Naujausios
„Krizes išmokome valdyti“
„Per aštuoniolika metų gerai išmokome valdyti krizes, – pasakoja dabar jau uždarytos kavinės „Audit“ savininkė Eurika Gusarovienė. – Kelmėje – didžiulė konkurencija. Net kelios maitinimo įmonės mieste. Rajone daugybė kaimo turizmo sodybų, suteikiančių ir nakvynę. Kai kas maistą gamina savo namuose, išvežioja po įstaigas, tik vargu ar moka mokesčius. Kiekvienais metais „mažėjome“. Per kovido pandemiją išmokome gyventi dar taupiau. Vasarą dirbdavo šešios, žiemą – tik trys darbuotojos. Bet, kai už rugpjūtį gavome 2399 eurų sąskaitą iš „Igničio“ ir dar 150 eurų sąskaitą iš „ESO“ už elektros persiuntimą, nusviro rankos. Neišsilaikytume tiek mokėdami už elektrą.“
Elektra kavinei pabrango beveik dešimt kartų. Anksčiau per mėnesį užtekdavo 300 eurų, kartais, kai lankytojų būdavo daugiau ir reikėdavo pagaminti daugiau maisto porcijų, – 400 eurų. Mat, kavinė turėjo sutartį su įmone, kuriai už kilovatvalandę mokėjo po 8 centus. Pasibaigus sutarties galiojimui, įmonė pakeitė sąlygas ir pasiūlė kilovatvalandę po 26 centus –- pusketvirto karto brangiau. Tokia kaina kavinei būtų jau nebepakeliama, nes kilovatvalandžių sunaudojama labai daug. Visa virtuvės įranga – elektrinė.
Tuomet verslininkė pasirinko „Igničio“ įmonę. Pamanė, jog valstybės įmonė bus patikimesnė ir elektrą parduos pigiau. Kainos neužfiksavo, nes baiminosi sutartį sudaryti keleriems metams. Už rugpjūtį iš „Igničio„atėjo įspūdinga sąskaita. Dar įspūdingesnė negu būtų atėjusi iš ankstesnės įmonės.
„Planavom įsirengti saulės elektrinę. Tikėjomės valstybės paramos. Tačiau vyriausybė rugpjūčio mėnesį atostogavo ir nepriėmė jokių sprendimų. Kol atostogavo, verslininkams prikapsėjo milžiniškos sąskaitos už elektrą. Dar gerai, kad sutartį sudarėme tik trims mėnesiams“, – šiandien savo sprendimą komentuoja ponia Eurika.
Veiklos stabdymas taip pat kainuoja
Neaiškumas dėl verslo ateities, dėl elektros ir šilumos kainų privertė imtis paties skaudžiausio sprendimo – sustabdyti kavinės veiklą.
Veiklos stabdymas – skausmingas procesas ne vien todėl, kad verslininkas ir darbuotojai praranda pragyvenimo šaltinį, jis dar ir kainuoja nemažai lėšų.
Atleidžiant darbuotojas reikia sumokėti išeitines kompensacijas. Privalai atsiskaityti su visais produktų ir kitų paslaugų tiekėjais. Negali likti skolų „Sodrai“ ir mokesčių inspekcijai. Tenka sutvarkyti daug biurokratinių reikalų.
Be to, nutraukus veiklą, susidaro nemaži maisto likučiai, kurių jau nebėra kur realizuoti.
„Liūdna atsisveikinti ir su darbuotojomis, – apgailestauja verslininkė. – Kartu dirbdamos mokėmės, siekėme geriausio rezultato. Dabar moterys, matyt, registruosis darbo biržoje. Ką veiksiu aš pati, dar nežinau. Kol kas dar daug reikalų su įmonės veiklos stabdymu.“
Kadangi patalpos ne nuomojamos, o nuosavos, E. Gusarovienė neatmeta, jog galės jas išnuomoti kokiai kitokiai, ne gamybinei, tiek daug elektros sąnaudų nereikalaujančiai veiklai.
Ar kada nors sugrįš prie ankstesnės veiklos? Kol kas niekas neaišku. Gal kada ateity, jei atpigs elektra ir kiti maisto gamybai būtini dalykai... Bet atnaujinus veiklą, sunku bus rasti gerų, patikimų darbuotojų. Nebent buvusios darbuotojos niekur neįsidarbintų...
Investuota daug lėšų ir energijos
Kavinė miesto centre esančio namo pusrūsyje veikia jau 40 metų – dar nuo sovietmečio laikų. Anksčiau ji vadinosi „Šnekorių užeiga“. Iki 2005 metų čia dirbo kitas savininkas. Nuo 2005-ųjų patalpas nupirko E. Gusarovienės mama Džiuljeta Gerlikienė, nuo 1998 metų teikusi maitinimo paslaugas ligoninėje, Kelmės kultūros centre, Kelmės savivaldybės administracijos pastate, kur veikė kavinukės.
„Į šitą verslą mane atvedė mama, – pasakoja Eurika. – Dirbome kartu. Iki 2016 metų kavinė dirbo senuoju „Šnekorių užeigos“ pavadinimu. Vėliau ją rekonstravome, pavadinimą pakeitėme į „Audit“. Kavinė tokiu pavadinimu Kelmėje veikė tarpukariu.“
Atnaujindami patalpas Eurika ir Evgenijus Gusarovai įdėjo daug meilės. Ant sienų puikuojasi didžiulės senosios tarpukario Kelmės 1918 metais darytos pagrindinės Vytauto Didžiojo gatvės nuotraukos. Interjerą papildo kelmiškių kalvių sukurtos kompozicijos.
Kitą sieną puošia rėmelis su daugybe klientų suneštų iš apyvartos išėjusių pinigų banknotų su palinkėjimais kavinės kolektyvui ir jos klientams.
„Audit“ kavinės virtuvės pajėgumai leisdavo kasdien pagaminti po šimtą porcijų patiekalų. Kavinėje būdavo užsakomos gimtadienio šventės, gedulingi pietūs. Joje pietaudavo Kelmėje dirbantys žmonės. Dalį patiekalų išvežiodavo į namus ar darbovietes.
Patys verslininkai augino ekologiškas bulves, šiltnamiuose – pomidorus, agurkus ir kitas daržoves. Tai šiek tiek amortizuodavo išlaidas produktams, o kavinės klientus pradžiugindavo geru skoniu.
Verslininkams reikia aiškumo
Kelmės turizmo ir verslo informavimo centro direktorė Vilija Virbickė neslepia, jog rajono verslininkų nuotaikos šiuo metu – liūdnos.
„Versle reikia skrupulingai skaičiuoti, numatyti bent kelis žingsnius į priekį, – mintimis dalijasi V. Virbickė. – Reikia konkretumo. O jo nėra. Šiandieninė situacija neleidžia numatyti, kas bus rytoj. Labai daug nežinios. Kokios paramos verslininkai gali tikėtis? Kokios galimybės prisitaikyti prie šiandieninės situacijos? Kiek ilgai brangymetis truks? Ar apskritai jis kada nors baigsis?
Pabrangus elektrai, daugelis verslininkų norėjo statytis saulės elektrines. Tačiau negauna leidimų. Kodėl juos išduoti turinčios institucijos taip delsia?“
Nepaisant sunkios situacijos, Turizmo ir verslo informacijos centro duomenimis, registruojamos naujos verslo įmonės. Rugsėjo mėnesį Kelmės rajone jų užregistruotos penkios. Viena pasiryžusi gaminti maistą. Kitos prekiaus elektronika, užsiims statybos darbais.
