Į žudynių vietą – žvėrių takais

Vytauto RUŠKIO nuo­tr.
Gi­dė Ri­ta Ma­siu­lie­nė pa­si­kly­do, miš­ke ieš­ko­da­ma kul­tū­ros pa­vel­do ob­jek­to.
Vie­nin­te­lė Ak­me­nės ra­jo­ne žy­dų žu­dy­nių vie­ta Pa­pi­lės se­niū­ni­jos miš­kuo­se dau­ge­liui ne­ži­no­ma, nė­ra spe­cia­lių nuo­ro­dų. Prie­žiū­ra – lyg at­mes­ti­na.
Ne­tin­ka­ma šios vie­tos prie­žiū­ra pik­tin­ta­si praė­ju­sį mė­ne­sį Ak­me­nė­je su­reng­to­je kon­fe­ren­ci­jo­je Ho­lo­kaus­to te­ma.

Žvė­rių ta­kais

„Šiau­lių kraš­tas“ ra­šė, kad Ak­me­nės kraš­to mu­zie­ju­je vy­ku­sio­je kon­fe­ren­ci­jo­je pa­gerb­ta pir­mo­ji iš lie­tu­vių ta­pu­si Pa­sau­lio tau­tų tei­suo­lė Ona Ši­mai­tė, ku­ri iš Vil­niaus ge­to nuo mir­ties gel­bė­jo žy­dų vai­kus.

Ren­gi­ny­je da­ly­va­vo iš už­sie­nio at­vy­kę jų tau­tie­čiai, ki­ti sve­čiai. Jiems pla­nuo­ta pa­ro­dy­ti is­to­ri­nę vie­tą Pa­pi­lės se­niū­ni­jo­je, kur 1941-ai­siais su­šau­dy­ti ke­lios de­šim­tys žy­dų ir gru­pe­lė lie­tu­vių.

Ta­čiau neap­si­lan­ky­ta, ne­pa­gerb­ta, nes ren­gi­nio iš­va­ka­rė­se jo or­ga­ni­za­to­riai pra­my­nė bry­dę iki žu­dy­nių vie­tos ir su­pra­to, kaip sun­ku bū­tų ke­liau­ti gar­baus am­žiaus žmo­nėms dir­vo­mis, miš­ku. Nė­ra net men­kiau­sio ta­ke­lio.

Praė­jus sa­vai­tei „Šiau­lių kraš­tas“ pa­pra­šė ra­jo­ne gi­de dir­ban­čios Ri­tos Ma­siu­lie­nės pa­ro­dy­ti pa­mink­lą miš­ke.

Gy­ven­da­ma ne­to­lie­se esan­čiuo­se Kai­riš­kiuo­se ji ne kar­tą yra bu­vu­si prie pa­mink­lo Jo­nai­čių miš­ke ne­to­li Šiau­di­nės kai­mo. Ta­čiau šį­kart pa­klys­ta. Žvė­rių ta­kais klai­džio­ja­me tarp su­vir­tu­sių me­džių.

Po ke­lių skam­bu­čių te­le­fo­nu ge­rai šį su miš­ką pa­žįs­tan­čiais žmo­nė­mis su­ran­da­me pa­mink­lą. Ap­link jį ne­se­niai nu­pjau­ta žo­lė.

Is­to­ri­nė vie­ta – kul­tū­ros pa­vel­do ob­jek­tas

Sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos vy­riau­sia­sis spe­cia­lis­tas pa­vel­do­sau­gai An­ta­nas Ga­ba­lis va­kar tei­gė „Šiau­lių kraš­tui“, kad iki šiol nė­ra gir­dė­jęs jo­kių prie­kaiš­tų, kad žy­dų žu­dy­nių vie­ta pra­stai pri­žiū­ri­ma.

Žu­dy­nių vie­tą pri­žiū­rė­ti įpa­rei­go­ta Pa­pi­lės se­niū­ni­ja. Se­niū­nas An­ta­nas Vai­čiaus tei­gia, kad du kar­tus per me­tus nu­pjau­na žo­lę ap­link pa­mink­lą.

Jo tei­gi­mu, te­ri­to­ri­ją žy­mė­ju­si, o vė­liau nu­pu­vu­si ir išar­dy­ta me­di­nė tvo­ra nė­ra rei­ka­lin­ga.

De­šimt­me­čiais be jo­kios nuo­ro­dos prie ke­lių lie­kan­ti is­to­ri­nė vie­ta se­niū­nui ir­gi ne­ke­lia rū­pes­čių. Paaiš­ki­na: iš Sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos gir­dė­jo, jog spe­cia­li len­ta at­si­ras.

Pa­ly­dė­ti iki žu­dy­nių vie­tos iki šiol nie­kas ne­pra­šė ir gi­dės R. Ma­siu­lie­nės. Ji ma­no, kad žmo­nės ne­si­do­mi ir to­dėl, kad is­to­ri­ja sle­pia­ma.

Anuos 1941-ųjų įvy­kius me­nan­čių se­no­lių R. Ma­siu­lie­nė ne­pa­žįs­ta ir abe­jo­ja, ar bė­ra gy­vų. Vie­nin­te­lį liu­dy­to­ją Sta­sį Stul­pi­ną yra gir­dė­ju­si kal­bant 2001-ai­siais, kai prie pa­mink­lo bu­vo su­reng­tas mi­nė­ji­mas. Už­ra­šy­to pa­sa­ko­ji­mo ko­pi­ją gi­dė yra iš­sau­go­ju­si.

Mi­nė­ji­me da­ly­va­vo ir šių ei­lu­čių au­to­rius.

Šiau­di­nė­je užau­gęs, o vė­liau mo­ky­to­ju dir­bęs S. Stul­pi­nas pa­sa­ko­jo, jog miš­ke na­ciai su­šau­dė šia­me kai­me įreng­to ge­to da­lį gy­ven­to­jų – vy­rus. Žy­dai į Šiau­di­nę bu­vo su­va­ry­ti iš Pa­pi­lės.

„Ma­čiau, kaip nuo Tryš­kių pu­sės at­va­žia­vo ke­le­tas bal­ta­raiš­čių, ta­da iš­gir­do­me: su­šau­dy­ti žy­dų ir vie­ti­nių apy­lin­kių ko­mu­nis­tų, kom­jau­nuo­lių, – pa­sa­ko­jo S. Stul­pi­nas. – Iš pra­džių Dil­by­čių ke­liu, ku­rį vė­liau vie­ti­niai ėmė va­din­ti Mir­ties ūly­čia, bal­ta­raiš­čiai iš­si­ve­dė stip­res­nius ge­to gy­ven­to­jus pa­sa­kė, kad rei­kės kas­ti grio­vius“.

Vie­ti­niai gy­ven­to­jai ke­le­tą paaug­lių pa­siun­tė į ne­to­lie­se te­kan­tį Aviž­lio upelį vė­žiau­ti. Kad pa­ma­ty­tų ar pa­si­klau­sy­tų, kas vyks­ta. Žmo­nės ban­dė su­si­vok­ti.

S. Stul­pi­nas sa­kė ži­nąs, kas vy­ko žu­dy­nių vie­to­je, nes vė­liau kal­bė­jo­si su vie­nu iš tų bal­ta­raiš­čių, jis ir pa­pa­sa­ko­jęs.

Miš­ke duo­bę ka­sę vy­rai su­pra­to ar­tė­jant eg­ze­ku­ci­ją, bal­ta­raiš­čiai lie­pė sku­bė­ti.

Į pa­va­ka­rę iš Pa­pi­lės į miš­ką ark­lių trau­kia­mu ve­ži­mu at­vež­ta gru­pe­lė lie­tu­vių, o iš ge­to Dil­by­čių ke­liu pa­ju­dė­jo žy­dų ko­lo­na. “

„Va­rė juos bal­ta­raiš­čiai iš Šiau­di­nės, Aviž­lių kai­mų, – me­na S. Stul­pi­nas. – Su jais bu­vo ir vie­nas vo­kie­tis. Rai­šas ese­si­nin­kas. At­min­ty­je te­be­re­giu, kaip jis ėjo vi­sų pa­sko­je klūp­čio­da­mas: kliunk kliunk“.

Žu­dy­nes S. Stul­pi­nas pa­va­di­no bai­sią­ja va­lan­da: „Šū­vių pa­pliū­pos su­dre­bi­no kai­mą. Čia bu­vo gir­dė­ti ir mirš­tan­čių­jų ai­ma­nos, nes pa­va­ka­rė bu­vo ty­ki ir gar­sas skli­do to­li. Kul­kos zvim­bė ir virš Šiau­di­nės. Kaip pa­skui su­ži­no­jo­me, ke­li pa­smerk­tie­ji mir­ti pa­bė­go, o bal­ta­raiš­čiai pyš­ki­no į vi­sas pu­ses“.

Pa­si­bai­gus žu­dy­nėms iš Tryš­kių at­va­žia­vo ke­li ese­si­nin­kai.

„Ma­tyt, jie no­rė­jo ap­žiū­rė­ti, ar lie­tu­viai pui­kiai įvyk­dė sa­vo už­duo­tį“, - sam­pro­ta­vo S. Stul­pi­nas.

Jis pa­sa­ko­jo, kad žu­di­kai per nak­tį puo­ta­vo Ge­ry­biš­kės dva­re. Pas­kui gir­ti dar nu­va­žia­vo į miš­ką ap­žiū­rė­ti tą vie­tą. Ėjo ir drą­ses­ni vie­ti­niai gy­ven­to­jai. Pa­ma­tė ju­dan­čią že­mę. Sup­ra­to – ka­pa­vie­tė­je dar il­go­kai te­be­ru­se­no gy­vy­bė.

Pa­pi­lė­je gy­ve­na bu­vęs pe­da­go­gas Ste­po­nas Ado­ma­vi­čius, ir­gi rin­kęs duo­me­nis apie žy­dų žu­dy­nė­mis. Ra­šy­da­mas dar­bą „Ak­me­nės ra­jo­no lan­ky­ti­nos vie­tos“, kal­bė­jo­si su tuo­met gy­vais te­be­bu­vu­siais įvy­kių liu­di­nin­kais.

S. Ado­ma­vi­čiaus tei­gi­mu, iš ge­to iš­ve­dė 45 žy­dus – maž­daug 18 - 50 me­tų vy­rus. Kai juos su­šau­dė, iš Pa­pi­lės dviem ve­ži­mais at­ve­žė 14 lie­tu­vių, ku­rie pri­jau­tė so­vie­ti­nei val­džiai.

Prie duo­bės pa­sta­čius pen­kis lie­tu­vius, vie­nas iš jų su­si­grū­mė su žu­di­kų va­du. Tuo­met trys vy­rai, nors ir su­žeis­ti, pa­bė­go į tan­kų eg­ly­ną.

Ki­tų pa­smerk­tų­jų prie duo­bės ne­be­ve­dė, o su­šau­dė su­gul­dy­tus ant že­mės.

Vi­si pa­lai­kai 1967 me­tais iš­kas­ti ir per­lai­do­ti Pa­pi­lės mies­te­lio ka­pi­nė­se, vie­no­je duo­bė­je, ant ka­po pa­sta­ty­tas pa­mink­li­nis ak­muo.

Po po­ros me­tų ir žu­dy­nių vie­to­je at­si­ra­do pa­mink­las. Pa­sak S. Ado­ma­vi­čiaus, ant pa­mink­lo klai­din­gai pa­ra­šy­ta, kad nu­žu­dy­ta apie 50 žy­dų ir 5 lie­tu­viai.

Iš­li­ku­siuo­se ge­to vir­ši­nin­ko duo­me­nys liu­di­ja: „pri­da­vė iš­ves­ti“ 45 vy­rus.

Daug ra­šy­ti­nių šal­ti­nių iš­nag­ri­nė­ju­si gi­dė R. Ma­siu­lie­nė, ra­do ir dau­giau ne­tiks­lu­mų ar prieš­ta­ra­vi­mų. Jos tei­gi­mu, lie­ka neaiš­ku, trys ar ke­tu­ri pa­bė­go lie­tu­viai, nes po ke­lių de­šimt­me­čių iš­ka­sant pa­lai­kus klai­din­gai su­skai­čiuo­ta.

„Vie­nur tei­gia­ma, kad ese­si­nin­kai da­ly­va­vo, kol bu­vo šau­do­mi žy­dai, o kai at­ve­žė lie­tu­vius, pa­li­ko bal­ta­raiš­čius, pa­sa­kę: "Jie nė­ra mums nie­kuo nu­si­kal­tę, tvar­ky­ki­tės pa­tys“, – sa­kė R. Ma­siu­lie­nė.

Ji gir­dė­ju­si pa­pi­lė­niš­kių ar­gu­men­tų, ko­dėl pa­lai­kai iš žu­dy­nių vie­tos per­lai­do­ti Pa­pi­lė­je: „Jei bend­ro­je duo­bė­je ne­bū­tų bu­vę tų ta­ry­bi­nių ak­ty­vis­tų, tai nie­kas ne­bū­tų rū­pi­nę­sis per­lai­do­ji­mu“.

Komentarai

pilietis    Pen, 2019-08-02 / 13:14
tai gerai, lai finansuoja, tada ir išasfaltuoti galima. Ko čia dabar stebisi ? Lietuviai, tai saviškių kapus už tūkstančių kilometrų, savo jėgomis ir lėšomis tvarko. Kam čia daryti tokius tautų išskirtinumus ???
Siaulietis    Pen, 2019-08-02 / 14:02
kol čia rašė galėjo tą pievą nupjaut. Kas per mada verk ir nieko nedaryt.
zita    Sek, 2019-08-04 / 14:17

In reply to by Siaulietis

Ar bent vienas žydas y?ra nors pirštą pajudinęs, kad prižiūrėti žydų kapus? Pažvelkit į žydų bendromenės pirmininkės F.Kuklianski rankas, kiekvienas pirštas papuoštas prabangiais žiedais, o verkšlena, purvus drabsto, šmeižia Lietuvą išgalvotais kaltinimais. Gal ponią derėtų pasiūsti kultūros pasisemti iš Lenkijos, kurioje valdžia turi stuburą ir tautinėms mažumoms tokių laisvių nesuteikia, kokiomis jie naudojasi Lietuvoje ir ant Lietuvos kiekviename žingsnyje spjaudo...
laisvas    Pen, 2019-08-02 / 16:42
Viena vertus, žydai dabar(ir ne tik ) bagoti, gali nuo pagrindinio kelio taką trinkelėmis nukloti. Aplink paminklą irgi, žolės pjauti nereiks. O apie žudynes, tai man mama pasakojo, kad žydus ir komjaunuolius(taip ji vadindavo tuos kitu, sušaudytus) su purmankomis atvežė lietuviai, o šaudė vokiečiai. Lydėję sargybiniai lietuviai ir žydams, ir komjaunuoliams siūlė bėgti, sakė bėkit, mes pašaudysim į orą. Tiesa, jie sakę, kad va vienas esąs čia toks, kur į orą nešaudys. Taigi, žydai bėgti atsisakę. Sakę, jei toks likmas - nepakeisi. O štai lietuviai, vežami sušaudyti bėgo. Tai iš tų kur bėgo, nušovė tik vieną. Vokiečiai, išgirdę šūvius, atbėgo nuo duobės, pažiūrėti, kas dedasi. kai pamatė, suprato, kad kiek tai lietuvių pabėgo, tai tuoj į eilę sustatė sargybinius ir pasakė, kad dabar prie duobės stos jie. Bet kažkuris iš vokiečių, bebraidydamas po krūmus, rado vieną bėglį nušautą, tai tada vokiečiai viską nurašė ant lietuvių sargybinių žioplumo. Tipo, nemokat šaudyti ir sargybiniai nebuvo sušaudyti.
laisvas    Pen, 2019-08-02 / 16:47
O dėl papilėniškių ale argumentų, drįstu priminti, kad tuoj po to, kai Raudonoji armija išvijo vokiečius iš Lietuvos(dar net nepasibaigus karui), buvo duotas įsakymas sugaudyti visus, kurie prisidėjo prie žydų, ar kitų žudymo. Tad, nemažai, taip vadinamų baltaraiščių, atsidūrė miškuose. Ką jie ten veikė, man tėvai irgi pasakojo. Na, kai kurie pasitraukė į vakarus.
Ramus    Šeš, 2019-08-03 / 10:39
Istorinės atminties įamžinimo grupės seimo narys prof. A. Gumuliauskas ir vicepirmininkė R. Baškienė visą energiją paskyrė Huberto Smilgio sumanyto ,,Saulės mūšio" įamžinimo memorialui finansuoti. Iš tiesų Joniškio rajone Jauniūnų kaime nebuvo jokio mūšio, nežuvo nė vienas žmogus, bet mūsų seimas iš paskutiniųjų siekia išpešti dar maždaug milijoną eurų, ko sveiku protu niekaip neįmanoma paaiškinti. Štai ir lyginkim va šitas realias mūsų krašto istorijos detales, kurių netgi čia nenori pastebėti joks seimo narys. Pažiūrėkim ir į tai, kokį triukšmą Lietuvoje sukelia kokia nors kelis šimtus eurų kainuojanti sudaužyta memorialinė lenta Vilniuje, o Jauniūnuose milijonai ištaškyti ir niekas nekelia klausimo dėl atsakomybės? Dėl iš Zuokų buto iškraustytų neaiškios vertės popiergalių koks skandalas kilo, o Hubertas Smilgys ir toliau vadinamas ,,pasiaukojančiu'' anot R. Baškienės? Net per premjero kandidatūros aptarimą seimo posėdyje gerb. Skvernelis buvo raginamas ,,užbaigti" niekada neužbaigiamą H. Smilgio avantiūrinį projektą. Tai gerb. Skvernelis tik pasakė: reikėjo galvoti prieš pradedant tokius darbus. Visuomenė rami, tyli, tai ne kertamos liepos.
zita    Sek, 2019-08-04 / 14:05
Lenta turi pasirūpinti bendruomenės pirmininkė F.Kuklianski. Palyginkim su Rusija, ar ten palaidotiems nukankintiems ir iš bado numarintiems tremtiniams "galingoji" Rusija kabina prie kapinių lentas? Rusija net vizų lietuviams nebeduoda nuvykti tvarkyti kapus. Žydų bendruomenė yra pakankamai turtinga, gali tvarkyti savo kapus arba suvedinėti sąskaitas su Hitleriu, reikalauti jo materialinės pagalbos.
O gal ir nereikia lįsti prie tų kapinių?    Ket, 2019-08-08 / 10:58
Kiek žinau, pagal žydų tikėjimą mirusiam žmogui reikia ramybės, todėl jie kapų ir neprižiūri, bent jau taip, kaip katalikai ar protestantai. Bet yra ir aktualesnių klausimų apie kapines. Į katalikiškas Gėpaičių kapinaites ar galima nuvažiuoti ar nueiti? Anąkart nuvažiavau giminių kapų aplankyti, per rapsą neprasibroviau nueiti... Ar taip turi būti? Nebent šiemet kas pasikeitė?

Komentuoti

Paprastas tekstas

  • HTML žymės neleidžiamos.