Galerijoje atidarytos trys parodos

A. Še­ro­no pa­ro­da "Ra­kan­dai" eks­po­nuo­ja­ma ant­ra­ja­me ga­le­ri­jos aukš­te.

"Se­ni ra­kan­dai, jų li­ku­čiai į šias dro­bes su­gu­lė kaip iš vai­kys­tės mi­ra­žų atei­nan­tys pri­si­mi­ni­mai. Stip­rią įta­ką pa­ro­dos dar­bams pa­da­rė pri­si­mi­ni­mai iš to lai­ko, kuo­met gy­ve­nau kai­me. At­si­min­ti šiuos ra­kan­dus, įsi­jaus­ti į jų lai­ką pa­de­da ne tik se­nų kai­miš­kų in­ter­je­ro tra­di­ci­jų ele­men­tai, bet ir Mi­ka­lo­jaus Kons­tan­ti­no Čiur­lio­nio gy­ve­na­mo­ji vie­ta, ki­tos vie­tos", – pa­ro­dą api­bū­di­na au­to­rius.

A. Še­ro­nas cik­le už­fik­sa­vo pa­lė­pių ra­kan­dų san­kau­pas ir jų frag­men­tus. Ta­py­to­jui dū­lė­jan­tys daik­tai – la­bai iš­raiš­kin­gi, kiek­vie­nas tu­ri in­di­vi­dua­lią is­to­ri­ją ir spal­vi­nius spren­di­mus.

J. Vai­ce­kaus­kas skulp­tū­rų pa­ro­dą pa­va­di­no "Šlė­ga" – nuo vai­kys­tės au­to­riui ži­no­mu sa­vo kraš­to žo­džiu, ku­ris reiš­kia ūkio pa­dar­gą – di­de­lę tvok­lę.

"At­sik­raus­čiau aš po pen­ke­rių me­tų šiam kar­tui su vi­sa šlė­ga į Dai­lės ga­le­ri­ją, nors ne ką dai­laus pa­siū­ly­da­mas pa­ma­ty­ti. Tie­sa, be­veik vi­si ob­jek­tai jau bu­vę kas­me­ti­nė­se Šiau­lių me­ni­nin­kų pa­ro­do­se, bet su­dė­jus į krū­vą, su­si­da­ro toks ne­links­mas vaiz­das. Da­bar aš ir ne­su op­ti­mis­tas. Di­des­nią­ją ma­no gy­ve­ni­mo da­lį bu­vau la­bai en­tu­zias­tin­gai ve­da­mas į "švie­sų ko­mu­niz­mo ry­to­jų", da­bar, dar sma­giau – į "glo­ba­liz­mo ro­jų". Toks ry­to­jus, iš tei­sy­bės, mums reiš­kia vie­na – su­nai­ki­ni­mą", – ak­tua­liai pa­ro­dą pri­sta­to J. Vai­ce­kaus­kas.

Gra­fi­kė D. Ga­sie­nė eks­po­nuo­ja gra­fi­kos dar­bus "Kai at­si­ve­ria du­rys į nie­kur".

D. Ga­sie­nė nė­ra pro­fe­sio­na­li me­ni­nin­kė, bet jos gra­fi­ka at­sklei­džia sa­vi­tą kū­rė­jos pa­sau­lį.

"Pie­ši­nys – tar­si ži­nia iš Vi­sa­tos, pie­ši­mo me­tu su­si­de­ri­ni, su­si­lie­ji su gam­tos, že­mės, dan­gaus, sti­chi­jų vib­ra­ci­jo­mis. Idė­jos, vi­zi­jos, re­gė­ji­mai, po­jū­čiai atei­na nak­tį, kar­tais net po ke­lias iš kar­to, at­si­ke­li, už­si­ra­šai ar­ba nu­si­pie­ši, ką ma­tei, nes at­si­bu­du­si ry­te ne­pri­si­me­nu, lyg kas iš­trin­tų. O kai rai­žau, svar­biau­sia tu­riu idė­ją ir ji po tru­pu­tį lip­do­si, o jei­gu bu­vo vi­zi­ja, tai ją nu­si­pie­šiu spon­ta­niš­kai."

D. Ga­sie­nės kū­ri­niuo­se kiek­vie­na li­ni­ja atei­na iš skir­tin­go pa­ra­le­li­nio pa­sau­lio. Vie­ną kom­po­zi­ci­ją kū­rė­ja nu­pie­šia per 1–2 die­nas, o ki­tai pri­rei­kia ir ke­lių sa­vai­čių.