Mėnesio kulinarė virtuvėje pasikliauna nuojauta

As­me­ni­nė nuo­tr.
Bir­že­lio mė­ne­sio ku­li­na­re ta­pu­siai šiau­lie­tei So­na­tai Onai­tie­nei ne­sve­ti­ma svei­ka ir su­ba­lan­suo­ta mi­ty­ba, tad re­cep­tų kny­ga "Ant me­di­nės len­te­lės" la­bai nu­džiu­gi­no.
"Šiau­lių kraš­to" ku­li­na­ri­jos kon­kur­so "Die­nos re­cep­tas" bir­že­lio mė­ne­sio nu­ga­lė­to­ja ta­po šiau­lie­tė So­na­ta ONAI­TIE­NĖ. Ga­min­da­ma pa­tie­ka­lus So­na­ta daž­niau­siai pa­si­kliau­na ne jau su­kur­tais re­cep­tais, o sa­vo ku­li­na­ri­ne nuo­jau­ta.

"Vi­sa­da mė­gau ga­min­ti, bet dau­giau­siai pra­dė­jau iš­te­kė­ju­si. No­rė­jo­si pa­le­pin­ti vy­rą, – šyp­so­si So­na­ta. – Kai dar ne­mo­kė­jau ga­min­ti, re­cep­tų ieš­ko­da­vau kny­go­se. Da­bar daž­niau­siai pa­ti su­gal­vo­ju, kai ką pa­si­žiū­riu in­ter­ne­te."

Vie­nas pir­mų­jų So­na­tos su­gal­vo­tų pa­tie­ka­lų – jū­ros ly­de­kos sriu­ba. Pir­mą kar­tą šią sriu­bą iš­vi­rė bū­da­ma aš­tuo­nio­li­kos me­tų. Ji taip pa­ti­ko ar­ti­mie­siems, jog il­gai­niui ta­po "fir­mi­niu" So­na­tos pa­tie­ka­lu.

Šiam pa­tie­ka­lui rei­kia ke­le­tos iš­da­ri­nė­tų ir nu­va­ly­tų jū­ros ly­de­kų (ne fi­lė). Jas rei­kia su­pjaus­ty­ti maž­daug 2 cm sto­rio ga­ba­liu­kais, šiek tiek pa­drus­kin­ti, pa­pi­pi­rin­ti ir, ap­vo­lio­jus mil­tuo­se, iš­kep­ti. Ke­lias bul­ves su­pjaus­ty­ti ne­di­de­liais ga­ba­lė­liais ir iš­vir­ti maž­daug lit­re van­dens. Kol ver­da bul­vės, smul­kiai pjaus­ty­tą svo­gū­ną, pa­pri­ką ir tar­kuo­tą ar­ba pjaus­ty­tą mor­ką pa­ke­pin­ti su svies­tu ir su­pil­ti į sriu­bą. Bai­giant vir­ti dar­žo­vėms, įpil­ti maž­daug lit­rą pie­no. Kai sriu­ba už­virs, su­dė­ti žu­vies ga­ba­liu­kus, įber­ti drus­kos pa­gal sko­nį, šiek tiek pi­pi­rų, ci­ber­žo­lės, rau­do­nė­lio ir pa­vir­ti 10–15 mi­nu­čių. Sriu­ba tu­ri bū­ti tirš­to­ka ir švel­naus sko­nio.

So­na­ta sa­ko, kad tai du pa­tie­ka­lai vie­na­me – ir sriu­ba, ir ant­ras. Kas ra­ga­vo, vi­siems la­bai pa­ti­ko, ne vie­nas ir re­cep­to pra­šė.

Iš­mo­nės šiau­lie­tei ne­stin­ga. La­biau­siai mėgs­ta ga­min­ti ir ge­riau­siai se­ka­si "rim­tie­ji" pa­tie­ka­lai. Ypač pa­tin­ka ga­min­ti pa­tie­ka­lus iš jū­ros gė­ry­bių: kre­ve­čių, šu­ku­čių. Karš­tos jū­ros gė­ry­bės su ry­žiais – vie­nas mėgs­ta­miau­sių So­na­tos, jos vy­ro Li­no ir duk­ros Kot­ry­nos pa­tie­ka­lų.

"Kar­tą ki­nų res­to­ra­ne pa­na­šų pa­tie­ka­lą val­giau, la­bai pa­ti­ko ir pa­ban­džiau pa­ti pa­si­ga­min­ti", – pa­sa­ko­ja šiau­lie­tė.

Šiam pa­tie­ka­lui So­na­ta nau­do­ja di­de­les tig­ri­nes kre­ve­tes ir šu­ku­tes. Iš pra­džių svies­te pa­ke­pi­na pjaus­ty­tą po­rą, ta­da su­de­da nu­va­ly­tas kre­ve­tes ir pa­troš­ki­na ne il­giau kaip pen­kias mi­nu­tes. Bai­giant troš­kin­ti įde­da traiš­ky­to čes­na­ko. Šu­ku­tes at­ski­rai pa­ke­pi­na su svies­tu, taip pat vos ke­lias mi­nu­tes. Karš­tas jū­ros gė­ry­bes pa­tie­kia su karš­tais ry­žiais ir po­mi­do­rų bei agur­kų sal­džia­rūgš­tė­mis sa­lo­to­mis.

Drau­gų ir šei­mos ne ma­žiau pa­mėg­ti ir So­na­tos su­šiai. O pa­grin­di­nė pa­slap­tis – ne­pa­gai­lė­ti žu­vies. Su­šiams šiau­lie­tė nau­do­ja švie­žią la­ši­šos ar­ba tu­no fi­lė, ku­rią 2–3 va­lan­das prieš ga­mi­nant pa­tie­ka­lą šiek tiek pa­sū­do.

Sal­džių­jų pa­tie­ka­lų So­na­ta sa­ko ne­daug ga­mi­nan­ti, ta­čiau gim­ta­die­nių ir ki­tų šven­čių pro­ga vi­sa­da ke­pa šei­mos ir drau­gų pa­mėg­tą tor­tą su mas­kar­po­nės sū­riu.

Bisk­vi­tą, rei­ka­lin­gą šiam tor­tui, So­na­ta anks­čiau pirk­da­vo par­duo­tu­vė­je, vė­liau pra­dė­jo pa­ti kep­ti. Mo­te­ris sa­ko, kad tuo­met jis ir ska­nes­nis bū­na, ir ži­nai, ko­kios ko­ky­bės pro­duk­tus įde­di.

Per­te­pi­mui nau­do­ja mas­kar­po­nės sū­rį, grie­ti­nė­lę, na­tū­ra­lų jo­gur­tą, de­da švie­žių braš­kių ir ši­lauo­gių. Kad kre­mas su­sting­tų, pi­la iš­tir­pin­tos že­la­ti­nos.

"Kar­tą ban­džiau su švie­žiais ki­viais, bet ne­pa­vy­ko, kre­mas ne­sus­tin­go", – sa­ko So­na­ta.

Va­sa­rą so­de So­na­ta mėgs­ta ga­min­ti pa­tie­ka­lus ant lau­žo: ne tik šaš­ly­kus, bet ir plo­vą bei ašt­rią po­mi­do­rų sriu­bą, ku­rios re­cep­tas ir bu­vo pri­pa­žin­tas ge­riau­siu praei­tą mė­ne­sį. Vi­sus šiuos pa­tie­ka­lus šiau­lie­tė ga­mi­na su avie­na.

Vir­da­ma plo­vą, šiau­lie­tė lai­ko­si uz­be­kų re­cep­to. Ly­gio­mis da­li­mis ima mė­sos, svo­gū­nų, mor­kų ir ry­žių, įde­da vi­są gal­vą čes­na­ko (ne­smul­kin­to).

"Su­dė­tin­giau­sia bu­vo nu­ma­tuo­ti, kiek rei­kia pil­ti van­dens. Čia ne vie­no ban­dy­mo rei­kė­jo, kad plo­vas ne­bū­tų per skys­tas, kad ne­su­lip­tų ry­žiai. Van­duo tik per vie­ną du pirš­tus tu­ri ap­sem­ti ry­žius, ta­da pa­vyks­ta", – pa­tir­ti­mi da­li­ja­si So­na­ta.

So­na­tai re­dak­ci­ja įtei­kė Kris­ti­nos Piš­niu­kai­tės re­cep­tų kny­gą "Ant me­di­nės len­te­lės". Šiau­lie­tė ti­ki­si, kad ši kny­ga ją įkvėps nau­jiems eks­pe­ri­men­tams vir­tu­vė­je.