Baisogalos gatvei – garsaus žemiečio pavadinimas

Laimos AGANAUSKIENĖS nuo­tr.
Ai­das Baš­kys (iš kai­rės) ir jo tė­vas Li­ni­jus Baš­kys daug pri­si­dė­jo, kad Bai­so­ga­lo­je bū­tų įam­žin­tas iš­ki­laus jų gi­mi­nai­čio Juo­zo Ša­raus­ko at­mi­ni­mas.
Radviliškio rajone, Bai­so­ga­lo­je, esan­ti Mo­kyk­los gat­vė nuo šiol va­din­sis ki­taip – jai su­teik­tas Juo­zo Ša­raus­ko gat­vės pa­va­di­ni­mas.
Taip Bai­so­ga­los bend­ruo­me­nė kar­tu su pul­ki­nin­ko J. Ša­raus­ko ar­ti­mai­siais nu­ta­rė įam­žin­ti prieš 125-erius me­tus Bai­so­ga­los kraš­te gi­mu­sio ir au­gu­sio iš­ki­laus ka­ri­nin­ko at­mi­ni­mą.

Įam­žin­tas J. Ša­raus­ko at­mi­ni­mas

Len­te­lė su nau­ju pa­va­di­ni­mu iš­kil­min­gai ati­deng­ta šeš­ta­die­nį, da­ly­vau­jant gau­siam bū­riui pul­ki­nin­ko J. Ša­raus­ko ar­ti­mų­jų. Jų iš įvai­rių ša­lies kam­pe­lių su­va­žia­vo apie 70. Da­ly­va­vo ra­jo­no, Bai­so­ga­los se­niū­ni­jos va­do­vai, Sei­mo, ra­jo­no Ta­ry­bos na­riai.

Į gat­vės per­var­di­ji­mo ce­re­mo­ni­ją at­žy­gia­vo ir bū­rys Lie­tu­vos šau­lių są­jun­gos at­sto­vų, iš Tel­šių at­vy­ko gru­pe­lė ten vei­kian­čios Juo­zo Ša­raus­ko skau­tų vy­čių drau­go­vės na­rių.

Sa­vo dė­dę, ma­mos bro­lį J. Ša­raus­ką, pri­si­mi­nęs vil­nie­tis Li­ni­jus Baš­kys ti­ki­no: ne­daug Lie­tu­vo­je bu­vo šei­mų, ku­rio­se iš de­šim­ties vai­kų pen­ki bu­vo Lie­tu­vos ka­riai, ke­tu­ri iš jų – ka­ri­nin­kai. Vik­to­ri­jos ir An­ta­no Ša­raus­kų šei­ma bu­vo bū­tent to­kia.

"Esa­me pa­ky­lė­ti, kad taip bus įam­žin­tas mums bran­gaus žmo­gaus, daug pri­si­dė­ju­sio ko­vo­jant už Lie­tu­vos ne­prik­lau­so­my­bę, at­mi­ni­mas. Iki šiol J. Ša­raus­ko var­du bu­vo pa­va­din­ta tik skau­tų drau­go­vė. Da­bar šį var­dą tu­rės ir gat­vė Bai­so­ga­lo­je", – sa­vo ir ar­ti­mų­jų var­du džiau­gė­si L. Baš­kys.

Jo sū­nus Ai­das pa­kvie­tė vi­sus su­si­rin­ku­siuo­sius ap­žiū­rė­ti pul­ki­nin­kui J. Ša­raus­kui ir jo gi­mi­nei skir­tos pa­ro­dos.

Pa­sak A. Baš­kio, pa­ro­do­je – ke­le­tas iš Ka­ro mu­zie­jaus gau­tų J. Ša­raus­ko as­me­ni­nių daik­tų bei jo po­rtre­tas, o taip pat – gi­mi­nės nuo­trau­kos, at­gai­vi­nus 1988 me­tų gi­mi­nės su­si­ti­ki­mo nuo­trau­kų sten­dą.

Bu­vęs Bai­so­ga­los se­niū­nas Ro­mas Kal­vai­tis, daug pri­si­dė­jęs, kad mies­te at­si­ras­tų J. Ša­raus­ko var­do gat­vė, sa­kė, jog te­ko pa­suk­ti gal­vą, nu­spren­džiant, ku­ri gat­vė ga­lė­tų bū­ti pa­va­din­ta šio gar­baus kraš­tie­čio var­du.

"Ma­nau, jog bu­vo pa­si­rink­tas tin­ka­miau­sias va­rian­tas – šio­je gat­vė­je įsi­kū­ru­sio­je gim­na­zi­jo­je vai­kai mo­ko­si is­to­ri­jos. Ti­kiu, kad jie no­rės su­ži­no­ti ir apie tai, kas bu­vo J. Ša­raus­kas, ką jis pa­da­rė ša­lies la­bui.

Tu­ri­me di­džiuo­tis, kad mū­sų apy­lin­kė­se gi­mė ir au­go toks gar­sus žmo­gus. Neat­si­tik­ti­nai Lie­tu­vos Pre­zi­den­tas An­ta­nas Sme­to­na, lan­ky­da­ma­sis Bai­so­ga­lo­je, ap­lan­kė ne tik Ko­ma­ro dva­rą, bet ir Ša­raus­kų gi­mi­nę. Taip iš­skir­ti­nai jis pa­ger­bė šei­mą, ku­ri užau­gi­no to­kį žmo­gų", – is­to­ri­nius fak­tus pri­si­mi­nė R. Kal­vai­tis.

"Nau­jas šios gat­vės pa­va­di­ni­mas yra ir mū­sų skau­tų is­to­ri­jos įpras­mi­ni­mas, nes ša­lia sa­vo ka­riš­kos bei šau­lio veik­los, J. Ša­raus­kas bu­vo ir fak­ti­nis Lie­tu­vos skau­tų są­jun­gos va­do­vas.

1930 me­tais Pre­zi­den­tas A. Sme­to­na jį pa­sky­rė vy­riau­siuo­ju Lie­tu­vos skau­tų są­jun­gos va­du, o nuo 1935 me­tų jis ėjo Lie­tu­vos skau­tų bro­li­jos va­do pa­rei­gas", – is­to­ri­nius fak­tus pri­si­mi­nė Tel­šių Juo­zo Ša­raus­ko skau­tų vy­čių drau­go­vės at­sto­vas.

Tur­tin­gos biog­ra­fi­jos žmo­gus

J. Ša­raus­kas gi­mė 1894 me­tais sau­sio 20 die­ną Ko­ma­riš­kių vien­kie­my­je, Bai­so­ga­los vals­čiu­je. Bai­so­ga­lo­je jis bai­gė ir pra­džios mo­kyk­lą.

Ka­riš­kio ke­lią pra­dė­jęs 1914 me­tais, 1918 me­tais jis sa­va­no­riu įsto­jo į Lie­tu­vos ka­riuo­me­nę, bu­vo pa­skir­tas Kė­dai­nių sri­ties ap­sau­gos vir­ši­nin­ku, 1919 me­tais – ka­ro ko­men­dan­tu.

1919 me­tų sausio–lapkričio mė­ne­siais da­ly­va­vo ne­prik­lau­so­my­bės ko­vo­se su bol­še­vi­kais ir ber­mon­ti­nin­kais.

1920 me­tais jam su­teik­tas pės­ti­nin­kų ka­pi­to­no laips­nis. Tais pa­čiais me­tais J. Ša­raus­kas per­kel­tas į 12 pės­ti­nin­kų Kau­no pul­ką, pa­skir­tas kul­kos­vai­džių kuo­pos va­du, vė­liau – ba­ta­lio­no va­du.

1922 me­tais bai­gė Aukš­tuo­sius ka­ri­nin­kų kur­sus ir bu­vo per­kel­tas į Ge­ne­ra­li­nį ka­riuo­me­nės šta­bą sky­riaus vir­ši­nin­ko pa­dė­jė­ju.

1923 me­tais da­ly­va­vo Klai­pė­dos iš­va­da­vi­me, bu­vo su­ki­lė­lių šta­bo vir­ši­nin­ko pa­dė­jė­jas, tais pa­čiais me­tais pa­kel­tas į ma­jo­rus, 1930-ai­siais – į pul­ki­nin­kus.

1924 me­tais jis įsi­jun­gė į šau­lių veik­lą bei da­ly­va­vo skau­tų rė­mi­mo drau­gi­jos veik­lo­je, o vė­liau – ir va­do­va­vo skau­tų bro­li­jai.

1941 me­tų ba­lan­džio 26 die­ną J. Ša­raus­kas bu­vo suim­tas Kau­ne, ka­lin­tas Kau­no sun­kių­jų dar­bų ka­lė­ji­me, o 1941 me­tų bir­že­lio 22–23 die­no­mis iš­vež­tas į Mins­ką, bir­že­lio 26 die­ną – su­šau­dy­tas Čer­ve­nė­je.

Per sa­vo gy­ve­ni­mą J. Ša­raus­kas pel­nė gau­sy­bę įvai­rių ap­do­va­no­ji­mų. Po mir­ties, 2012 me­tais, jis ap­do­va­no­tas Vy­čio Kry­žiaus or­di­no Ka­ri­nin­ko kry­žiu­mi.