Baisogala: mažoji kultūros sostinė turi ambicijų

Lu­ko KA­TI­LIAUS nuo­tr.
Ko­ma­rų dva­ras – vie­nas iš ma­žo­sios kul­tū­ros sos­ti­nės Bai­so­ga­los pa­si­di­džia­vi­mų.
Rad­vi­liš­kio ra­jo­ne esan­čiam Bai­so­ga­los mies­te­liui šie me­tai ypa­tin­gi – Lie­tu­vos ma­žo­sios kul­tū­ros sos­ti­nės sta­tu­sas at­vė­rė nau­jų ga­li­my­bių.
As­me­ni­nė nuo­tr.
Jus­tė Juš­kai­tė jau ant­rus me­tus va­do­vau­ja Bai­so­ga­los kul­tū­ros cent­rui.

Pui­ki vie­ta ap­si­lan­ky­ti

Rad­vi­liš­kio ra­jo­no pa­kraš­ty­je lū­ku­riuo­jan­ti Bai­so­ga­la ga­li tap­ti pa­trauk­liu taš­ku ir jū­sų sa­vait­ga­liui. Ke­ly­je Šiauliai–Kaunas esan­tis mies­te­lis vi­sa­da gar­sė­jo dva­ru. 1830 me­tais dva­rą įsi­gi­jo Na­po­leo­no ar­mi­jos pul­ki­nin­kas Juo­za­pas Ko­ma­ras. Šian­dien dva­re įsi­kū­ręs gy­vu­li­nin­kys­tės ins­ti­tu­tas, kas­met kie­me­ly­je ei­les dek­la­muo­ja Poe­zi­jos pa­va­sa­rio da­ly­viai.

Nuos­ta­bia au­ra nuo­lat spin­du­liuo­ja cent­ri­nė­je aikš­tė­je esan­ti Šven­čiau­sio­sios Tre­jy­bės baž­ny­čia. Pir­mo­ji baž­ny­čia Bai­so­ga­lo­je bu­vo pa­sta­ty­ta dar 1539 me­tais, ta­čiau ji su­de­gė. Tris kar­tus bu­vo at­sta­ty­tos me­di­nės baž­ny­čios, ta­čiau jas ir­gi pa­si­glem­žė lieps­nos. Nuo 1882 me­tų mies­te­ly­je sto­vin­ti mū­ri­nė baž­ny­čia iš­li­ko iki šiol. Prie jos pa­sta­ty­mo dau­giau­siai pri­si­dė­jo tuo­me­tis dva­ro sa­vi­nin­kas Vla­das Ko­ma­ras.

Ra­miam poil­siui prie van­dens Bai­so­ga­la siū­lo Kir­ši­no upės tven­ki­nį. Tie­sa, gy­ven­to­jai tel­ki­nį pra­mi­nė jū­ra dėl ap­lin­kui al­suo­jan­čių pu­šų, ku­rios min­ti­mis nu­ga­be­na į to­li­mą­ją Bal­ti­jos jū­ros pa­kran­tę.

Šiais me­tais mies­te­ly­je do­mi­nuo­ja kul­tū­ra. Ma­žo­sios kul­tū­ros sos­ti­nės vė­liav­ne­šys – Bai­so­ga­los kul­tū­ros cent­ras.

Net­ra­di­ci­nė ka­pe­li­ja "Dai­no­riai" ir liau­dies kai­mo ka­pe­la "Žvan­gu­lis" kiek­vie­nais me­tais "ser­vi­ruo­ja" pui­kius pa­si­ro­dy­mus to­li už Bai­so­ga­los ri­bų, šo­kių va­do­vė Jū­ra­tė Ka­čiu­ke­vi­čie­nė va­do­vau­ja net 6 skir­tin­giems am­žiaus gru­pių ko­lek­ty­vams, o vie­no iš jų, "Žo­ly­nė­lio", lau­kia ju­bi­lie­jus.

Kul­tū­ros cent­ro ko­ri­do­riuo­se nuo­lat ai­di au­sį pa­ma­lo­ni­nan­tys gar­sai. An­samb­lis "Ar­mo­ni­kie­riai", mo­te­rų vo­ka­li­nis an­samb­lis, cho­ras "Nak­ti­ko­vai", pra­mo­gi­nės mu­zi­kos or­kest­ras – vi­si jie džiu­gi­na bai­so­ga­lie­čius.

Šiais me­tais mies­te­lio gy­ven­to­jai tu­rė­jo pro­gą pa­ma­ty­ti pa­ro­dą "Ypa­tin­gas gro­žis", me­džio dro­žė­jų ple­ne­rą. Bir­že­lio mė­nuo Bai­so­ga­lo­je bu­vo ypa­tin­gas – mies­te­lis šven­tė 480-ąjį ju­bi­lie­jų. Šia pro­ga mies­te­lis tra­di­ciš­kai mi­nė­jo An­ta­ni­nes, pir­mi gar­bin­gų pi­lie­čių įra­šai pa­si­ro­dė nau­jo­je "Pa­si­di­džia­vi­mo kny­go­je".

Kul­tū­ros cent­rą ir vi­są Bai­so­ga­los bend­ruo­me­nę šis sta­tu­sas įpa­rei­go­ja pa­si­temp­ti. Aiš­ku, vis­kas at­si­re­mia į biu­dže­tą.

Iš­šū­kių daug

"Šiau­lių kraš­tas" per­žen­gė Bai­so­ga­los kul­tū­ros na­mų di­rek­to­rės Jus­tės Juš­kai­tės ka­bi­ne­to slenks­tį: koks Ma­žo­sios kul­tū­ros sos­ti­nės gy­ve­ni­mas?

– Bai­so­ga­lo­je kul­tū­ros ly­gis vi­sa­da bu­vo la­bai aukš­tas. Ga­vę Ma­žo­sios kul­tū­ros sos­ti­nės sta­tu­są, mes ga­vo­me ga­li­my­bę pra­plės­ti ri­bas, – sa­ko J. Juš­ka­tė.

– Ką jau pa­vy­ko nu­veik­ti?

– Aiš­ku, iš­li­ko vi­sos res­pub­li­ki­nės ir tra­di­ci­nės mies­te­lio šven­tės. Di­des­nį dė­me­sį sky­rė­me pro­fe­sio­na­lia­jam me­nui. Su­tei­kė­me žmo­nėms ga­li­my­bę jį pa­ma­ty­ti šiek tiek pi­giau. Taip pat at­vy­ko pro­fe­sio­na­lių teat­rų tru­pės, cho­rai.

Bu­vo at­vy­kęs Šiau­lių dra­mos teat­ras ir ro­dė bai­so­ga­lie­tės Mo­ni­kos Kli­mai­tės re­ži­suo­tą spek­tak­lį "Iš­rink­tie­ji". Spek­tak­lis bu­vo la­bai ge­rai pa­sta­ty­tas, ge­rai re­ži­sū­riš­kai pa­reng­tas ir bu­vo šo­ki­ruo­jan­tis – daug ne­pa­to­gių sce­nų, daug keiks­ma­žo­džių, smur­to. Žmo­nėms bu­vo tik­rai ne­pa­to­gu spek­tak­lį ste­bė­ti, nes Bai­so­ga­los bend­ruo­me­nė yra la­bai iš­si­la­vi­nu­si, tad drįs­čiau teig­ti, jog spek­tak­lis žmo­nėms ne­pa­ti­ko. Ne­ma­tau ta­me nie­ko blo­go, nes žmo­nės pa­ma­tė, kad me­nas yra la­bai pla­tus ir gy­ve­nant XXI am­žiu­je rei­kia to­kio su­krė­ti­mo.

– Kiek žmo­nių pri­trau­kia­te į ren­gi­nius?

– Po tru­pu­tį pa­vyks­ta tą skai­čių di­din­ti. Dau­gu­ma yra tie pa­tys žmo­nės, ku­rie ei­na į vi­sus ren­gi­nius.

– Bai­so­ga­lo­je yra ne­ma­žai jau­ni­mo, ta­čiau jis nė­ra ak­ty­vus. Ką rei­kė­tų pa­da­ry­ti, jog jis atei­tų?

– Tie­są pa­sa­kius, ne­ži­nau. Dar ne­ra­do­me bū­do, kaip pri­trauk­ti jau­nus žmo­nes, šiek tiek dau­giau jų at­vyks­ta į fil­mus. Yra įdo­mi ten­den­ci­ja – jei­gu ro­do­me tą pa­tį fil­mą Bai­so­ga­lo­je ir jis ro­do­mas Šiau­liuo­se, ki­no teat­re tuo pa­čiu me­tu, tai jau­ni­mas vis tiek ren­ka­si vyk­ti į Šiau­lius. Taip, pas mus gal nė­ra spra­gė­sių, gal kė­dės ne to­kios pa­to­gios, bet jau­ni žmo­nės lin­kę iš­va­žiuo­ti iš mies­te­lio.

Taip, kul­tū­ros cent­ro ko­lek­ty­vai yra mė­gė­jų me­no ir dau­gu­ma ren­gi­nių yra orien­tuo­ti į vy­res­nio am­žiaus gru­pes. At­vyks­ta folk­lo­ro ko­lek­ty­vai, ren­gia­mos ro­man­sų šven­tės, bet, kai vyks­ta į jau­ni­mą orien­tuo­ti ren­gi­niai, mes vis tiek jų čia ne­su­lau­kia­me. Jau­ni­mas Bai­so­ga­lo­je yra ak­ty­vus, bet ne lan­ky­da­mas ren­gi­nius.

– Jau­ni­mas, ko ge­ro, da­ly­vau­ja ver­čia­mas mo­ky­to­jų...

– Taip, bet su tuo ne­su­tin­ku. Ma­nau, kad mo­ky­to­jai ne­tu­rė­tų vers­ti ei­ti. Vi­si esa­me suau­gę žmo­nės ir, kai lie­pia­ma da­ry­ti, tai, ko ne­no­ri, yra na­tū­ra­li at­me­ti­mo reak­ci­ja. Tik­rai jau­ni­mui įma­no­ma ras­ti veik­lų ir jo­mis pa­si­mė­gau­ti.

– Ar pa­di­dė­jo sve­čių srau­tas?

– Pa­gy­vė­ji­mas tik­rai jau­čia­si. Su­tin­ka­me žmo­nių iš Grin­kiš­kio, Gu­džiū­nų, Še­du­vos, net iš Rad­vi­liš­kio. Ne­ga­liu teig­ti, kad anks­čiau taip ne­bu­vo, bet ma­to­me vis dau­giau at­vyks­tan­čių ne mies­te­lio gy­ven­to­jų.

– Kaip į pro­jek­tą in­teg­ruo­ja­mos ki­tos įstai­gos?

– Mes tu­ri­me Ma­žo­sios kul­tū­ros sos­ti­nės par­tne­rius – vi­sos švie­ti­mo įstai­gos, li­go­ni­nė, ki­tos Bai­so­ga­los se­niū­ni­jo­je esan­čios įstai­gos.

– Skelb­ta, kad Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­ja ma­žo­sioms kul­tū­ros sos­ti­nėms sky­rė 50 tūks­tan­čių eu­rų?

– Ne, tai yra vi­siš­ka ne­tie­sa. Mes gau­na­me tik sta­tu­są. Pro­jek­tą ren­gia bend­ruo­me­nių aso­cia­ci­ja. Mes tei­kia­me pa­raiš­ką ir ta­da ko­mi­si­ja ren­ka, kas yra nu­si­pel­nęs šio var­do. Sos­ti­nės var­das ski­ria­mas ne tik už tai, ką mies­te­lis pa­da­rys, bet jau yra pa­da­ręs. Mi­nis­te­ri­ja ne­ski­ria tam nė cen­to. Mū­sų pa­grin­di­nis fi­nan­sa­vi­mas yra iš Rad­vi­liš­kio ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės. Mes esa­me biu­dže­ti­nė įstai­ga ir vi­si pi­ni­gai mums ski­ria­mi iš ra­jo­no.

Taip, bu­vo pa­ra­šy­ta, kad skir­ta 50 tūks­tan­čių eu­rų, ta­čiau tiek tik­rai ne­ga­vo­me. Tai yra pro­jek­ti­nės lė­šos. Ra­šė­me pro­jek­tus, ga­vo­me šiek tiek pi­ni­gė­lių, bet tai yra kon­kur­sai – lai­mi ar­ba ne.

– Jū­sų nuo­mo­ne, ar pa­si­tei­si­na ma­žų­jų kul­tū­ros sos­ti­nių idė­ja?

– Ji pa­si­tei­si­na ir yra rei­ka­lin­ga. Kul­tū­ros cent­rą ir vi­są Bai­so­ga­los bend­ruo­me­nę šis sta­tu­sas įpa­rei­go­ja pa­si­temp­ti. Aiš­ku, vis­kas at­si­re­mia į biu­dže­tą. Bend­ra­vau su ki­tų ma­žų­jų sos­ti­nių koor­di­na­to­riais, tai jie ne­ga­li pa­da­ry­ti dau­giau, nes ne­tu­ri tam lė­šų. Dėl to esa­me la­bai dė­kin­gi ra­jo­no ad­mi­nist­ra­ci­jai, kad tu­ri­me ga­li­my­bes pa­da­ry­ti dau­giau nei įpras­tai.

– Ko dar ti­kė­tis Bai­so­ga­lo­je šiais me­tais?

– La­bai džiau­giuo­si, kad spa­lio mė­ne­sį or­ga­ni­zuo­si­me ne­tra­di­ci­nių ka­pe­li­jų sam­bū­rį. Mes tu­ri­me ne­tra­di­ci­nę ka­pe­li­ją "Dai­no­riai", ku­ri yra la­bai pro­fe­sio­na­li, bur­si­me ki­tas ka­pe­li­jas. Švę­si­me jau­nių liau­dies šo­kio gru­pės "Žo­ly­nė­lis" de­šimt­me­tį, teat­ro tru­pės tris­de­šimt­me­tį, at­vyks Ar­tū­ro No­vi­ko va­do­vau­ja­ma džia­zo gru­pė "Jaz­zis­land".

Pla­nuo­ja­me aud­rin­gai už­baig­ti me­tus. Dar ne­ga­li­me at­skleis­ti, kas bus, bet pla­nuo­ja­me kvies­ti vi­so ra­jo­no, gal­būt vi­sos ap­skri­ties žmo­nes.

Ki­tais me­tais ke­lia­me tiks­lą ne­bū­ti pra­stes­niais. Aiš­ku, ren­gi­nių gau­sa tu­rė­tų bū­ti ma­žes­nė. Mies­te­lio žmo­nės juo­kau­ja, kad no­rė­da­mas nuei­ti vi­sur, tu­ri mes­ti vi­sus dar­bus ir ei­ti tik į ren­gi­nius. No­ri­me ki­tais me­tais bū­ti dar ge­res­ni.