
Naujausios
Kamanų rezervate gyvenusi žieduota naminė pelėda nugaišo
Kamanų valstybinio gamtinio rezervato darbuotojai bandė išgelbėti nusilpusią naminę pelėdą, čia išgyvenusią apie dešimtmetį. Tai pavyko nustatyti pagal žiedą ant paukščio kojos.
Vytautas RUŠKYS
vytautas@skrastas.lt
Rezervato botanikė Sigita Sprainaitytė pastebėjo naminę pelėdą (Strix aluco) ne medyje, bet ant žemės – o tai šiems paukščiams neįprasta.
„Ji dar gebėjo plasnoti, tačiau į orą pakildavo neaukštai ir galėjo tapti lengvu plėšrūnų grobiu“, – pasakojo S. Sprainaitytė.
Paukštis laikėsi netoli rezervate augančio ąžuolo, kuriame yra šiam paukščiui padarytas inkilas.
Netrukus su specialia dėže atvykę kolegos gamtininkai pagavo pelėdą, parsivežė į rezervato administracijos bazę.
Sparnuotį ėmėsi globoti, maitinti rezervato vyresnysis specialistas Dovydas Bučys. Jis yra padėjęs atgauti jėgas ne vienai sužeistai ar nusilpusiai pelėdai.
Naujoji globotinė buvo išskirtinė, nes atrodė sena, labai mažo svorio. Galbūt todėl, kad ilgai badavo.
Paukštis nugaišo po savaitės.
Ant kojos rastas žiedas skelbė esąs uždėtas Kauno T. Ivanausko zoologijos muziejaus paukščių žiedavimo centro.
Jo darbuotojas Saulius Rumbutis 2010 metais buvo atvykęs į Kamanas ir būtent tame pačiame ąžuole gyvenusią patelę pažymėjo. Anketoje nurodė: ne mažiau kaip trejų metų patelė.
„Nusilpęs pelėdinis sparnuotis turėjo apie 10 metų, o tokiems paukščiams yra solidus amžius, atsižvelgiant į gamtoje tykančius daugybę pavojų“, – teigė S. Sprainaitytė.
Jos teigimu, neįmanoma pasakyti, kad visą laiką naminė pelėda gyveno toje pačioje vietoje. Nors nusilpęs paukštis rastas vos už 400 metrų, nuo lizdo, kuriame buvo žieduotas 2010-aisiais.
S. Sprainaitytė pasakojo, kad tik kartais naminių pelėdų patelės išlieka prieraišios joms įprastoms teritorijoms. Dažniau linkusios klajoti, juda daugiau už sėslius patinėlius.
Rezervate ir apsaugos zonoje kasmet peri apie 10-12 pelėdų porų, tačiau retai pastebimos.
Pasak rezervato vyriausiojo ekologo Vaidoto Grigaliūno, retai pasitaiko aptikti žieduotą paukštį. Iki tol panašus faktas fiksuotas maždaug prieš aštuonerius metus – gulbė su žiedu ant kaklo.
Gamtininkai laukia bet kokių duomenų apie aptiktus žieduotus paukščius, kad būtų galima daugiau sužinoti apie jų gyvenimo aplinką, migravimą.
Rezervato visuomenės informavimo specialistės Kristinos Grigaliūnienės teigimu, daugiau kaip 100 metų pasaulyje taikomas paukščių žymėjimas metalinėmis plokštelėmis, tačiau išlieka svarbus tyrimų metodas, net ir atsiradus modernesniems.
Vaidoto GRIGALIŪNO nuotr.
2010 metų gegužės 19 dieną ornitologas Saulius Rumbutis žiedavo naminę pelėdą.
Naminė pelėda su uždėtu žiedu į gamtininkų rankas pateko šią žiemą.