Naujausios
Trisdešimties laipsnių karštis neįveikė dviračių žygio „Jaunystėje pamilęs gamtą ir gimtąją lietuvių kalbą“ šauniųjų dalyvių.
Gausus būrys kuršėniškių, svečių iš Vilniaus, Kauno, tradiciškai ir simboliškai iš Kuršėnų Lauryno Ivinskio aikštės, per naująjį pėsčiųjų tiltą, nuvyko į renovuotą, šviesų ir jaukų Kuršėnų dvarą.
Maloni darbuotoja Ilona Motuzienė palydėjo iki L.Ivinskio kalendorių ekspozicijos, kurią kaupti pradėjo kraštotyrininkė, mokytoja Sigita Lukienė. Apie kalendorius ir L. Ivinskį pasakojo istorikas Jonas Kiriliauskas.
Pasigrožėje rankdarbių parodomis, aplankę „Vasaros skaitykloje“ eksponuotą leidinių parodą, kurią parengė Kuršėnų Vytauto Vitkausko biblioteka, toliau žygiavome prie tautodailininko Egidijaus Žilinsko sukurtos medinės skulptūros L. Ivinskiui ir kitų Kuršėnų mitinių herojų, romantiškai „besižvalgančių“ po parko alėjas. L. Ivinskio gimnazija, atminimas, įamžintas Kuršėnų senosiose kapinėse – visur pabuvojo dalyviai, pasiklausė istoriko Jono, gimnazistės Emilijos pasakojimų, ant kapo uždegė žvakutes.
Mokytojas Nerijus Medeišis Daugėlių pušyne, šimtamečių ąžuolų, prie kurių, tikėtina, lankėsi ir L. Ivinskis, paunksmėje, atskleidė daug naujų, gal mažiau visiems žinomų gyvenimo faktų apie L. Ivinskio – gamtininko, rašytojo, muzikalaus žmogaus darbus. Keturi galiūnai ąžuolai žvelgia į anapus Ventos stūksantį buvusį Milvydų dvarą, kuriame paskutines gyvenimo dienas praleido Laurynas Ivinskis.
Dėkojame Jonui Kiriliauskui, Nerijui Medeišiui, Ievai ir Emilijai Norkutėms, Ilonai Motuzienei už turiningus pranešimus, ekskursiją po Kuršėnų dvarą, savanoriavimą. Linksmiesiems žygeiviams – už ištvermę, geras emocijas.
