną vėl žais 10 ko­man­dų ir jos tar­pu­sa­vy­je su­rems gink­lus po 4 kar­tus. Di­dė­jant rung­ty­nių skai­čiui Eu­ro­pos tur­ny­ruo­se, vis la­biau rea­les­nis at­ro­do rung­ty­nių ma­ži­ni­mo va­rian­tas. Ko­kia yra „Šiau­lių“ klu­bo po­zi­ci­ja šiuo klau­si­mu?

– Mes no­rė­tu­me, kad bū­tų dau­giau rung­ty­nių. Vi­si žmo­nės no­ri pa­ma­ty­ti „Žal­gi­rį“. Jei­gu su­ma­žės skai­čius, tai ga­li­ma ti­kė­tis, jog „Šiau­lių“ aist­ruo­liai pa­ma­tys kau­nie­čius tik vie­ną kar­tą. Jei­gu yra ke­tu­ri ra­tai rung­ty­nių, tai vi­si ži­no, jog "Žal­gi­ris" at­va­žiuos du kar­tus.

Ne pa­slap­tis, jog „Žal­gi­ris“ sa­vo ge­ru žai­di­mu, pui­kia are­na su­kū­rė vers­lą – į kiek­vie­nas rung­ty­nes Eu­ro­ly­go­je ei­na po 15 tūkst. žmo­nių. Į se­zo­no pa­bai­gą bu­vo taip, jog net vi­sus bi­lie­tus iš­par­duo­da­vo. Tai yra di­džiu­liai pi­ni­gai ir mums kiek­vie­nos var­žy­bos ir­gi yra svar­bios. Nie­kas mums tų pi­ni­gų ne­mė­to pa­pras­tai, tad kuo dau­giau ateis žiū­ro­vų, tuo ge­riau klu­bui. At­va­žia­vus „Žal­gi­riui“ mes ži­no­me, jog ateis dau­giau žmo­nių mus pa­lai­ky­ti.

– Daž­niau­siai iš­girs­ta­mas „Šiau­lių“ ko­man­dos tiks­las – au­gin­ti jau­ną­ją vie­ti­nių žai­dė­jų kar­tą, ta­čiau ko­kių re­zul­ta­tų no­rė­tu­mė­te atei­nan­čia­me se­zo­ne?

– Aš ma­nau, kad, grį­žus į Šiau­lius, pir­mais me­tais bu­vo per ge­ras re­zul­ta­tas, dėl to praė­ju­sį se­zo­ną bu­vo nu­si­vy­li­mas. Ne­bi­jau pri­pa­žin­ti sa­vo klai­dų, kad mū­sų po­žiū­ris bu­vo pro pirš­tus, jog tru­pu­tį pa­si­kė­lė­me. Iš pa­sku­ti­nės vie­tos šo­ko­me tie­siai į penk­tą vie­tą ir ko­vo­jo­me dėl ket­vir­tos. Ma­nau, jog šeš­ta vie­ta yra tik­rai ge­ra po­zi­ci­ja. Jei baig­tu­me re­gu­lia­rų­jį se­zo­ną 7-8 vie­to­je, tai, ko ge­ro, at­krin­ta­mo­sio­se žais­tu­me su „Žal­gi­riu“ ar „Ry­tu“, tad nau­din­giau bū­tų pa­ly­pė­ti šiek tiek aukš­čiau.

– „Šiau­liuo­se“ pra­dė­si­te jau tre­čią­jį se­zo­ną. Ar pla­nuo­ja­te gim­ta­ja­me mies­te baig­ti tre­ne­rio ke­lią?

– Yra toks po­sa­kis nie­ka­da ne­sa­kyk nie­ka­da, bet ma­nau, jog neiš­va­žiuo­siu nie­kur. Aš vi­siems sa­kau, jog ne kont­rak­tą pa­si­ra­šiau, o čia gy­ve­nu. Aš čia pra­dė­jau kar­je­rą, pra­dė­jau dirb­ti. Nie­kas ma­nęs ne­klau­sė tais lai­kais ir pa­sa­kė, jog Šiau­liuo­se rei­kia tre­ne­rio. Čia dir­bau nuo 1978-ųjų iki 2002-ųjų. Ma­ne ne­ti­kė­tai Jo­nas Kaz­laus­kas pa­kvie­tė 1996 me­tais tap­ti jo asis­ten­tu rink­ti­nė­je. Po pen­ke­rių me­tų ta­pau rink­ti­nės tre­ne­riu ir dar po me­tų pra­dė­jau tre­ni­ruo­ti „Žal­gi­rį“. Da­bar gal tre­ne­riai ren­ka­si sva­jo­nes pa­gal pi­ni­gus ar ki­tus da­ly­kus, bet aš pri­si­me­nu, kai pa­grin­di­niai „Šiau­lių“ re­mė­jai pa­sa­kė, jog dau­giau to­kių šan­sų ga­li ne­bū­ti ir rei­kia va­žiuo­ti į Kau­ną. Mes ta­vęs lauk­si­me, kelk Šiau­lių gar­bę į vir­šų. Po to su­si­klos­tė, kad po „Žal­gi­rio“ ga­vau ki­tą pa­siū­ly­mą iš Ru­si­jos, tre­ne­riu dir­bau Ja­po­ni­jo­je. Da­bar grį­žau į na­mus. Ma­nau, kad bū­siu nau­din­gas jau­ni­mui sa­vo pa­tir­ti­mi.

„Ga­li­me tap­ti pa­sau­lio čem­pio­nais“

– Pa­kal­bė­ki­me apie Lie­tu­vos rink­ti­nę, ku­ri pra­dės pa­si­ro­dy­mą Pa­sau­lio tau­rė­je. Kaip Jūs ver­ti­na­te mū­sų vy­rų pa­jė­gu­mą?

– Aš ma­nau, jog mes ga­li­me tap­ti pa­sau­lio čem­pio­nais. Ga­liu paaiš­kin­ti ko­dėl. Var­gu, ar bu­vo ga­li­ma į rink­ti­nę šiuo me­tu su­rink­ti ge­res­nių žai­dė­jų, nė­ra trau­muo­tų. Vi­sos gran­dys už­pil­dy­tos, yra Jo­nas Va­lan­čiū­nas, Do­man­tas Sa­bo­nis, Pau­lius Jan­kū­nas, iš jau­nes­nių Mar­ti­nas Ge­be­nas... Ge­ro per daug ne­bū­na, bet toks žai­dė­jas, kaip Ro­kas Gied­rai­tis da­bar yra pa­ki­li­me, Do­man­tas Sa­bo­nis ir­gi. Jiems no­ri­si žais­ti, no­ri­si kaž­ką pa­siek­ti. Aš at­si­me­nu, kai į Seu­lo olim­pi­nes žai­dy­nes iš­va­žia­vo Ar­vy­das Sa­bo­nis, Ša­rū­nas Mar­čiu­lio­nis, Ri­mas Kur­ti­nai­tis, Val­de­ma­ras Cho­mi­čius. Jie bu­vo to­kia­me pat jė­gų žy­dė­ji­me ir iš­ko­vo­jo auk­so me­da­lius, nu­ga­lė­ję pa­jė­gius ame­ri­kie­čius.

Da­bar aš ma­tau kaž­ką pa­na­šaus. Aš nie­ka­da ne­žiū­riu su kuo žai­si­me gru­pė­je, nes, no­rė­da­mas užim­ti aukš­tą vie­tą, tu­ri nu­ga­lė­ti vi­sus. Ame­ri­kie­čių rink­ti­nė la­bai nu­krau­ja­vu­si, Ka­na­dos rink­ti­nės ly­de­riai ir­gi at­si­sa­kė žais­ti. Aš sa­kau, kad mes tu­ri­me pa­jė­giau­sią su­dė­tį, ko­kią ga­lė­jo­me su­rink­ti ir var­žo­vai yra ati­tin­ka­mi. Vi­si šan­sai yra, jog tap­tu­me pa­sau­lio čem­pio­nais.

– Kaip Jūs ver­ti­na­te Do­na­to Mo­tie­jū­no ki­vir­čą su rink­ti­nės tre­ne­riu Dai­niu­mi Ado­mai­čiu?

– Aš ne­ži­nau už­ku­li­sių, bet ga­liu pa­sa­ky­ti, jog tre­ne­ris ne­ga­li im­ti žai­dė­jo su kaž­ko­kiu kar­tė­liu. Jei­gu įvy­ko kaž­koks konf­lik­tas, tai tik jie tai ži­no. D.Mo­tie­jū­nas yra tik­rai pa­jė­gus, bet sa­ko­ma, jog tre­ne­ris už­si­spy­rė. Aš esu tre­ne­rio pu­sė­je. Jis tu­ri rink­ti ko­man­dą pa­gal sa­ve ir ap­lin­ki­niai žmo­nės ne­ži­no, koks žai­dė­jas yra per tre­ni­ruo­tes, ką duo­da rū­bi­nė­je. Rei­kia ži­no­ti, ar jis yra in­di­vi­dua­li žvaigž­dė ar ap­link sa­ve lip­do ki­tus į žai­di­mą.

Ko­man­da tu­ri bū­ti mo­no­li­tas, vie­nas ki­tą pa­pil­dy­ti ir net ne pa­jė­giau­si tu­ri žais­ti. Pa­lai­kau ir pa­lai­ky­siu tre­ne­rį. Rink­ti­nė­je vi­si žai­dė­jai tu­ri gul­dy­ti vie­nas už ki­tą gal­vas.

Komentarai

miestietis    Pir, 2019-08-12 / 10:33
Ale tai ko mūsų verslas nusisuko nuo Šiaulių komandos, jei ji tokia reikalinga ir daug žadanti? Beveik visas komandos išlaidas politikai sumastė padengti iš šiauliečių kišenių, na dar iš bilietų ir kitaip. Dar linkėčiau Antanui gerai pagalvoti- ar jam reikia TARYBOS nario kėdės, nes labai jau jaučiasi, kad nepatogi ta kėdė visais atžvilgiais jam. O šiaip, jis vyrukas yra gan putiovas, bet apie rinktinės perspektyvas tai eilinį kartą prajuokino, tai matyt dar ir šposininkas yra, bet atleidžiu- ne pirmą kartą jis taip.
na    Pir, 2019-08-12 / 11:05
Dabar jis-politikas, tad nemanau, kad komanda pakils iš paskutinės vietos, gaila miestiečių pinigų. Ir aplamai, kokia komanda, jei pati nesugeba išsilaikyti, o turi ją miestiečiai remti. Man tokia komanda iš vis nereikalinga.
kiek kitu kampu    Pir, 2019-08-12 / 19:14
Keistoka, kai kalba apie mažą biudžetą. "Šiauliai" prėjusį sezoną (tai skelbta oficialiai) turėjo penktą, berods 730000 eurų, biudžetą lygoje. Tai kur šuo pakastas, nes kitos 5-ios komandos (kai kurios net su žymiai mažesniais) kur kas aukščiau palypėjo. O dėl rinktinės spėlionių - tai vienas juokas, nes ir pernai Antanas savai komandai planavo 4-tą vietą.
Edvinas    Ant, 2019-08-13 / 14:01
šiauliai praeitais metais buvo 5 pagal biudžetą LKL. o baigė paskutiniai, kazkaip nesidėlioja kaštų ir naudos analizė. treneris pradėjo politikuot, nespėja iš partijos į judėjimus bėgiot, irgi keistai atrodo. iš pradžių su LSDP dabar su UFO judėjimu, svarbu kad tik kapeikų kas duotų. skvernelio variantas, veidas už pinigus. grauduva.
Makaronas    Pen, 2019-08-30 / 14:07
Haha, pažiūrėsim kaip čia bus :) https://www.basketnews.lt/ kažkaip kitaip atsiliepė

Komentuoti

Paprastas tekstas

  • HTML žymės neleidžiamos.