Kurtuvėniškiai po mišių organizavo tradicinę procesiją

Leono Nekrašo nuotr.
Kur­tu­vė­nų senosiose kapinėse vyko tradicinė procesija ir pagerbimo vakaras „Vil­ties ži­bu­rė­liai“.
Lapkričio 1-ąją, Vėlinių išvakarėse, minint Visų šventųjų dieną, žmonės rinkosi į medinę, XIX amžių menančią Kurtuvėnų piliakalnio koplyčią dalyvauti šv. Mišiose už mirusius šios parapijos žmones. O po Mišių, brėkštant sutemoms, surengta ilgus metus gyvuojanti procesija po miestelio kapines bei Anapilin iškeliavusiųjų pagerbimo vakaras „Vilties žiburėliai“.

Senojoje, medinėje, XIX amžių menančioje Kurtuvėnų kapinių koplyčioje, apsuptoje senųjų palaidojimų, šv. Mišias aukojęs parapijos klebonas Marius Dyglys kvietė melstis už amžinybėn Kurtuvėnų kalnelyje atgulusius šių apylinkių gyventojus. Klebono pamokslas apie amžinybę kvietė suvokti, kad amžinybei tiesiame kelius kasdien, kad amžinybė yra labai svarbi ir esant gyvam.

Kurtuvėnų koplyčia duris šv. Mišioms atveria vos tris kartus per metus – per Motinos Dieną, per Tėvo dieną ir Visų Šventųjų vakarą – tokia yra sena ir gili Kurtuvėnų miestelio, ypatingai saugančio ir puoselėjančio senuosius papročius, tradicija. Kurtuvėnų koplyčioje yra eksponuojami senieji kapinių kryžiai – senųjų kalvių meno kūriniai, į koplyčią ant aukšto kalno iš šiaurinės pusės veda laiptai.

Po šv. Mišių koplyčioje šiemet, laikantis visų saugumo reikalavimų, buvo nuspręsta rengti tradicinę procesiją po senąsias Kurtuvėnų kapines. Pernai ilgametes tradicijas tęsiančios procesijos buvo atsisakyta dėl karantino. Procesija, vedama klebono Mariaus Dyglio, iš koplyčios, nešina žibintais, žvakėmis, nusileido į kapines. Kapinės, kaip ir kasmet, buvo atšventintos iš visų keturių pusių bei užkopta į kalno viršų pagerbti čia palaidotų Kurtuvėnų ir apylinkių šviesuolių, taip pat ir Kurtuvėnuose tarnavusių kunigų kapų.

Buvo giedamos senosios giesmės, vedamos Kurtuvėnų bažnyčios vargonininko Kornelijaus Luotės. Procesijos dalyviai nešėsi žibintus ir žvakių, kuriomis apšvietė pamirštus kapelius. Iškeliavusių amžinybėn Kurtuvėnų ir jų apylinkių šviesuolių pagerbimui „Vilties žiburėliai“ paskutinėje procesijos stotelėje sugiedota širdis verianti giesmė „Kur augai tu, šventasis Kryžiaus medi“, kasmet giedama kurtuvėniškiams, kurie savo sielos gražumu puošė Kurtuvėnus ir paliko prasmingą paveldą šiandienos Kurtuvėnų žmonėms. „Vilties žiburėlius“ organizavo Kurtuvėnų kultūros darbuotoja Ramunė Mikėnienė.

Procesijoje giedojusi kurtuvėniškė Elena Vaitkienė pasakojo, jog tokiose procesijoje dalyvauja jau apie 50 metų, nuo to laiko, kai Kurtuvėnuose dirbusi ir mokyklai vadovavusi mokytoja Janina Čepulytė-Lukoševičienė visus pakvietė lapkričio 1-osios vakarą pagerbti mirusiųjų.

Nuo 1982-ųjų tokias, tada taip vadintas mirusiųjų pagerbimo šventes, ėmė rengti tuometė kultūros darbuotoja Zofija Popovienė. „Žmonių susirinkdavo tą vakarą – pilnas kalnelis, nė kur kojos pastatyti, atveždavome aparatūrą, leisdavome klasikinę muziką, dainuodavome, nes tada giedoti neleisdavo“, – prisiminė Zofija Popovienė. Kurtuvėniškė Ramunė Mikėnienė šiose procesijose dalyvauja ir gieda nuo 2001 metų, kai atsikėlė su šeima gyventi į Kurtuvėnus.

Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, šv. Mišios šia proga imtos aukoti atvertoje ir atgaivintoje senojoje kapinių koplyčioje, o procesijoms ėmė vadovauti parapijos klebonas.

Daugelis lapkričio 1-ąją būtent dėl šios išskirtinės procesijos ir šv. Mišių retai atveriamoje koplyčioje renkasi aplankyti būtent Kurtuvėnų ir senųjų miestelio kapinių.