Naujausios
Paspaudė šaltukas
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) Šiaulių meteorologijos stoties (MS) duomenimis, naktį iš sausio 16-osios į sausio 17 dieną šaltis siekė -23,3 °C . Sausio 18-osios naktį temperatūra šiek tiek kilo aukštyn – iki -21,3 °C.
Nijolė Norgilienė, Šiaulių MS stebėtoja, „Šiaulių kraštą“ informavo, jog pirmadienį 12 valandą fiksavo jau tik -12 °C . Savaitgalį sniego sluoksnis buvo 24 cm, o pirmadienį truputį sumenko – iki 22 cm.
LHMT vyriausioji klimatalogė Viktorija Mačiulytė, lygindama ankstesnių metų duomenis, „Šiaulių kraštui“ sakė, jog žemesnė nei -20 °C temperatūra Šiauliuose prieš tai yra buvusi tik 2016 metų sausio 16 dieną.
„Tą sausį net kelis kartus -20 laipsnių riba buvo peržengta, o dar prieš tai žemiausia temperatūra buvo -26,1 °C 2012 metų vasario pradžioje, – sakė klimatologė. – Pas mus minus 20 laipsnių šaltukas nėra retas reiškinys, retesnė minus 30 laipsnių temperatūra.“
Sudarydama artimiausių keturių savaičių prognozes, ji įžvelgia tendenciją, jog iki vasario mėnesio vidurio vidutinė tų savaičių temperatūra bus šaltesnė, nei įprasta. „Tų savaičių vidutinis daugiametis vidurkis yra minus 2,5–3,5 laipsnių šalčio, tai šiemet temperatūra gali būti 1–2 laipsniais žemesnė, – sakė V. Mačiulytė. – Tad žiema dar nesitrauks. Šaltukas dar paspaus, didžią dalį dieną ir naktį laikysis minusinė temperatūra.“
Kada buvo speigo
V. Mačiulytė akcentuoja, jog vienas iš ryškiausių Lietuvos klimato bruožų – kontrastingi metų laikai. Vasarą tikimės šiltų, giedrų orų ir kartas nuo karto įspūdingų audrų, o žiemą – sniego pusnių ir šalčių.
2019–2020 m. buvusi žiema mums neatnešė nei vieno, nei kito, tačiau viršijo šilumos rekordus. O šiųmetė žiema dosniau sniegu apdovanojo ir priminė tikrą žieminį šaltuką, kokio seniai neregėjo Lietuva.
Klimatologė siūlo pažvelgti, kokie šalčiai ir speigai buvo fiksuoti Lietuvoje nuo 1951 m. iki 2020 m. pagal 18 meteorologijos stočių (MS). Pagal oficialius kriterijus šiuo metu Lietuvoje speigas fiksuojamas tuomet, kai minimali oro temperatūra nukrenta iki -30 °C.
„Jei temperatūra aukštesnė nei -30 °C, to speigu vadinti negalima, o turėtų būti vadinama „šalčiu“, – sako V. Mačiulytė.
Vidutiniškai (SKN, 1991–2020 m. vidurkis) žiemos (gruodis–sausis) oro temperatūros vidurkis yra -2,2 °C. Šalčiausias žiemos mėnuo yra sausis (SKN -2,9 °C). Kitų žiemos mėnesių vasario ir gruodžio vidutinė oro temperatūra yra atitinkamai -2,5 °C ir -1,1 °C.
Vertinant visas žiemas nuo 1951 m. pabaigos iki 2020 m., iš visų 69-ių žiemų trečdalį (22 žiemos, 32 proc.) nors vienoje MS oras buvo atšalęs bent iki -30 °C . Daugiau nei pusėje MS speigas fiksuotas vos 4 iš 69 žiemų.
1955–1956 m. žiemą visose MS oro temperatūra buvo nukritusi iki 30 °C ir žemiau. Daugelyje stočių šią žiemą fiksuotas rekordinis dienų su speigu skaičius: Varėnoje net 9 dienas (nors ir ne iš eilės einančias), Ukmergėje ir Utenoje po 5 dienas, o kitose mažiau. Taip pat ši žiema išskirtinė tuo, kad jos metu speigas fiksuotas ir Nidoje bei Klaipėdoje, ir tai vieninteliai atvejai šiose stotyse. 1955–1956 m. žiema išskirtinė ir tuo, kad jos metu užfiksuota absoliučiai žemiausia oro temperatūra Lietuvoje ir pagerintas prieš tai išmatuotas rekordas. Jei jau atrodo, kad -30 °C yra labai didelis šaltis, reikėtų paminėti, kad Lietuvoje kelis kartus užfiksuota ir žemesnė nei -40 °C temperatūra.
Absoliutus visos Lietuvos minimalios oro temperatūros rekordas priklauso Utenai – 1956 m. vasario 1 d. temperatūra nukrito iki -42,9 °C. Taip pat tų pačių metų vasario 8 d. Utenoje termometro stulpelis dar kartą kirto -40 °C ribą ir pasiekė -40,9 °C, o tą pačią dieną Varėnoje siekė -40,2 °C. Prieš tai žemesnė nei 40 °C temperatūra fiksuota tik Varėnoje -40,5 °C (1940-01-25).
Kita šalta žiema su speigu buvo 1986–1987 m., kai tik Nidoje, Klaipėdoje, Šilutėje, Dotnuvoje ir Kaune termometro stulpelis nenukrito iki -30 °C. Tąsyk Utenoje ir Varėnoje speigas fiksuotas atitinkamai 5 ir 6 dienas, o kitose – iki 4 dienų.
Paskutinį kartą -30 °C ar žemesnė oro temperatūra Lietuvoje buvo 2011–2012 m. žiemą, kai Panevėžyje, Ukmergėje, Utenoje ir Varėnoje vasario 2, 4 ir 5 d. oro temperatūra nukrito žemiau -30 °C (lentelė). Tuomet šalčiausia buvo Ukmergėje (-31,3 °C).
Atrodytų, kad -25 °C šaltis ne tiek ir daug skiriasi nuo -30 °C speigo, tačiau jis jau nėra toks retas reiškinys, ir 50 iš 69 žiemų -25 °C ir žemesnė temperatūra fiksuota bent vienoje MS. Bent pusėje Lietuvos -25 °C riba peržengta 20 žiemų.
Erdviniu požiūriu, šalčių ir speigų pasikartojimas priklauso nuo vietovės. Daugiausiai žiemų 1951–2020 m. laikotarpiu bent vieną dieną speigo sulaukė Šiaurės Rytų, Rytų ir Pietvakarių Lietuvoje. Vakarų Lietuvoje pasitaikė pavienės žiemos su -30 °C šaltuku.
„Klimato pokyčiai Lietuvoje lemia tai, kad labiausiai šylantis sezonas yra žiema“, – sako klimatologė V. Mačiulytė ir svarsto, ar neteks termino „speigas“ pamiršti?
Jos žodžiais, Lietuvoje žiemos temperatūra vidutiniškai pakilo apie 3°C, o pavasario apie 2,5 °C, vasaros ir rudens iki 2 °C. Negalima teigti, kad tokie ekstremumai, kaip -30 °C, daugiau nepasikartos. Tačiau, tikėtina, kad vis rečiau. „Tad įdomu, ar dėl klimato kaitos terminą „speigas“ pamiršime, ar dėl besikeičiančių sąlygų teks jį vartoti esant aukštesnei nei -30 °C temperatūrai,“ – sako klimatologė.
