Vilnietis dailininkas Saulius Kruopis nepamiršta gimtojo miesto

Artūro STAPONKAUS nuotr.
Sau­lius Kruo­pis pristato parodą „15 dro­bių ma­mai. Nuo eksp­re­sio­niz­mo iki abst­rak­ci­jos“.
Šiaulių apskrities P. Višinskio viešojoje bibliotekoje atidaryta iš Šiaulių kilusio tapytojo, tarptautinių Nidos plenerų iniciatoriaus ir vadovo Sauliaus Kruopio kūrybos paroda bei pristatytas jau trečiasis jo paruoštas albumas apie šiuos plenerus „Nidos ekspresija 25“.

Tapytojas, fotografas, kolekcininkas, visuomenininkas S. Kruopis 1993 m. baigė Vilniaus dailės akademiją. Iškart ėmė rengti parodas šalyje ir užsienyje, jo darbų yra įsigiję daugiau nei 50 muziejų, nuo 1995 m. pradėjo rengti Nidos tapybos plenerus, todėl ir albumo pavadinime regime skaičių 25. Nors savuoju laimės skaičiumi Saulius laiko – 15. Todėl ir paroda Šiauliuose atidaryta 15 d. 15 val., eksponuojama 15 darbų.

Dailininkas sako, jog teko sunki užduotis – atrinkti tas 15 drobių, kurios reprezentuotų jį kaip kūrėją. Atrinko 7 ekspresionistinės tapybos drobes iš skirtingų laikotarpių. Tai dvi „Nidos prieplaukas“, skirtingų metų laiku, aišku „Nidos kurėnus“, tuos nuostabius žvejų laivus, „Vilniaus panoramą“, „Dubysos upės krantą“ ir spalvingas kompozicijas iš 2019 m. ciklo „Kelyje“. Visi kiti kūriniai – spalvingos abstrakcijos sukurtos karantino metu. Be abejo, išskirtinė parodoje spalvinga drobė „Mamai“, sukurta šį rudenį sveikinant mamą su jubiliejumi. O ir paroda vadinasi „15 drobių mamai. Nuo ekspresionizmo iki abstrakcijos“.

Žvelgiant į eksponuojamas drobes, žavi ekspresyvūs dailininko potėpiai, dėliojami ne atsitiktinai, o atskleidžiant realybę ir kartu bandant pakilti virš jos, kas pateisina parodos pavadinimą „Nuo ekspresionizmo iki abstrakcijos“.

Prieš penketą metų rašydamas apie Sauliaus Kruopio kūrybą, išskyriau jo tapomame spalvų šėlsme, netikėtuose potėpių sąskambiuose atsiskleidžiančią tapytojo kaip kūrėjo drąsa ir aistringumą, o spalvingose ir estetiškose linijose besislepiantį solidumą. Šiandien galima drąsiai teigti, jog kūrėjas lieka ištikimas sau – žavintis visus spalva ir linijos gestu.

Su Nida Saulių Kruopį suvedė atsitiktinumas – jam į rankas pakliuvęs vokiečių žurnalas „PAN“, kuriame buvo reprodukuojamos modernistinės vokiečių grupės „Bruche“ nario Maxo Pechsteino drobės, tapytos Nidoje. Saulius pasakoja, jog jei nebūtų turėjęs pusmečio kūrybinės stipendijos Vokietijoje, šio atsitiktinumo nebūtų įvykę. Jis tuoj apsilankė Hamburgo, Niurnbergo, Berlyno ir Karsruhe muziejuose, kur buvo eksponuojami šio dailininko darbai ir nusprendė, jog Nidoje reiktų pratęsti šio gražaus kampelio tapybos tradicijas organizuojant plenerus. Šiuose pleneruose jau lankėsi per 300 dalyvių ir dar tiek pat svečių, tad ir tarp tapytojų nesvetimas šūkis: „Benai, plaukiam į Nidą!“.