Naujausios
Palyginkime. Baltarusijoje žmonės užsisėdėjusiam diktatoriui skandavo „Išeik“, t. y. atsistatydink. Lietuvoje – Seimo Pirmininkę ar premjerę kvietė išeiti... pasikalbėti. O nesulaukę pradėjo skanduoti – „Seimą lauk!“ Nors mitinguotojams derėtų pasitobulinti, jeigu jau ima vadovautis Konstitucija. Pagal ją – mes esame Parlamentinė valstybė, todėl nenorintys chaoso šalyje, kitą kartą turėtų rinktis prie Vyriausybės ir jai adresuoti išvarymo šūkius. Tuomet Seimo daugumai tektų naują vykdomąją valdžią formuoti. Protingesnę. Profesionalesnę. Humaniškesnę. Išklausančią.
Politologai seniai įspėjo Lietuvos valdžios atstovus, kad su žmonėmis reikia kalbėtis. Negalima piliečių niekinti ar iš jų tyčiotis. Net jeigu jie nemuzikalūs ir ne visada pavyksta teisingai Tautišką giesmę sugiedoti ar be klaidų plakato tekstą parašyti. Pardon, bet Seime ir valstybiniuose renginiuose jau senokai kaip sovietmetyje pagal įrašą žiopčiojama.
Rugpjūčio mitinge prie Seimo dalyvavo daug jaunų žmonių, mokyklas baigusių Nepriklausomybę atkūrusioje Lietuvoje. Į renginį jie atsivedė vaikus, kuriems nuotoliniu būdu mokslo žinios suteikiamos. Bus dar daugiau beraščių, todėl ne tyčiotis reikia, o prisiimti atsakomybę dėl sudarkytos švietimo sistemos ir kaltę, kad ne visi išgali vaikus į privačias mokyklas leisti.
Protestavę žmones juodinami, nes jų būryje pastebėti prieš kelis dešimtmečius Vilniuje siautėjęs „Gibonas“ bei teismų procesuose įstrigęs Algirdas Paleckis. Prie gana taikiai tą dieną nusiteikusių mitinguotojų nederėjo ir klaikių kartuvių ar koncentracijos stovyklos performansas, kai už spygliuotos vielos surakinti bene visą mitingą „kankinosi“ kalinių rūbais vilkį veikėjai, prisisegę geltonas Dovydo žvaigždes.
Įdomūs faktai. Beveik edukacinis renginys. Jaunosios kartos protestuotojai apie kažkokį „Giboną“ sužinoti galėjo tik „pasigūglinę“. O internetinės enciklopedijos pateikiama informacija apie vienos Lietuvos politikų šeimos – Paleckių – karjeros kelią, nustebintų ne vieną Nepriklausomybės vaiką. Senelis – Vincas Paleckis buvo aukštas sovietinės Lietuvos veikėjas. Wikipedija jį net „okupuotos Lietuvos prezidentu“ vadina. Jo sūnus – Justas Vincas Paleckis yra Nepriklausomos Lietuvos signataras, diplomatas, žurnalistas, buvęs EP narys. Vienas jo sūnus – Rimvydas Paleckis net Bundestago deputato padėjėju ir Lietuvos televizijos vadovu buvo, o šiuo metu yra populiarus TV laidų vedėjas. Tik, šnipu įvardintas, nors teismų maratonas dar nepasibaigęs, Algirdas Paleckis, anot sisteminės žiniasklaidos, jau negalėtų nė mitinguose dalyvauti, nes vos tik kur pasirodo, tuoj – juoda dėmė renginiui...
Ilgai ieškojau šiauliečių, galimų „riaušininkų“, kad iš pirmų lūpų išgirsčiau, kaip sekėsi.
„Oi, ne mes po „Jurgelio meistrelio“ dalies, t. y. Seimo apkabinimo akcijos, sėdome į autobusus ir išvykome namo. Beveik iš visos Lietuvos suvažiavę mitinguotojai taip padarė... Mačiau, kaip žmonės skirstėsi, nes buvo labai daug jaunų šeimų su mažais vaikais“, – mano pastangas šiauliečių tarpe rasti vakarinių „riaušininkų“ nuslopino visuomenininkė, Rėkyvos gyvenvietės bendruomenės pirmininkė Nijolė Malakauskienė.
Tai kas tuomet vakarop taip įvarė baimės Seimo nariams, kad net pat diplomatijos šefas virpančiu balsiuku interviu vapėjo? Kas buvo tie aršiausieji, kurie pasipriešino policininkams?
„Visą dieną mes labai draugiškai bendravome su pareigūnais. Nebuvo jokių konfliktų. Klausėme jų nurodymų. Niekaip nesuprantu, iš kur prie Seimo atsirado akmenų, kurie naktį skriejo į policininkus. Ten tokia sterili aplinka. Gal kuprinėse kokie provokatoriai atsinešė“, – spėliojo N. Malakauskienė.
Tenka konstatuoti. Nyksta taikios, dainomis bei raudomis papuoštos, tautinės akcijos. Pagyvenę užsieniuose, žmonės demonstruoja europinėmis tradicijomis ženklintus protestus? Jaunoji karta nepakanti išrinktųjų arogancijai.
Lietuvos valdžioje esančios moterys elgiasi labai nejautriai. Jos agresyviai siūlo vis naujas prievartos priemones, atimdamos teisę pasirinkti. Programinį finansavimą gaunantys jų komunikacijos ruporai į dienos šviesą paleido paniekos, patyčių ir begemotiškų multikų lygio „reklamas“. Nepritariantieji dabartinei valdančiajai koalicijai išvadinami „buduliais“, bemoksliais, beraščiais, vargetomis, skurdžiais, „morozais“, vatnikais...
Neteko patirti, kad įžeidžianti agitacija sąlygotų teigiamus rezultatus. Bet toks jau, matyt, tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų valdymo stiliukas – vos tik Seime daugumą gauna, tuoj visur valstybės priešai vaidenasi...
Normalūs politikai, suprantantys ir realiai vertinantys šių dienų užsienio politikos realijas, neaštrintų padėties šalies viduje – strimgalviais lėktų pasikalbėti su žmonėmis. Lietuvos Parlamento dauguma parodė, kad nepasitiki ir bijo savo pačių neapykantos virusais nuvargintų rinkėjų ir mesteli jiems ašarinių dujų.
Kam naudingas toks elgesys su Lietuvos žmonėmis, kurie, kaip ir kitų pasaulio valstybių gyventojai, įvairiuose protestuose reiškia savo pilietines pozicijas? Tik Lietuvos priešams. Reikia konsoliduoti visuomenę galimai valstybės gynybai, o konservatorių vidaus reikalų ministrė „Agniasandra“ mažne kas savaitę piliečius antivalstybininkais išvadina. Tačiau Valstybės Saugumo departamentas jokio veikimo prieš valstybę stichinėse protesto akcijose nefiksuoja. Bene kaip toje pasakoje panikuojančiam zuikiui ir Agnei Bilotaitei „dangus griūna“?
Užtat Seimo pirmininkė Viktorija gali pasiautėti. Parlamentas dar labiau nuo žmonių atsitvers. V. Čmilytė-Nielsen nusprendė riboti parlamentarų į Seimo rūmus pasikviečiamų rinkėjų skaičių.
Originaliai LAISVĖS prasmę traktuoja vienos iki pasileidimo laisvos partijos valdomas Vilnius. Sostinės valdžia revizuos viešiesiems renginiams išduotus leidimus. Vadinasi, Seimui teks „tobulinti“ ir susirinkimų įstatymą? Ot, kvatoja gudų diktatorius...
Kieno neapykanta didesnė: valdžios – savo piliečiams ar šie vis labiau niršta ant tų, kuriuos išsirinko. Situacija – pavojinga, nes žmonės kartais sutapatina valdžią ir valstybę, o pastarąją privalu ginti, net jeigu baisiai nekenti valdžios...
