Kas labiau yra Šiauliai?

Be­veik pu­sė po­li­ti­kams teik­tų klau­si­mų – sa­vi­val­dy­bės įstai­gų va­do­vų ata­skai­tos už 2018 me­tų veik­lą. Va­do­vai klus­niai jau 11 va­lan­dą su­sė­dę sa­lė­je lau­kė sa­vo lem­ties va­lan­dos. De­ja, per pu­sant­ros va­lan­dos "at­si­skai­ty­ti" spė­jo tik me­ras Ar­tū­ras Vi­soc­kas ir Ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­rius An­ta­nas Bar­tu­lis. To­liau se­kė va­lan­da "šven­tos" pie­tų per­trau­kos. Įs­tai­gų va­do­vai ne­pa­si­ten­ki­ni­mą reiš­kė ty­liai mur­mė­da­mi – nei­si juk val­džiai akių dras­ky­ti.

Pa­ga­liau po dvie­jų su pu­se va­lan­dos atė­jo ir jų ei­lė. Vis­kas vy­ko maž­daug taip: me­ras per­skai­to spren­di­mo pa­va­di­ni­mą. Tuo me­tu įstai­gos di­rek­to­rius atei­na į tri­bū­ną. Me­ras: "Klau­si­mų yra? Pa­si­sa­ky­mų? Bal­suo­ja­me". Di­rek­to­rius ty­lė­da­mas pa­lie­ka tri­bū­ną. To­kio "svar­baus mo­men­to" ne­ku­riam di­rek­to­riui te­ko lauk­ti 3-4 va­lan­das, kol atė­jo jo ei­lė.

Po­li­ti­kai tu­rė­jo klau­si­mų vos ke­liems švie­ti­mo įstai­gų va­do­vams. Me­ras aiš­kiai nuo­bo­džia­vo. "Ga­lė­tų grei­čiau tie kom­piu­te­riai sprag­sė­ti", – bal­sa­vi­mo pro­ce­dū­ra pir­mi­nin­kau­jan­čiam Ta­ry­bai prail­go.

Tie­sa, pri­min­da­mas, kad po­sė­dį in­ter­ne­tu ste­bi mies­to gy­ven­to­jai, me­ras pa­siū­lė va­do­vams pa­sa­ky­ti sa­ki­nį-ki­tą. Ta­čiau iš anks­to pa­tei­kę su­ra­šy­tas ata­skai­tas, jie kal­bė­ti prieš di­džią­ją dau­gu­mą dar vi­sai ža­lių po­li­ti­kų ne­pa­no­ro. Nors, tie­są sa­kant, kai ku­rie iš jų tri­bū­no­je su­spė­da­vo pa­sa­ky­ti "la­ba die­na".

Mies­to gal­va nu­spren­dė lai­ką paį­vai­rin­ti, pa­si­mo­ky­da­mas lie­tu­viš­kų žo­džių kir­čia­vi­mo. Jis klau­sė mo­kyk­lų va­do­vų, kaip tei­sin­gai rei­kia kir­čiuo­ti žo­džius: "Sal­du­vės", "dai­lės", "Di­na­ra".

Kai ku­rie di­rek­to­riai bu­vo to­kie pa­slau­gūs, kad ne tik paaiš­ki­no, kaip kir­čiuo­ti, bet ir nu­ro­dė, ku­riai kir­čiuo­tei žo­dis pri­klau­so.

Prap­lė­tęs lie­tu­vių kal­bos gra­ma­ti­kos ži­nias, me­ras po­rai va­do­vų iš­skir­ti­nai pa­dė­ko­jo už jų dar­bą.

Atas­kai­tos per Ta­ry­bą ėjo kaip per svies­tą. Trys mo­kyk­loms va­do­vau­jan­tys vy­rai pa­siel­gė gud­riau. Ma­tyt, nu­spren­dę ne­be­žu­dy­ti vel­tui sa­vo lai­ko, po per­trau­kos Ta­ry­bos sa­lė­je ne­be­pa­si­ro­dė. O jų ir ne­pri­rei­kė. Atas­kai­tas ir be jų pa­čių pa­tvir­ti­no.

Po­li­ti­kai tu­rė­jo klau­si­mų vos ke­liems švie­ti­mo įstai­gų va­do­vams. Me­ras aiš­kiai nuo­bo­džia­vo: "Ga­lė­tų grei­čiau tie kom­piu­te­riai sprag­sė­ti".

Vie­nai po­li­ti­kei ban­džius pa­ste­bė­ti, kad ne­rei­kė­tų taip elg­tis su įstai­gų va­do­vais, me­ras pa­reiš­kė, kad jų "atė­ji­mas yra pa­gar­bos ženk­las". Tik ar pa­gar­ba ne­tu­rė­tų bū­ti abi­pu­sė? Ar įstai­gos va­do­vą, ku­ris lo­giš­kai mąs­tant tu­rė­tų bū­ti žiau­riai už­siė­męs, ma­ri­nuo­ti po­sė­džių sa­lė­je be­veik vi­są die­ną dėl po­ros mi­nu­čių pa­ty­lė­ji­mo tri­bū­no­je – pa­gar­bu? Mies­to me­ras daž­nai pa­si­sa­ko už ra­cio­na­lu­mą. Ar toks dar­bas ra­cio­na­lus?

Vi­ce­me­rui Do­mui Griš­ke­vi­čiui po­sė­džio me­tu tai pa­si­ro­dė nor­ma­lu. Anot jo, tai va­do­vų pa­si­ry­ži­mas paaiš­kin­ti po­li­ti­kams, jei kil­tų klau­si­mų. Tik kas­met pa­na­ši pra­kti­ka ro­do, kad tų klau­si­mų be­veik ne­ky­la. At­sa­ky­mus rim­tai dir­ban­tys Ta­ry­bos na­riai gau­na ko­mi­te­tuo­se.

Me­ras A. Vi­soc­kas sa­vo ata­skai­to­je pa­si­džiau­gė, kad vis dau­giau žmo­nių ste­bi mies­to Ta­ry­bos po­sė­džius per in­ter­ne­tą. Tik ką jie ten ma­to? Kaip me­ras per­skai­to svars­to­mo klau­si­mo pa­va­di­ni­mą, o jų iš­rink­tie­ji klus­niai spau­do myg­tu­kus? Na, dar kar­tais opo­zi­ci­ja ma­lo­nų rit­mą su­trik­do sa­vo "iš­si­šo­ki­mais". Jei ne, žiū­ro­vai, ko ge­ro, iš­vis ne­sup­ras­tų, kas vyks­ta.

Štai Ur­ba­nis­ti­nės plėt­ros ir ūkio de­par­ta­men­to di­rek­to­rius Vir­gi­li­jus Stat­kus, tu­rė­jęs po­li­ti­kams tris svar­bius klau­si­mus apie mies­to gat­vių re­mon­tą bei bend­ro­jo pla­no ko­re­ga­vi­mą, pro­gos pra­ver­ti bur­ną tri­bū­no­je taip ir ne­ga­vo. Kai po­li­ti­kams ki­lo klau­si­mų, me­ras nu­spren­dė, kad į juos ge­riau at­sa­kys Mies­to ūkio ir ap­lin­kos sky­riaus ve­dė­ja ir lie­pė jai už­leis­ti pra­ne­šė­jo vie­tą. Tai kam iš­sta­ty­ti pa­juo­kai de­par­ta­men­to di­rek­to­rių?

Mies­to Ta­ry­ba pa­pras­tai po­sė­džiau­ja kar­tą per mė­ne­sį. Prieš tai tris sa­vai­tes klau­si­mus svars­to ko­mi­te­tai. Sup­ran­ta­ma, kad po­li­ti­kai tu­ri ga­li­my­bę iš­si­nag­ri­nė­ti bū­si­mus spren­di­mus ir iki po­sė­džio. O kaip su šiau­lie­čiais? Trans­lia­ci­jos me­tu nie­kas ne­si­tei­kia net paaiš­kin­ti, ką spen­džia iš­rink­tie­ji ir dėl ko mai­go myg­tu­kus?

Juk tie, ku­rie mo­ni­to­riuo­se ar­ba te­le­fo­nuo­se ste­bi, kaip dir­ba jiems mies­to po­li­ti­kai, ir­gi yra Šiau­liai. O gal kiek ma­žiau, nei val­džia?