Naujausios
Sąskaitos pusę milijono eurų didesnės
Viešoje erdvėje dalijamasi „Nord Pool“ biržos skelbiamomis elektros kainomis ir neatsistebima, kad Lietuvai elektra yra pati brangiausia. Latviai elektrą perka panašiai, kaip mes, o estai, švedai, lenkai kelis kartus pigiau.
Ekspertai tokią situaciją aiškina įvairiai: ir kad elektros, kiek reikia, nepasigaminame, ir linijų remontais Estijoje, Latvijoje, ir tinklų per mažu pralaidumu, ir t. t. Be to veikia biržos algoritmas – elektros kaina susieta su dujų kaina ir elektra parduodama pagal brangiausią gamintojo pasiūlymą. Elektros kainos rekordas buvo pasiektas rugpjūčio 17 dieną, kai elektra vieną valandą kainavo 4 000 eurų už MWh.
Verslininkas Stanislovas Grušas, AB „Neaustinių medžiagų fabriko“ grupės vadovas, palygina, jog šių metų rugpjūtį grupės įmonės už elektrą ir dujas mokėjo 445 tūkstančiais eurų daugiau nei praeitų metų rugpjūtį. Grupės įmonėse dirba 2 400 darbuotojų.
Situaciją dėl energetikos kainų šuolio verslininkas vadina „žiauria“.
„Visą tą brangimą reikia sudėti į produkcijos kainas. Nėra lengva, – teigia S. Grušas. – Teks kai ko atsisakyti, kai ką uždaryti, jeigu energetikos kainos negrįš į padorias ribas. Kol kas nieko nestabdome, ieškome išeičių. Gal ateis į protą valdžia, sugalvos, kaip situaciją ištaisyti? Negali taip būti, kad Estijai, Latvijai, Lenkijai elektra kainuoja kelis kartus pigiau. Ir ar tik biržos taisykles reikia keisti? Gal daugiau generavimo šaltinių patiems reikia užkurti? Manau, būdų yra ne vienas.“
Verslo aplinkoje sklando mintys, jog teks mažinti darbuotojų atlyginimus. Bet S. Grušas nemano, jog įmones tai išgelbėtų.
„Mažindami darbuotojams atlyginimus problemos neišspręsime, – teigia jis. – Reikia arba produkcijos kainas didinti arba perkelti gamybą į kitą šalį, kurioje energetika pigesnė.“
„Per pandemiją buvome sulaukę valstybės paramos, dabar įmonėms galima būtų panašiai padėti, jeigu būtų valia ir noras. Bet ar yra? Mums tik sakoma, kad pelno užsidirbote ir iš jo laikykitės. Vienu žodžiu, natūrali atranka: kas turi mirti – turi mirti. Atrodo, Vyriausybei visiškai tas pats: numirs pramonė ar ne, turės žmonės darbo ar ne“, – mano S. Grušas.
Jis pabrėžia, kad pramonei, kuri yra ekonomikos lokomotyvas ir didžią dalį produkcijos eksportuoja, svarbu, jog elektros kaina būtų panašiai vienoda visose ES šalyse.
„Ar bent jau Estijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Bulgarijoje panašiai mokėtume, tada gal nebūsime išmesti iš rinkos dėl to, kad mūsų Vyriausybė nemoka reikalų tvarkyti“, – sako verslininkas.
Gresia blogiausias scenarijus
„Įmonės yra įjungusios taupymo režimą, bet jeigu elektros kainos nekris, jeigu verslas nesulauks valstybės paramos, realūs tampa scenarijai stabdyti veiklą ar net užsidaryti“, – sako Alfredas Jonuška, Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų generalinis direktorius.
Tokią išvadą jis daro po atliktos Rūmų narių apklausos, kuria siekta išsiaiškinti regiono įmonių situaciją dėl smarkiai brangusios elektros ir kitų energetinių išteklių.
Lietuvos energetikos agentūros duomenimis, per metus elektra vidutiniškai brango penkis kartus. Palyginimui, praėjusių metų rugpjūtį vidutinė elektros kaina buvo 86,4 Eur/ MWh, šių metų rugpjūtį – 468,7 Eur/MWh. Dujų kaina atitinkamai: 43,8 Eur/ MWh ir 233,07 Eur/MWh.
„Turime apie 300 narių, prašėme jų atsakyti iš esmės į tris klausimus: ar sustabdėte veiklą dėl padidėjusių elektros, dujų kainų, ar sumažinote gamybos pajėgumus, kokių priemonių ėmėtės amortizuoti išaugusioms energetikos kainoms ir kokią ateitį prognozuojate?“ – įvardijo apklausos klausimus A. Jonuška.
Jo žodžiais, į pirmąjį klausimą visi apklausos dalyviai dar atsakė neigiamai: niekas veiklos nestabdo, dar dirba ir gamybinės, ir paslaugų įmonės. Į antrąjį klausimą dauguma atsakė, jog ėmėsi taupymo priemonių: ir elektros, ir dujų vartojimo. Mažinami ir gamybos pajėgumai. Ir dar vienos priemonės įmonės imasi – etatų peržiūros ir darbuotojų atleidimo.
„Dar ne masiškai atleidžia, atsisako mažiau reikalingų darbuotojų, bet toks procesas jau vyksta, – sakė A. Jonuška. – O dėl ateities atsakymai tokie: jeigu elektros kainos išliks tokiose aukštumose, kaip dabar, ar dar labiau didės, scenarijai dalinai ar visai stabdyti veiklą tampa realūs. Tik viena įmonė teigė, jog padidins veiklos apimtis, nes mažai energijos išteklių vartoja. Yra kas jau atsisako dalies gamybos. Viena įmonė, įjungusi taupymo režimą, užsakė komponentus gaminti Čekijoje, nes ten energetikos kainos mažesnės ir pigiau, nei patiems, gaminti. Vadinasi, čia dalis žmonių netenka darbo.“
Jo žodžiais, verslas laukia ryškesnių Energetikos ministerijos ir Vyriausybės veiksmų, sprendžiant šią krizinę situaciją.
„Esminis dalykas, kad „Nord Pool“ biržoje elektros kaina siejama su dujų kaina ir elektra parduodama pagal brangiausią pasiūlytą kainą. Ta metodika klaidinga. Nesąmonė pirkti pagal brangiausią kainą, kai galima pirkti ir pigiau“, – piktinosi A. Jonuška.
Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija ragina Energetikos ministeriją ir Vyriausybę imtis veiksmų, kad būtų atsisakyta ribinės elektros kainos skaičiavimo modelio, kai elektros energija prekiaujama pagal rinkai pasiūlytą didžiausią kainą.
„Mes dabar pasigaminame tik trečdalį reikalingos elektros energijos. Didžiąją dalį importuojame ir mokame brangiausia kaina. Aišku, ateityje prisistatysime pigesnę elektrą gaminančių jėgainių iš atsinaujinančių šaltinių, bet ką verslui daryti šiandien?– pabrėžia Rūmų generalinis direktorius. – Kas dabar labiausia lobsta iš elektros kainų šuolio?. Elektros pardavėjai, tiekėjai, tarp jų valstybės įmonės – ESO, LITGRID. Rūmų narių, įmonių vertinimu, valstybės įmonės ESO ir LITGRID šiuo sunkiu laikotarpiu gauna neplanuotas pajamas iš kainos augimo, o valstybė – dar didesnę PVM dalį. Dalį šių lėšų, įmonių vadovų nuomone, būtų teisinga panaudoti proporcingai padengiant elektros kainos dalį verslui, kaip tai daroma Latvijoje, kurioje verslui padedama, atsisakius dalies mokesčių.“
Ministrui inicijuoja interpeliaciją
Seime yra surinkti 62 parlamentarų, visų opozicinių frakcijų atstovų, parašai, kad energetikos ministrui Dainiui Kreiviui būtų inicijuojama interpeliacija. Parašų rinkimo iniciatorės Socialdemokratų frakcijos seniūno pavaduotojas Eugenijus Sabutis „Šiaulių kraštui“ sakė, jog ministrui yra iškelti 23 klausimai, į kuriuos laukiama atsakymų per dvi savaites.
„Neabejojame, kad ministras, kaip visada, neigs savo kaltę, tikindamas, jog „dešimt metų niekas nieko nedarė“. Bet jis pats jau dvejus metus dirba. Interpeliacija – geras būdas gauti atsakymus į iškeltus klausimus, nes ministras dabar patogioje vietoje yra užmigęs. Nesimato jo lyderystės, nematome, kad ir labai kompetentingas būtų. Iš jo girdime, kad tik dabar paveda išsiaiškinti, kaip „Nord Pool“ biržoje susidaro elektros kainos. Per dvejus metus ir pirmokas galėjo tuos dalykus išsiaiškinti, – mano E. Sabutis. – Pradėjome kalbėti ir apie tai, kad ir energetikos ministrė Aušrinė Armonaitė miega, nors verslas dėl energetikos kainų patiria didžiulę įtampą.“
Jis įvardijo, jog D. Kreivys turės atsakyti į klausimus apie antrąjį elektros tiekimo rinkos liberalizavimo etapą, elektros generacijos pajėgumus, energijos išteklių kainas, saulės elektrines, UAB „Ignitis“, taupymo planą ir nuotolinio darbo kompensacijas, įmonių bankrotą ir darbuotojų atleidimus, biokuro kainą, biržą „Nord Pool“ ir Lietuvos apiplėšinėjimą.
Keliamas klausimas, dėl kokių priežasčių iki šiol nepakeistas reguliavimas, pagal kurį elektrą viešajam tiekimui UAB „Ignitis“ privalo pirkti tik per „Nord Pool“ biržą, todėl negali sudaryti tiesioginių elektros tiekimo sandorių su elektros gamintojais (nors nepriklausomi elektros tiekėjai tai gali daryti)?
„Mes jau dvejus metus siūlome, kad valstybė už elektrą, dujas, šilumą neplėštų PVM. Nes kuo didesnės kainos, tuo daugiau PVM sumokama, Bet vis aiškinama, kad nukentės valstybės biudžetas, bet koks bus biudžetas, kai bankrutuos verslai? – retoriškai klausia E. Sabutis. – Apie milijardą eurų paramos verslui kalbama, bet tik nuo naujų metų.“
