Kultūra nebepakenčia patyčių

Kultūra nebepakenčia patyčių

Kultūra nebepakenčia patyčių

Kantriai laukę, kol valdžia teiksis atkreipti dėmesį į kultūros skurdą, ją puoselėjantys, bet minimalų atlygį už tai gaunantys žmonės ėmė patys kovoti dėl savo išlikimo. Reikalaudami socialinio teisingumo, šalies kultūros centrai vakar surengė akciją „Tylusis koncertas“. Tai įspėjimas valdžiai, kad taip tylomis gali praeiti ir Dainų šventė 2014 metais, ir kiti reikšmingi valstybiniai renginiai.

Ir protestais prie Vyriausybės, ir tylos akcijomis kultūrininkai reikalauja pagarbaus požiūrio į kultūrą. Stasio Žumbio nuotr.

Kultūringi, tylūs, kantrūs – tokie kultūros žmonės jau buvo. Stebėdami, kaip kitų sektorių dirbantiesiems valstybė jau atlygina už krizės apkarpymus, o jų nei mato, nei girdi, kultūros darbuotojai ryžosi prabilti. Tiksliau, nutilti. Vakar daugelyje šalies kultūros centrų vykusia simboline tylos akcija garsiai pranešta, kad metas, kai kultūros žmonės kentė patyčias, jau baigėsi. Kaip „Respublika“ jau rašė, prieš savaitę keli šimtai iš visos Lietuvos į Vilnių susirinkusių kultūros darbuotojų mitingavo prie Vyriausybės reikalaudami pakelti itin mažas algas. Nuo rugsėjo 13-osios kultūros ir meno kūrėjai vykdo visuotinę akciją „Neužmirštuolė“ – apie kultūrą, kaip prioritetinę sritį, tik postringaujantiems politikams primena apie netesimus pažadus.

Žeidžia požiūris

Vienas iš vakar surengtos tylos akcijos iniciatorių – Lietuvos kultūros centrų asociacijos vadovas plungiškis Romas Matulis – teigė, kad kultūros sritis apskritai išsprūdo iš valdžios akiračio. Tas laikas, kai situacija buvo bloga, jau praeityje, dabar kultūros darbuotojai požiūrį į save vertina kaip įžeidžiantį.

„Man nesuprantama, kaip gali nematyti šio sektoriaus, jei esi pašauktas rūpintis valstybės reikalais. Šįryt klausydamas pranešimų apie didinamus valdininkų atlyginimus galvojau, kad mums jau net ne atlyginimo problema opiausia – kultūra visada buvo prasčiausiai aprūpinama, dabar labiausiai skaudina pats požiūris į mus“, – kas perpildė kultūros žmonių kantrybę, paaiškino R.Matulis.

Jį žemina, kad remiantis Konstitucinio Teismo sprendimu randama galimybių pakelti atlyginimus geriausiai apmokamiems darbuotojams.

„Kultūra ilgai ir pakankamai mandagiai diskutavo šiuo klausimu socialiai atsakingai suprasdama valstybės padėtį. Jeigu šiandien mums įrodytų, kad valstybei yra labai sunku, galėtume laukti dar. Bet dabar bandoma įtikinti, kad Konstitucija valstybei liepia vieną mylėti, o kito – ne. Jei taip yra, tokia Konstitucija mums, paprastiems žmonėms, netinka“, – sakė Lietuvos kultūros centrų asociacijos vadovas.

Anot R.Matulio, ši akcija – ne paskutinė. Jei valstybė siekia, kad jos kultūros ir meno kūrėjai tylėtų, jie tylės ir per kitąmet vyksiančią Dainų šventę, kitus valstybinės reikšmės renginius.

Diržai užveržti iki galo

Rokiškio kultūros centro vadovė Nida Lungienė labiausiai apgailestauja dėl to, kad padidinus minimalią mėnesio algą jos vadovaujamos įstaigos specialistai, kurių dauguma turi aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą, uždirba tiek pat, kiek nekvalifikuoto darbo atstovai – valytojos, sargai ir pan.

„Maža to, kad gauname patį mažiausią atlyginimą, vieną mėnesį privalome sutaupyti eidami nemokamų atostogų, sirgdami... Valdžia kelia minimalų atlyginimą, bet finansų tam neduoda – mes patys turime sutaupyti vienų sąskaita, kad duotume kitiems“, – situacijos absurdiškumą paaiškino N.Lungienė.

Bėgdami nuo skurdo rajono kultūros darbuotojai priversti ieškotis papildomo uždarbio kitose srityse. Meno kolektyvų vadovai paprastai dirba puse etato, kad turėtų laiko papildomai veiklai ir pajėgtų išlaikyti savo šeimas.

Turi įrodinėti, kad reikalingi

„Sudėtingiausia situacija rajono kaimiškose seniūnijose. Retas jaunas žmogus gali skirti savo laiką ir važinėti kasdien savo transportu į Gražiškius, Vištytį, kitas tolimesnes vietoves. Gerai bus tik tol, kol yra seno sukirpimo žmonių, kurie myli savo darbą ir be jo neįsivaizduoja gyvenimo“, – įspėjo Vilkaviškio kultūros centro vadovė Renata Medelienė.

Kad rajone kultūros tuoj nebebus kam puoselėti, rodo faktas, jog nė vienas jaunas žmogus, pradėjęs dirbti šio rajono kultūros centre, neišsilaikė ilgiau nei metus – patraukė į užsienį dirbti juodų darbų.

„Vietos valdžia kiek gali mus palaiko, bet bendras valstybės požiūris žeidžia. Ką atsakyti, kai mums sako: na, kas baisaus atsitiks, jei jūsų nebeliks. Gaila, kad dar reikia aiškinti, kad profesionalaus meno šaknys – čia. Skiepijant meilę muzikai, šokiui, savai kalbai kultūros centrų indėlis milžiniškas. Netiesiogiai atliekame ir prevencinį, ir socialinį darbą – pas mus susiburiantys žmonės ne prie butelio sėdi, ne skundus rašo, ne tuščiai valdžią keikia, o šoka, vyksta į šventes. Bet labai dažnai mes pasijuntame tik sau svarbūs. Liūdna“, – konstatavo R.Medelienė.

Ką mano valdžia?

Prieš savaitę protestavusių prie Vyriausybės kultūros darbuotojų atėjo palaikyti kultūros ministras Šarūnas Birutis. Turtingiausias šio Ministrų kabineto narys pamindžikavo prie Vinco Kudirkos paminklo, tuo jo palaikymas ir baigėsi. Vakar Europos kultūros politikos ateičiai skirtoje konferencijoje jis dar papostringavo, kad emigracijos priežastys pirmiausia yra kultūrinės, o ne ekonominės. O štai premjeras Algirdas Butkevičius po kultūros darbuotojų mitingo pareiškė, kad protesto akcijomis reikalauti algų mažų mažiausiai nekultūringa.

Parengta pagal dienraštį „Respublika“