
Naujausios
Mažesnė bazinė kaina
Prieš porą metų UAB "Pakruojo šiluma" neturėjo kuo pasigirti – 2018-ųjų sausį ji tebuvo 46-oje vietoje, o pakruojiškiams tiekiamos centralizuotos šilumos kaina buvo viena didžiausių.
Šiek tiek sumažinti sąskaitas už šildymą pakruojiškiams padėjo tuometinė Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (dabartinė Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba – VERT), nustačiusi maždaug 8 procentais mažesnę bazinę šilumos kainą naujam 5 metų reguliavimo periodui.
Vartotojams kaina mažėjo ir dėl susidariusios permokos, kurią UAB "Pakruojo šiluma" įpareigota grąžinti vartotojams, sumažindama šilumos kainą.
Tuometinė komisija bendrovei šilumos tiekimo veiklai vykdyti reikalingas pastoviąsias sąnaudas sumažino daugiau nei 428 tūkstančiais eurų – buvo sumažintos mokestinės sąnaudos ir darbo užmokesčio fondas, kurie nepripažinti kaip būtini reguliuojamai veiklai vykdyti, įvertinus ankstesnių laikotarpių faktines sąnaudas.
Taip pat nustatyta, kad UAB "Pakruojo šiluma" ankstesniais laikotarpiais iš šilumos vartotojų gavo per 118 tūkstančių eurų papildomų pajamų – šis skirtumas susidarė dėl į šilumos kainą įskaičiuotų ir faktiškai patirtų sąnaudų kurui įsigyti, taip pat šilumos įsigijimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų sąnaudų.
Šių metų sausį UAB "Pakruojo šiluma" pagal tiekiamos šilumos kainą – 5,95 cento už kilovatvalandę (su PVM) atsistojo į 24-ąją poziciją, o tarp apskrities rajonų aplenkė kelmiškius bei joniškiečius, kurie statistinėje lentelėje atitinkamai užėmė 49-ąją ir 48-ąją pozicijas iš 49.
Per kaminą – ir grūdų išvalos
UAB "Pakruojo šiluma" tiekiamos šilumos kaina šešių centų ribos nebepasiekė nuo praėjusių metų rugpjūčio.
Bendrovės laikinasis direktorius Laurinas Banaitis sako, jog mažesnę šilumos kainą įtakojo ir tai, jog "Pakruojo šiluma" investavo į biokuro katilo įrengimą Pakruojo rajoninėje katilinėje, tad atsirado galimybė brangesnį kurą pakeisti pigesniu.
Vietoj gamtinių dujų pradėtas naudoti gerokai pigesnis biokuras, kurio kaina praėjusiais metais, ne augo, o mažėjo. Dabar biokuras bendrovėje sudaro 91 procentą. Beveik pusę jo sudaro grūdų išvalos, kurios yra viena pigiausių biokuro rūšių.
Bendrovės pateiktais duomenimis, pernai gruodį grūdų išvalos kainavo 85,3 euro už toną naftos ekvivalento, o, pavyzdžiui, granulės – daugiau nei tris kartus brangiau, net 282 eurus/tne, skiedros – apie 123 eurus/tne, pjuvenos – apie 118.
Išvalų šilumininkams tiekia vietos ūkininkai, kaimynai pasvaliečiai, tik ar nepadidėja oro tarša, kurui naudojant būtent šį kurą?
"Oro teršalų kiekis nepadidėjo. Kasmet Aplinkos apsaugos departamentas atlieka išmetamų dūmų tyrimus. Pateiktose ataskaitose nurodoma, kad teršalų koncentracija neviršija leistinų normų", – atsakė L. Banaitis.
Siekdama išlaikyti stabilesnę šilumos kainą, bendrovė didina pigesnio technologinio kuro – medienos skiedrų – naudojimą. Šilumos nuostoliai tinkluose mažinami senus tinklus pakeičiant naujais.
"Taip užtikrinamas šilumos tiekimo paslaugos patikimumas, saugumas ir efektyvumas. Šiuo metu jau pakeista apie 98 procentai visų tinklų", – sako bendrovės vadovas.
Brangiausias šildymas – nerenovuotuose namuose
Vis tik bendrovės vadovui tenka pripažinti, jog daugėjant renovuotų namų, mažėja šilumos gamyba, o tuo pačiu – ir pardavimo pajamos, todėl bendrovei reikia ieškoti naujų būdų, kurie padėtų sumažinti šilumos gamybos savikainą.
Iš 78-ių "Pakruojo šilumos" apšildomų daugiabučių 27 yra renovuoti. Pastarųjų gyventojams šiluma kainuoja gerokai mažiau, negu gyvenantiems nerenovuotuose namuose. Seni, nesandarūs, vėjo perpučiami daugiabučiai šilumos suvartoja daugiausia. Net ir šią žiemą, kuri yra išskirtinė pagal nežiemišką oro temperatūrą.
Pavyzdžiui, gruodžio mėnesį šildymas brangiausiai kainavo nerenovuoto Ušinsko gatvės 22-ojo daugiabučio gyventojams – 2,79 euro už kvadratinį metrą (su PVM). Vadinasi, šiame name, 60-ies kvadratinių metrų ploto bute, gyvenantiems pakruojiečiams šildymas šį mėnesį kainavo net 167 eurus.
Vytauto Didžiojo gatvės 27-ojo daugiabučio gyventojai už šildymą mokėjo 2,06 euro už kvadratą, tos pačios gatvės 35-ojo namo gyventojai – 2,05 euro. Gyvenantys Kęstučio gatvės 2-ajame daugiabutyje už šildymą mokėjo 1,74 euro, Vilniaus gatvės 28-ajame name – 1,49 euro.
Tarp mokėjusių mažiausiai – nerenovuotų J. Basanavičiaus gatvės 2A namo gyventojai, kuriems šildymas kainavo – 0,62 euro už kvadratą, Vasario 16-osios gatvės 15-ojo namo savininkams šiluma kainavo – 0,73 euro, Pergalės gatvės 14-ojo namo – 0,75 euro, po 0,76 euro – Dariaus ir Girėno gatvės namo Nr. 51A ir Kęstučio gatvės namo Nr. 1.
Kad renovuotuose daugiabučiuose šildymas kainuoja gerokai pigiau, puikiai pademonstruoja P. Mašioto gatvės 67-asis daugiabutis.
Čia šildymas kainavo 0,3 euro už kvadratinį metrą, tad šiame name 60-ies kvadratų buto gyventojams už šildymą reikėjo mokėti 18 eurų. Ir tai yra devynis kartus mažiau nei mokėjo Ušinsko gatvės 22-ojo daugiabučio gyventojai!
Gyventojų skolos sumažėjo
Ko gero, kiekvienoje paslaugas gyventojams teikiančioje bendrovėje neapsieinama be skolininkų.
"Pakruojo šilumoje" gyventojų skolos svyruoja apie 100 tūkstančių eurų. Per praėjusius metus jos sumažėjo 11 procentų, bet tai nereiškia, kad galop skolos "sutirps" – nepajėgiančių susimokėti už šildymo paslaugas yra nuolat. Keičiasi tik jų skaičius ir sumos.
Praėję ir užpraėję metai bendrovei buvo pelningi, nors pelnas – gal labiau simbolinis, 2018-aisiais jis siekė 1000 eurų. Pasak L. Banaičio, panašus jis ir 2019-aisiais.
Kasmetines investicijas planuojanti bendrovė šiais metais ketina rekonstruoti katilus, atnaujinti šiluminių trasų įvadus į gyvenamuosius daugiabučius namus, investuoti į informacinių sistemų įrangos atnaujinimą bei distancinio nuskaitymo įrangos įsigijimą. Kaip tai atsilieps gyventojų piniginėms, parodys laikas.