„Monmartro“ plenere – paskutiniai potėpiai

Artūro STAPONKAUS nuotr.
Menininkė iš Ukrainos Anastasia Prontenko.
Penktadienį Šiaulių dailės mokykloje, „Laiptų galerijos“ organizuojamo festivalio „Šiaulių Monmartro respublika“ pagrindinei renginio daliai – plenerui – einant į pabaigą, menininkai savo darbuose atlieka paskutinius potėpius. Renginio dalyviai dalijasi patirtais iššūkiais ir įspūdžiais.

Rožinė spalva ukrainiečių neišgąsdino

Iš Ukrainos atvykusi devyniolikmetė Anastasija Prontenko domisi senų piešinių, ikonų restauracija – tą ji studijuoja viename iš Ukrainos universitetų. Šis pleneras Šiauliuose – tai pirmas kartas, kai mergina piešia ne akademiniu stiliumi, o kuria modernų meną.

Piešimo technika ukrainietei nauja, tačiau šių metų plenero tema – ne toks jau didelis iššūkis. „Dirbti su rožine spalva nebuvo sunku. Man ji patinka“, – sako A. Prontenko.

Įkvėpta modernaus meno, mergina savo darbe pavaizdavo plenere patirtus naujus išgyvenimus. „Mano piešinyje pavaizduotas atviras langas yra portalas į naują pasaulį. Tai naujų idėjų, technikų, naujo menininko gyvenimo simbolis“, – šitaip savo piešinį pristato A. Prontenko.

Olegas Mazuras-Prontenko, taip pat atvykęs iš Ukrainos, pritaria merginai, jog dirbti su rožine spalva – nesunku. Tik organizatorių parinkta spalva jam buvo netikėta ir nelaukta. „Galbūt, gavus kvietimą į renginį, informaciją supratau ne taip. Tikėjausi geltonos spalvos, tad pristatyta rožinė spalva nustebino“, – sako ukrainietis.

O. Mazuro-Prontenko nutapytam darbui įtakos turėjo Šiaulių kraštas. „Piešinyje pavaizdavau saulėlydį virš Šiaulių. Matytas vaizdas mane nustebo ir sujaudino, todėl aš jį perteikiau savo darbe“, – atvirauja festivalio dalyvis.

Ružavos spalvos iššūkis latviui ir lietuviui

Aldis Klavinš, Liepojos universiteto profesorius, paklaustas, kiek metų dalyvauja „Šiaulių Monmartro respublikos“ festivalyje šypsodamasis atsako, kad net neprisimena – šitiek daug.

Festivalio netradicinės temos pirmą kartą menininką iš komforto zonos išstūmė, tačiau dabar nebekelia didelės nuostabos. „Tas chuliganizmas su devizais priverčia susimastyti apie savo darbą“, – įspūdžiais dalijasi A. Klavinš.

Dalyvis iš Latvijos džiaugiasi šiemet turėdamas galimybę išbandyti rožinę spalvą – su ja anksčiau dirbo labai mažai. „Nieko konkrečiai nesugalvojau, todėl išėjo taip, kaip išėjo“, – pristatydamas savo piešinius juokiasi A. Klavinš.

Ar ateityje menininkas dažniau naudos rožinę spalvą – dar nežino. „Gal ir pabandysiu“, – šypteli latvis.

Rožinė spalva iššūkių kėlė ir plenere dalyvaujančiam fotografui ir dailininkui Sauliui Jankauskui. „Ružava – ne pati mano mylimiausia spalva. Bet susikaupiau ir nutapiau“, – pečiais gūžteli S. Jankauskas.

„Nupiešiau aptaškytą ružavą miestą, o kitame paveiksle – moteriškę su žuvimi ružavame debesy“, – šitaip paprastai nepaprastą piešinį pristato dailininkas.

Renginyje dalyviai mokosi vieni iš kitų

Plenero dalyviams patalpas teikia Šiaulių dailės mokykla. Jos darbuotoja Irena Šliuželienė džiaugiasi vykstančiu renginiu bei žmonių bendryste.

Dailės mokyklos atstovė pastebi skirtumų tarp lietuvių ir užsieniečių darbų. „Latvių ir ukrainiečių dailė yra labiau akademinė, o lietuvių darbuose – daugiau žaismės ir atsipalaidavimo“, – teigia I. Šliuželienė. Jos nuomone, lietuvių dailininkams kūriniuose naudinga prisiminti tikrąją meistrystę, o užsieniečiams – šiek tiek atsipalaiduoti ir pažaisti.

Plenere dalyvauja 21 dalyvis, iš kurių 3 atvyko iš Ukrainos, 3 iš Latvijos, o kiti 15 dalyvių – iš Lietuvos.