Naujausios
Žygiavo laisvės ir kovų keliais
Per 600 dalyvių iš visos Lietuvos žygyje „Pergalių ir kovų keliais“ pakartojo 1919 metų Lietuvos kariuomenės kovų kelią, išvaduojant Radviliškį iš bermontininkų kariuomenės.
Saulius JUŠKEVIČIUS
saulius@skrastas.lt
Atgaivino praeitį
Baisogalos miestelis dar tiek nebuvo matęs karinę aprangą dėvinčių žmonių. Šeštadienį čia rinkosi naktinio žygio „Pergalių ir kovų keliais“ dalyviai. Jie išsiruošė į 50 ir 100 kilometrų žygius iš Baisogalos į Radviliškį.
Žygeiviai ėjo 1919 metų Lietuvos kariuomenės žygio keliu. Nors tada Lietuvos kariuomenei šiuo keliu prireikė kelių dienų, vieniems žygeiviams maršrutą teko įveikti per naktį, o kitiems per 20 valandų.
Abiejų žygių startai buvo duoti nuo Komaro dvaro rūmų, kuriuose 1919 metais spalio 15 dieną, Radviliškio išlaisvinimo iš bermontininkų operacijos metu, buvo įsikūrusi fronto pagrindinė vadavietė.
Pirmieji 11 valandą ryto pajudėjo 100 kilometrų žygio dalyviai. Jie, kaip ir naktinio žygio dalyviai, turėjo praeiti tuo pačiu keliu, tačiau nesiekti Radviliškio, o, praėję pro šalį, pasukti Aukštelkų, Voskonių, Šniūraičių, Mankiškių bei Kutiškių link, pasiekti Radviliškio malūną, šalia kurio galimai vyko pagrindiniai mūšiai su bermontininkais dėl miesto išlaisvinimo.
Temstant prie Komaro dvaro susirinkusiems 50 kilometrų naktinio žygio dalyviams „Grenadieriaus“ ir Latvijos REDUT karybos istorijos klubų nariai parodė besikuriančios Lietuvos kariuomenės mūšių su bolševikais ir bermontininkais rekonstrukciją.
Palaiminus Baisogalos parapijos klebonui Tomui Janavičiui, žygeiviai pajudėjo į naktinę istorinę kelionę.
Tikrina ištvermę
Į naktinį žygį keliavo ir grupė Lietuvos šaulių sąjungos Šiaulių apskrities generolo P. Plechavičiaus šaulių rinktinės Radviliškio pirmos šaulių kuopos jaunųjų šaulių.
Pasak jaunimo, tokie žygiai padeda patikrinti savo jėgas ir ištvermę, galimybes ir elgesį ekstremaliomis sąlygomis.
„Žygiuojam jau ne pirmą kartą, todėl tikimės, kad visi pasieksim finišą“, – tvirtino šauliukai.
Kartu su Lietuvos žygeiviais šiuose žygiuose dalyvauja ir užsieniečiai. Šiemet tiek dieniniame, tiek naktiniame žygiuose dalyvavo atstovai iš Čekijos, Belgijos, Vokietijos, Šveicarijos bei kitų šalių.
„Šiaulių krašto“ pakalbintas Šveicarijos armijos seržantas Oliveris Kleras sakė, kad Lietuvoje rengiamuose žygiuose dalyvauja jau devintą kartą, o Radviliškio išlaisvinimo žygyje – jau antrąkart.
„Tokie istoriniai žygiai padeda įvertinti save, atskleisti dar pačiam nežinomas savas galimybes, susipažinti su istorija. Svarbiausia – siekis, o atstumas – nebaisu“, – sakė žygeivis iš Šveicarijos.
Susitikimai su istorija
Pakeliui į Radviliškį žygeiviai turėjo pasižymėti devyniuose punktuose, kur jų laukė ir nemažai įvairių išbandymų, kuriuos paruošė „Grenadieriaus“ karybos istorijos klubo nariai.
Balandiškių kaime Stepono Sajaus sodyba žygeivius pasitiko automatų šūviais bei žvaigždėtą dangų raižančiomis raketų salvėmis. Čia pakely įrengtame poste jų laukė verbuotojai į bermontininkų kariuomenę. Prie stalo sėdintis karininkas, iki ausų apsiginklavę kariškiai kvietė stoti į Bermonto kariuomenę, sutikdavo net pavaišinti ant stalo papjaustytais lašiniais, duonos kriaukšlele, patardę pažymėdavo jų žygio lapus ir leisdavo keliauti toliau.
Į Minaičių memorialą, įkurtą Miknių sodyboje, žygeiviai užsukdavo tik pasižymėti. Dar čia nebuvusieji apžiūrėdavo svirne atkurtą partizanų vadų bunkerį, kuriame buvo pasirašyta 1949 metų Laisvės ir kovų deklaracija, apžiūrėdavo eksponatus ir trumpai šnektelėję su laisvės kovų liudininke, sodybos, kurioje įkurtas memorialas, šeimininke Julijona Mikniūte-Petrėtiene, patraukdavo toliau.
Mažuolių miške žygeivių laukė dar vienas rekonstruktorių parengtas kontrolinis postas. Šalia miško kelio buvo įrengtas partizanų bunkeris, kuriame karininkas pažymėdavo žygio lapus, norintiems papildydavo vandens atsargas.
Žygeivių, atėjusių į Miežaičių kaimą, Natalijos Mondravickienės kavinės-parduotuvės kieme laukė garuojantys karštos sriubos – kruopienės – katilai, poilsio akimirkos prie degančio laužo.
N. Mondravickienė pasakojo, kad žygeivius maitina jau nuo pirmojo žygio.
„Kai vyko pirmasis žygis, kiemelyje buvo nuspręsta įrengti kontrolinį punktą. Tuomet aš nusprendžiau žygio dalyvius pavaišinti karšta sriuba, nes naktis buvo šaltoka. Idėja čia įrengti žygeivių maitinimo punktą prigijo. Taip buvo ir pernai, tas pats ir šiemet“, – sakė ji.
Paskanavę sriubos ir truputį pailsėję žygeiviai patraukė toliau. Varnionių kaime jų jau laukė bermontininkų sąjungininkų vokiečių kariuomenės daktaro Kroso lauko ligoninė. Pasižymėję žygio lapus, žygeiviai turėjo praeiti pro ligoninės operacinę, kurioje vyko operacija, ir būdavo išleidžiami tik tuomet, kai daktaras Krosas ir jo asistentai kiekvieno žygeivio kaktą pažymėdavo „krauju“. Operacinės vaizdai ir tekantys kraujo klanai žygeiviams, ypač merginoms, sukėlė įvairių emocijų.
Pakeliui į Radviliškį žygeiviams dar teko apsilankyti Daugėlaičiuose, o priekyje žygio dalyvių laukė Radviliškio malūno prieigose įsitvirtinę Lietuvos savanoriai.
Patys pirmieji dalyviai galutinį žygio punktą pasiekė apie šeštą valandą ryto.
Autoriaus nuotr.
REKONSTRUKTORIAI: Paskutiniai patikrinimai prieš mūšio rekonstrukciją.
MŪŠIS: „Grenadieriaus“ ir Latvijos REDUT karybos istorijos klubų nariai parodė besikuriančios Lietuvos kariuomenės mūšio rekonstrukciją.
ŽYGEIVIS: Šveicarijos armijos seržantas Oliveris Kleras Radviliškio išlaisvinimo žygyje dalyvauja jau antrąkart.
BERMONTINIKAI: Balandiškiuose, Stanislovo Sajaus sodybos prieigose, žygeivių laukė verbuotojai į bermontininkų kariuomenę.
BUNKERIS: Mažuolių miške įsikūrusiame bunkeryje žygeivių lapus atžymėdavo besikuriančios Lietuvos kariuomenės karininkas.
MAISTAS: Natalijos Mondravickienės ir jos šeimos pagaminta kruopiene žygeiviai vaišinasi jau trečius metus iš eilės.
LIGONINĖ: Varnionių kaime įrengtoje vokiečių karo ligoninėje vyksta operacija, kurią stebėjo ir žygeiviai.
ŠIMTUKININKAI: Trumpas šimto kilometrų žygio dalyvių poilsis Aukštelkuose.
