Naujausios
Užgavėnių išvakarėse Šiaulių „Aušros“ muziejaus „Youtube“ paskyroje vyko vaizdo įrašo „Virtualios Užgavėnės“ premjera.
Etnografijos skyriaus vedėja Sigita Milvidienė papasakojo, kodėl, kada ir kaip yra švenčiamos Užgavėnės, kokios jų tradicijos, karnavalo elementai, valgiai.
Užgavėnių dieną rekomenduota paįvairinti meniu ir ruošti ne tik blynus, bet ir šaltieną, kugelį, tradicinę žemaičių kiunkę ar šiupinį su kiaulės uodega, galva ar kojomis. Anksčiau ypatinga reikšmė šiupinyje teikta kiaulės uodegai. Buvo sakoma, kas valgant pirmas ją suras, tas pirmas ir ves. Dar tikėta: jei per Užgavėnes esi sotus, tai būsi sotus visus ateinančius metus.
Žadinti žemę, kad ji greičiau atsibustų, sužaliuotų ir duotų vaisių galima voliojantis ant sniego, čiuožiant nuo kalnelio su rogėmis (seniau čiuoždavo visi, pasiėmę ką tik rado po ranka – kas rogutes, o kas ir kokią geldą).
Tą dieną būdavo draudžiama siūti, lopyti, vyti pančius, o ypač malti girnomis – kad vasarą nebūtų viesulų ir perkūnijų. Dar reikia kojomis sutrypti kepurę, tuomet baravykai užaugs kepurės dydžio.
Užgavėnės neįsivaizduojamos be kaukės. Kaukės padaromos iš įprastos, savoje aplinkoje atrandamos, medžiagos: drožiamos iš medžio, padaromos iš medžio tošies, odos, kailio, linų pluošto, pakulų ir pan. Kaip pasigaminti kaukę, pamokė muziejininkas Julius Vainorius.
„Virtualių Užgavėnių“ žiūrovams atskleisti išskirtiniai kadrai iš Žaliūkių malūnininko sodybos, kurioje slapta susitiko Lašininis ir Kanapinis, norėję išsiaiškinti, kuris nugalės Metų kovoje.
Pateikiama ir archyvinė medžiaga – Rimanto Braziulio filmas „Žiemos palydos“ (1988 m.) iš Lietuvos kino mėgėjų sąjungos archyvo.
Užgavėnių vakare Žaliūkių malūnininko sodybos feisbuko puslapyje muziejininkai pasidalijo nuotaikingu Joniškio kultūros centro folkloro ansamblio „Kupars“ (vad. Rita Kipšaitė-Balčiūnienė) filmu „Užgavėnių čiūčialos“, jame skamba smagi joniškietiška muzika, o pagrindiniai veikėjai – šiauliečio meistro Alberto Martinaičio sukurto Užgavėnių lėlių teatro personažai.
