Naujausios
Pinigai už prekes – į niekur
Ganėtinai paprastu būdu pralobti sukčiams tapusi internetinė prekyba. Schema elementari: paviešina skelbimą, kad parduodama paklausi prekė, už ją paima avansą. Viskas. Pardavėjas pradingsta, su juo susisiekti nebėra galimybės.
Rugpjūčio mėnuo nusikaltėliams buvo itin „vaisingas“.
29 metų radviliškietei, ieškojusiai automobilio ir pagaliau jį suradusiai bei už BMW 530 į pardavėjo nurodytą banko sąskaitą pervedusiai 200 eurų avansą teko su šiais pinigais atsisveikinti. Automobilio moteris taip ir negavo, o dvišimtinė negrąžinta.
43 metų šiaulietis, norėdamas įsigyti parduodamas medžio pjuvenų granulių, į pardavėjo nurodytą sąskaitą pervedė 1 200 eurų, tačiau prekės taip pat negavo.
Radviliškio rajono 58 metų gyventoja, skelbimų portale taip pat radusi skelbimą apie parduodamas medžio pjuvenų granules, į pardavėjo nurodytą banko sąskaitą pervedė 600 eurų. Pinigai, neabejojama, nukeliavo į sukčiaus sąskaitą.
72 metų šiaulietis, ketindamas įsigyti butą, į tariamo pardavėjo nurodytą sąskaitą pervedė 500 eurų avansą. Po pinigų pervedimo pardavėjas staiga tapo nepasiekiamas.
43 metų Pakruojo rajono gyventoja prarado 485 eurus, siekdama įsigyti du šunis. Moteris pinigus pervedė į pardavėjo nurodytą banko sąskaitą, tačiau keturkojai pristatyti nebuvo, o su pardavėju susisiekti nebepavyksta.
Šiaulietis, socialinio tinkle radęs skelbimą apie parduodamą mobilaus ryšio telefoną, į pardavėjo nurodytą banko sąskaitą pervedė 235 eurus. Telefono 23 metų vaikinas negavo, pinigai negrąžinti.
Į Šiaulių apskrities policiją kreipėsi vyras, tikėtina, sukčiams atidavęs beveik 13 tūkstančių eurų. Pinigai iš Šiaulių rajone, Kuršėnuose įsikūrusios įmonės sąskaitos buvo pervesti už perkamą kriptovaliutos kasimo kompiuterį.
Nuorodos, kurias prašo paspausti
Per pokalbių programėlę gavęs pranešimą iš asmens, norinčio įsigyti parduodamą motociklininko šalmą, radviliškietis aktyvavo atsiųstą nuorodą, suvedė banko kortelės duomenis ir patvirtino elektroniniu parašu. Po šių veiksmų iš jo banko sąskaitos buvo pasisavinta 408,76 euro.
37 metų moteris, aktyvavusi elektroniniu paštu gautą nuorodą, suvedė savo banko elektroninės bankininkystės, savo asmens duomenis ir juos patvirtino programėle. Atlikus šiuos veiksmus iš nukentėjusiosios banko sąskaitos pradingo 5 000 eurų.
Rugpjūčio 22 dieną 25 metų šiauliečiui paskambinęs vyras prisistatė „Google“ darbuotoju, išviliojo internetinės bankininkystės prisijungimo duomenis. Nukentėjusysis neteko 7 700 eurų.
Paspaudęs elektroniniu paštu atsiųstą nuorodą ir prisijungęs prie savo elektroninės bankininkystės, 18-metis gyventojas suvedė banko ir asmeninius duomenis, kuriuos patvirtino kodų generatoriumi. Atlikus šiuos veiksmus, iš jo banko sąskaitos iššluota 170 eurų.
Šiauliuose, Purienų gatvėje, gyvenanti 54 metų moteris į mobilaus ryšio telefoną gavusi SMS žinutę, kad jos banko paskyra yra užblokuota, aktyvavo žinute atsiųstą nuorodą. Gavęs prieigą prie šiaulietės sąskaitos, sukčius iš jos pagrobė 246,95 euro.
„Svečiai“ į namus
Rugpjūčio 21 dienos popietę į 83 metų šiaulietės namus atėjusi nepažįstama moteris, išviliojo 950 eurų.
Tą pačią dieną, tikėtina, ta pati „viešnia“ apsilankė ir garbaus amžiaus šiauliečio namuose. Nepažįstamoji „gražiomis kalbomis“ iš pensininko išnešė 7 100 eurų.
Daugėjo netikrų pranešimų
Lietuvos banko asociacijos reguliariai atnaujinama sukčiavimų statistika rodo, kad 2022-ųjų antrąjį ketvirtį incidentų skaičius, lyginant su pirmuoju, šalyje išaugo daugiau nei du kartus – užfiksuoti 2 454 incidentai (I ketvirtį – 1 056). Išviliota ir beveik dvigubai daugiau pinigų: lietuviai sukčiams pervedė apie keturis milijonus eurų (I ketvirtį – daugiau nei du milijonus).
Beveik 780 tūkstančių eurų buvo sustabdyta bankų pastangomis, kilus įtarimų dėl klientų patvirtintų operacijų. Per tris mėnesius žmonėms ir įmonėms grąžinta 776 tūkstančiai eurų, kurie buvo jau iškeliavę iš kliento banko.
Dažniausiai sukčiai skambina, rašo trumpąsias SMS žinutes ar elektroninius laiškus. Apsimeta teisėsauga, bankų tarnautojais, investicijų brokeriais, netgi bendrovių vadovais ar verslo partneriais. Imasi ir romantinių pinklių – pažinčių internetu. Aukų ieško ir skelbimų portaluose – siūlosi įsigyti prekę ir pateikia fiktyvias nuorodas į svetainę. Gyventojai masiškai sulaukia melagingų pranešimų iš „siuntų“ gabenimo tarnybų, sukčiai dengiasi prekybos platformų vardais.
Ryškiausia pastarojo laikotarpio tendencija – per antrąjį ketvirtį beveik keturis kartus padaugėjo siunčiamų suklastotų SMS žinučių arba laiškų, primenančių banko ar kitų institucijų pranešimus, siekiant gauti interneto banko prisijungimo duomenis, patvirtinti sukčių atliekamus pavedimus ir pan. Tokių apgavysčių šalyje užfiksuota daugiau kaip 1 500, jos sudarė daugiau kaip 60 procentų visų incidentų. Šiuo būdu iš lietuvių išviliota daugiau nei milijonas eurų.
Pernai Lietuvos gyventojų ir įmonių patirti nuostoliai dėl finansinio sukčiavimo sudarė 10,2 milijono eurų, užpernai – 4,8 milijono.
Finansų sektoriaus specialistai primygtinai ragina niekam neatskleisti savo prisijungimo prie elektroninės bankininkystės duomenų, neatidarinėti įtartinų nuorodų, kurias siunčia nepažįstami asmenys, neskubėti reaguoti į gąsdinančias žinutes ar skambučius, kuriais pranešama apie neva užblokuotas paskyras, sąskaitas ir panašiai.
Taip pat reikia atkreipti dėmesį į tai, kad sukčiai naudoja nuorodas, kurios primena oficialias bankų ar kitokių paslaugų teikėjų svetaines, tad ekspertai kviečia naudotis tik oficialiais bankų interneto puslapiais, pirkti patikrintose elektroninės prekybos vietose.
Pradėta informacinė kampanija
Beveik dvigubai augus ne tik incidentų skaičiui bei nuostoliams, bet ir sugrąžinamų lėšų sumai, Lietuvos bankų asociacija ir jos vienijamos 20 finansų įmonių kartu su Lietuvos policija, Lietuvos banku ir kitais partneriais pradėjo informacinę kampaniją „Atpažink sukčių“, kurios tikslas – atkreipti žmonių dėmesį į apgavikų dažniausiai pasitelkiamas kaukes. Visi norintys išsamiau susipažinti su populiariausiais sukčiavimų scenarijais kviečiami apsilankyti interneto svetainėje www.atpazinksukciu.lt.
Lietuvos banko asociacijos prezidentės dr. Eivilės Čipkutės teigimu, Lietuvos bankas, bendradarbiaudamas su finansų sektoriaus prevencijos specialistais ir policijos ekspertais, išskyrė dažniausiai nusikaltėlių pasitelkiamus scenarijus, kuriuos šie pasitelkia sukčiaudami, jiems būdingas frazes ir pažadus.
„Deja, susidūrus su sukčiais, toli gražu neiškart suprasi, su kuo turi reikalų. Tik išlaikant šaltą protą ir neskubant reaguoti įmanoma iš pavienių ženklų pažinti, kad bendrauji ne su tuo, kuo asmuo prisistato“, – sakė dr. E. Čipkutė.
Finansiniai sukčiai, rodo Lietuvos policijos praktika, taiko pačius įvairiausius psichologinio spaudimo metodus bei naujas technologijas. Tad sudaryti tipinės jų aukos portretą – vis sudėtingesnė užduotis.
Kampanijos „Atpažink sukčių“ kūrybinį sprendimą pasiūlė reklamos agentūra „NEW! Agency“.
„Kampanijoje gimė idėja panaudoti kaukių metaforą, aiškiai ir tiksliai parodančią, kad sukčiai kasdien vis gudresni ir apsimeta net pačių patikimiausių profesijų atstovais. Siekėme, kad kampanija savo nuotaika bei koloritu kuo labiau išsiskirtų dabartiniame informaciniame sraute, paskatintų stabtelėti ir susimąstyti – būtent šis patarimas labiausiai įsiminė, konsultuojantis su prevencijos specialistais“, – teigė „NEW! Agency“ kūrybos vadovas Mindaugas Juozapavičius.
