Naujausios
Kairiškiai priėmė poetes iš „Vydūno šviesos“
Akmenės rajono pakraštyje, prie ribos su Mažeikių ir Telšių rajonais, esantys Kairiškiai į pokalbį „Be gimtos kalbos – nėra tautos, be tautos – nėra ir kalbos“ sukvietė svečių iš Kauno, Vilkaviškio, Plungės, Mažeikių, Naujosios Akmenės. Daugelis jų, priklausančių asociacijai „Vydūno šviesa“, atvyko su autorinėmis eilėmis, muzikinėmis melodijomis.
Vytautas RUŠKYS
vytautas@skrastas.lt
Universaliame daugiafunkciniame centre apie lietuvių kalbos išskirtinumą ir kitas ypatybes pasakojo Telšių rajono Tryškių Lazdynų Pelėdos gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja Rita Masiulienė.
Ji svarstė apie kalbos ateitį: „Jei per sunkmečius išliko lietuvių kalba, o kai dabar sąmoningiau suvokiame jos vertę – neturėtume gimtosios kalbos prarasti“.
Renginio organizatorė Kairiškių bibliotekos darbuotoja Janina Čibirienė apibūdino lietuvių kalbos puoselėtoją Vydūną. Jo atminimas pagerbiamas Lietuvoje paskelbus 2018-uosius Vydūno metais, kai minima jo 150 metų gimimo sukaktis.
„Atrodo, nedaug tepraėjo metų, bet dėl Vydūno laikmečio kalbos ypatumų mūsų kartai jo žodžius sunku paprasčiausiai įsiminti, – teigė J. Čibirienė. – Pavyzdžiui, nebe kiekvienas iškart supranta Vydūno mintį: „Kalboj žmonių santykiai pasidaro regimais ir dirbtinais“.
Viena iš Lietuvos menų ir mokslo asociacijos „Vydūno šviesa“ steigėjų Plungės literatų klubo „Vingiorykštė“ vadovė Adelė Daukantaitė pabrėžė, jog mokosi iš Vydūno idėjų.
„Kai pirmą kartą perskaičiau Vydūno citatą „Dievas skandina tą, kuris plaukti mokėdamas neplaukia“, – pasipiktinau, kaip taip galima kalbėti, nes Dievas neskandina“, – sakė A. Daukantaitė.
Tačiau gerąją prasmę įžvelgė, patirdama, kai žmogus gali įvairiose gyvenimo situacijos padaryti gera, bet to nedaro.
„Savo laiku Vydūnui buvo sunku tapti suprastam, atsižvelgiant į jo gyvenamosios Mažosios Lietuvos tuo metu nedėkingą aplinką kalbai, – teigė A. Daukantaitė. – Tuo tarpu šiandien Lietuva yra užaugusi Vydūnui. Tad nereikia vaikytis tuštybės, butaforijos, kai statomi paminklai. O dera siekti išminties, gyventi su meile, puoselėti sveikatą, vertinti tarpusavio bendravimą. Iš to galima semtis jėgos, kad prikeltume Lietuvą“.
Plungiškė siūlė įduoti kastuvus tiems, kurie išrovė medžius ant Gedimino kalno – kad atsodintų.
„Kai tokioje dvasioje žvelgsime į valstybės reikalus, tuomet išlaikysime jos stuburą – dvasingumą, – tvirtino A. Daukantaitė. – Jaunimas turi saugoti kalbos grožį, pasitikėjimą savimi“.
Iš Kauno atvykusi taip pat „Vydūno šviesos“ judėjimo dalyvė Jūratė Jankauskienė skaitė savo eilių, grojo pianinu.
Kauno medicinos universiteto Akių ligų klinikoje dirbanti profesorė J. Jankauskienė keliolika metų vadovauja Lietuvos apiterapeutų asociacijai. Kuri vienija šios medicinos šakos specialistus, besidominčius medaus ir kitų bičių produktų vartojimu ligoms gydyti ar joms išvengti.
Skaitydama paskaitą apie Vydūno įžvalgas šiuo aspektu, profesorė nustebino prisipažindama, kaip daug skaitydavusi apie efektingą medaus produktų poveikį akių negalavimams gydyti, tačiau realiai nelabai tuo tikėjo.
„Kartą konferencijoje Vokietijoje netikėtai tiek paraudo akis, kad negalėjau pažiūrėti į šviesą, – mena medikė. – Vietinis bitininkas įtrynė medaus, ir po pusvalandžio galėjau skaityti paskaitą“.
Profesorė išskirtinai pacitavo Vydūną: „Reikia išmokti išlikti sveikam“.
Renginio pabaigoje Kairiškių bibliotekininkė J. Čibirienė atsiprašė svečių, kad per mažai susirinko vietinių.
„Vis dėlto ateityje turėtų pagerėti reikalai, – vylėsi J. Čibirienė. – Kai literatūrinius skaitymus pabandysime padaryti tradicija su į svečius atvykstančiais poetais“.
Kairiškių kaimo bendruomenės aktyvistės padengė ir stalą vegetariškais valgiais, kuriuos mėgo Vydūnas.
Autoriaus nuotr.
Viena iš Lietuvos menų ir mokslo asociacijos „Vydūno šviesa“ steigėjų Plungės literatų klubo „Vingiorykštė“ vadovė Adelė Daukantaitė Kairiškiuose linkėjo: „Klestėkite pirmiausia grožyje, sveikatoje“.
Renginio organizatorė Kairiškių bibliotekos darbuotoja Janina Čibirienė ketina sukviesti poetus ir kitais metais.
Kauno medicinos universiteto Akių ligų klinikos profesorė Jūratė Jankauskienė grojo pianinu.
Kairiškių kaimo bendruomenės pirmininkė Danguolė Darginavičienė pakvietė popietės dalyvius vaišintis valgiais, paruoštus pagal Vydūno mėgiamus receptus.
