Naujausios
Užtvenkta Venta atplukdys eurus ar ekologinę nelaimę?
Šiaulių rajone ties Kuršėnais Ventos upėje po vandeniu atsidūrė medžiai, salos, takai, maudyklos. Upė įkinkyta gaminti elektros energiją. Ar Venta atplukdys eurus užtvankos statytojams, o gal ekologinę nelaimę? Žvejai ir vietos gyventojai sako, kad Venta jau miršta, ekologai patvirtina – užtvankos keičia visą ekosistemą.
Rita ŽADEIKYTĖ
rita@skrastas.lt
„Venta miršta“
„Šiaulių krašto“ redakcijai kuršėniškiai išsakė rūpestį dėl per Kuršėnų miestą tekančios Ventos upės, kuri vingiuoja apie 340 kilometrų per Lietuvą ir Latviją, o Kuršėnų miestui yra esminė kraštovaizdžio puošmena. Žmonės pasakojo, kad Ventos upė ištvinusi, ilgus metus per kelis metrus nuo upės augę medžiai, jau senokai „subridę“ į upę, baigia supūti. Upėje želia žolė, apsemtos salos, maudyklos, buvę takai palei upę.
„Venta miršta“, – sako šalia upės gatvelėse ne vieną dešimtmetį gyvenantys žmonės.
Kas atsitiko upei? Gyventojai dūrė pirštu į už kelių kilometrų esantį Šilėnų malūną ir jo užtvanką.
Nusileidžiame prie upės. Senieji Pavenčių gluosniai tikrai „subridę“ į Ventą, upė gerokai išplatėjusi, pakraščiai apžėlę, vidury upės buvusi sala – po vandeniu, o jos vietą žymi tik sąžalynas. Maudyklų laiptukai ir lieptukai gilokai po vandeniu, o krantai – dumblėti, nors vietiniai pasakoja, kad čia visada buvusios švelnaus smėliuko gruntą turėjusios maudyklos.
Sutiktas žvejys vietoj atsakymo į klausimą, kas vyksta su upe, užmeta meškerę ir ragina stebėti plūdę.
„Esat matę, kad upėje plūdė toje pačioje vietoje stovėtų? Čia pelkė – nebe upė. Buvusioje upės tėkmėje vanduo stovi“, – rodė žvejys.
Kol jis pasakojo, kad Ventoje net ir upinių žuvų nebepagauna, tik tokias, kurios veisiasi stovinčiame vandenyje, pavyzdžiui, karšių, plūdė iš tiesų stovi vietoje, bent jau paviršiuje tėkmės nematyti.
Važiuojame prie Šilėnų malūno. Prie pagrindinio kelio – rodyklė su užrašu „Šilėnų malūnas“, žyminti lankytiną objektą.
Miško ir laukų keliuku atsiduriame prie malūno, bet ten kelią pastoja užtvaras, draudžiamasis kelio ženklas, užrašai, kad tai privati valda ir filmuojama vaizdo kameromis. Pro užtvarus eiti nerizikuojame, nors upė ne privati ir prie jos turėtų būti galimybė prieiti.
Ir šieno, ir vandens, ir milijonų?
Vėl važiuojame į Kuršėnus. Tąkart prie Ventos pakrantės pasitinka Kuršėnų miesto seniūnas Vytautas Gedmontas, kuršėniškiai Bolius Jakutis, ponia Laima. Jie tikina, kad tai, kas atsitiko su Venta – labai skaudi tema šalia gyvenantiems žmonėms.
B. Jakutis keturiasdešimt metų gyvena šalia Ventos, bet tai, kas su ja įvyko per pastaruosius kelerius metus – neįtikėtina. Gyventojai pasakoja, kad senieji medžiai, kurie dabar vandenyje, nuo kranto visada stovėjo per kelis metrus.
Vanduo užliejo ir visus takus, kuriais nuo neatmenamų laikų žmonės vaikščiojo paupiais, trumpino kelią ir grožėjosi gamta.
Gyventojai stebėjosi, kad pastarąją savaitę vandens lygis staiga nukrito maždaug apie pusmetrį. Seniūnas ir gyventojai svarstė, ar dėl sausros, ar dėl to, kad „Šiaulių kraštas“ ėmė domėtis situacija?
Seniūnas V. Gedmontas užsiminė, kad dėl užtvenktos upės gali būti problemų čia projektuojant rekreacinę zoną su pasivaikščiojimo takais, poilsio zonomis ir pėsčiųjų tiltu. Tam tikimasi gauti europinės paramos, bet ar ji nebus sukišta po vandeniu?
Kuršėniškiai su seniūnu stebisi, kad uždumblėjusią ir užžėlusią Ventą jau teko valyti, net ir šienauti. Prisiminė, kad prieš keletą metų tam buvo skirta dar litais beveik 4 milijonai Europos Sąjungos lėšų. Ar tai susiję su upės užtvenkimu, nedrįso tvirtinti, tik traukė pečiais: upės anksčiau nereikėję nei šienauti, nei žolių valyti.
Aplinkosaugininkai pradėjo bylą
Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento (ŠRAAD) Kontrolės organizavimo skyriaus vyriausiasis specialistas Stanislovas Rukevičius „Šiaulių kraštui“ teigė, kad departamento specialistai šių metų kovo 7 dieną užfiksavo „pasikeitimus Šilėnų užtvankoje“.
Aplinkosaugininkai atliko patikrinimą ir nustatė, kad „užtvankoje MB (mažoji bendrija) „Ventos statyba“ atlieka Šilėnų malūno pritaikymo elektros gamybai darbus“.
Pareigūnas vardijo, kad šiems darbams 2008 metais buvo parengtas ir 2009 metais birželio mėnesį Šiaulių rajono savivaldybės suderintas „Patvankos ant Ventos upės atstatymo projektas“.
2009 metų liepos 27 dieną Šiaulių rajono savivaldybės išduotas ir slenksčio per upę statybos leidimas, galiojantis iki 2019 metų liepos 27 dienos.
ŠRAAD pareigūnas pabrėžė, kad „buvo atlikta ir atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo“ – 2017 metais balandžio 24 dieną Aplinkos apsaugos agentūra pateikė išvadą dėl Šilėnų vandens malūno pritaikymo elektros gamybai poveikio aplinkai vertinimo.
„Tačiau patikrinimo metu nustatyta, kad rekonstruojamo vandens malūno hidroelektrinės užtvankos ketera yra aukštesnė, nei numatyta projekte. Čia nustatytas pažeidimas – išbetonavus aukštesnę užtvanką atitinkamai ir pakilo vandens lygis Ventos upėje, dėl to atsirado piliečių skundai“, – teigė S. Rukevičius.
Dėl minėto pažeidimo ŠRAAD pradėjo „administracinio nusižengimo bylą, o „Ventos statybos“ direktoriui bus taikoma administracinė atsakomybė – privalomasis nurodymas pašalinti patikrinimo metu nustatytus pažeidimus“.
Pareigūno teigimu, aplinkosaugininkų administracinė byla ŠRAAD dar yra nagrinėjama, protokolas tik rašomas, bet akivaizdu, kad esąs „aplinkosauginių reikalavimų pažeidimas, turintis atitinkamas pasekmes“.
„Užtvanka jau seniau pradėta atstatinėti. O kai įmonė užsibrėžė panaudoti hidroenergetiką elektros gamybai, tai pradėjo daryti atitinkamus darbus ir pasijuto...“ – „Šiaulių kraštui“ teigė S. Rukevičius.
Du ekspolitikai
Su Šilėnų malūnu ir užtvanka susiję du ekspolitikai.
Šilėnų malūno savininkas Antanas Sekreckis – verslininkas (kandidatuojant keliuose rinkimuose interesų deklaracijoje yra nurodęs turtinius santykius su UAB „Ventos polimeriniai gaminiai“, UAB „Labnora"), Šiaulių rajono politinis bei visuomenės veikėjas, buvęs Šiaulių rajono vicemeras, kelių kadencijų rajono Tarybos narys, buvęs dabar jau nebeegzistuojančios partijos Naujosios sąjungos (socialliberalų) Šiaulių rajono skyriaus narys ir pirmininkas.
A. Sekreckis pagal išsilavinimą – inžinierius elektrikas.
Apie tai, kad A. Sekreckis gali turėti interesų dėl užtvankos Šilėnuose „Šiaulių kraštas“ rašė dar prieš 12 metų ("Perversmas kvepia pinigais ir pažadais“, 2006 02 09)
Kaip tik tada Šiaulių rajono taryboje vyko perversmas – naujoji dauguma, kuri susidarė prie vienuolikos Valstiečių liaudininkų partijos prisijungus trims Tarybos nariams, tarp kurių buvo ir A. Sekreckis, pareiškė nepasitikėjimą tuomečiu meru socialdemokratu Algimantu Gaubu. Tada buvo spėjama, ar už perversmą tuomečių valstiečių liaudininkų ir Raimundo Jakučio, kuris vėliau tapo meru, naudai kai kuriems Tarybos nariams gali būti kas nors pažadėta?
Tada buvo paviešinta informacija apie tai, kad A. Sekreckis nori statyti Šilėnų vandens malūno užtvanką ant Ventos upės, tačiau tas sumanymas esą buvo įstrigęs, dėl to A. Sekreckis kreipęsis ir į Seimo kontrolierių.
Iš A. Sekreckio Šilėnų malūno užtvanką išsinuomojusios mažosios bendrijos „Ventos statyba“ direktorius yra Kęstutis Stupuras – Akmenės rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas, užsiimantis hidroelektrinių verslu.
K. Stupuras yra buvęs dviejų kadencijų Akmenės rajono Tarybos narys bei Kontrolės komiteto pirmininkas, rinktas į Akmenės rajono Tarybą su Darbo partija. K. Stupuras, pagal išsilavinimą agronomas, viešoje erdvėje skelbiama, kad jis susijęs su dar keliais vandens malūnais ant Ventos upės.
K. Stupuras, viešai prieinamoje informacijoje yra pristatomas kaip Akmenės rajono visuomeninių organizacijų sąjungos „Svaja“ prezidentas bei visuomeninės organizacijos „Gražuolė Venta“ prezidentas.
Vėliau „Šiaulių kraštui“ K. Stupuras paaiškino, kad organizaciją „Gražuolė Venta“ jau yra „sulikvidavęs“.
Apie tai, kaip K. Stupuras elgėsi su Ventos upe dar būdamas aktyvioje politikoje, „Šiaulių kraštas“ rašė prieš ketverius metus ("Upę išrinktasis tvarko lyg savo kiemo balą“, 2014 05 02).
Rašyta, kad jo nurodymu saugomoje Ventos regioninio parko teritorijoje į Ventos upės vagą netoli Žerkščių kaimo priversta didžiulių akmenų, kurie stabdė vandens tėkmę, o K. Stupuras viešai aiškino, kad į upę vertė akmenis esą, kad gražiau vanduo čiurlentų. Už tai aplinkosaugininkai politikui grasino bauda. Dėl panašių pažeidimų jis yra baustas ne kartą.
Pastatyta su „klaida“
Paaiškėjus, kad K. Stupuras yra susijęs su Šilėnų malūno užtvankos statyba, susisiekėme su juo telefonu. K. Stupuras paaiškino, kad užtvanka „yra pastatyta tik nepriduota“.
Kodėl pastatęs per aukštą užtvanką?
„Pastačiau pagal statybos leidimą, projektą“, – teigė K. Stupuras, įvardijęs, kad užtvanką projekte leista sukelti 2,1 metro.
O per aukšta išėjusi – dėl „projektuotojo klaidos“, bet dabar nebėra ko paklausti, nes užtvankos projektuotojas jau miręs.
K. Stupuras „Šiaulių kraštui“ teigė, kad yra padaryti kontroliniai matavimai.
„Derinsimės. Projekte yra supainioti aukščiai. Aiškinsimės“, – komentavo K. Stupuras, kokių žingsnių imsis aplinkosaugininkams pradėjus administracinę bylą.
To, kad Venta ties Kuršėnais ištvinusi, apsėmusi medžius ir salas, K. Stupuras teigė nematęs.
„Savininkas (A. Sekreckis – red. past.) davė projektą, aš pagal jį pastačiau užtvanką. Projektas buvo paruoštas prieš 10 metų“, – teigė K. Stupuras.
O su A. Sekreckiu susijęs tuo, kad jis pats „seniai užsiima hidroenergetika“, A. Sekreckis jam pasiūlęs, kad galima būtų „sumontuoti“, „išsinuomojęs tik hidrostatinius ir tą vietą, kur turi stovėti turbina“. K. Stupuro teigimu, hidroelektrinei turbina yra gaminama ir jis kol kas neatsisako minties Šilėnuose gaminti elektrą.
Jeigu sumažins užtvankos aukštį, pasak K. Stupuro, „bus mažiau galingumo“. O dėl patvinusios Ventos „reikalas spręsis liepos mėnesį“.
„Išprievartauta“ upė prasiveržė šalia vagos
Prie įvažiavimo į Šilėnų malūno teritoriją sutartą valandą pasitinka Antanas Sekreckis. Užtvaras plačiai atidarytas. Einame prie užtvankos.
Vanduo ūžia po malūno pastatu, o Ventos upėje tylu. Akmenys sulipdyti betonu, o betoninė ketera iškilusi virš vandens. Upė iki užtvankos patvinusi, išsiliejusi iš krantų ir nemažus plotus pavertusi vandens augalais apaugusia šlapia vieta.
Žymi vieta, kur upė prasiveržė greta savo vagos. Ta vieta užlipdyta akmenimis, smėliu, maišais grunto, polietilenine plėvele. Į žurnalistų klausimą apie plėvele ir maišais „užklijuotą“ pralaužą, ar tai ne „išprievartauta upė“ A. Sekreckis atsakė filosofiškai: „Nesakyčiau, kad išprievartauta... Čia emocijos!“ Vėliau pridūrė, kad gamta baudžia už žmogiškas klaidas.
A. Sekreckis pabrėžė, kad užtvanka ne pastatyta, o atstatyta daugiau nei prieš 10 metų. Buvę akmenys, kuriuos „ledonešis išnešiodavo“, dabar akmenys „surišti“ betonu ir užtvanka paaukštinta.
Klausimą dėl politinės įtakos, apie kurią viešai diskutuota dar tada, kai A. Sekreckis tik pradėjo žygius dėl užtvankos, pavadino „anekdotų lygio“.
Dabar už užtvanką, jos poveikį aplinkai atsakingas yra nuomotojas, atsiradęs prieš dvejus metus, nes jam esą atiduota užtvanką valdyti.
„Aš tuos metus užtvankoje nieko neveikiu ir jokios atsakomybės nenešu“, – tvirtino A. Sekreckis. Jis stebėjosi, kad „šitiek hidroelektrinių pristatyta visame pasaulyje, o čia kažkas sugalvojo, kad ji baubas“. Jis priminė, kad yra leidimai atstatyti.
Kas rūpinasi ekologija?
„Šiaulių kraštui“ pavyko gauti ne vieną dokumentą, susijusį su Šilėnų užtvanka ir elektrine.
Aplinkos apsaugos agentūra 2017 metų balandžio 24 dieną užtvankos statytojams MB „Ventos statyba“ pateikė atrankos išvadą dėl Šilėnų kaime esančio vandens malūno pritaikymo elektros gamybai poveikio aplinkai vertinimo.
Dokumente rašoma, kad žemės sklypas, kuriame planuojama ūkinė veikla, „priklauso agrarinės žemės ir gamtinio karkaso teritorijoms“. Dokumente Kuršėnai yra vadinami miesteliu, iki kurio – apie 2 kilometrus, o artimiausia saugoma teritorija – tik už 4 kilometrų – Užšilės miško beržo valstybinis genetinis draustinis. Nenustatyta ir reikšmingumo Europos ekologiniam tinklui „Natura 2000“, nes jis yra už 5,5 kilometro.
Priimta atrankos išvada – Šilėnų vandens malūno pritaikymas elektros gamybai „poveikio aplinkai vertinimas – neprivalomas“.
Kai kurie teiginiai žodis žodin paimti iš suinteresuotos statyti hidroelektrinę UAB „Ventos statyba“ pateikto dokumento.
Šį raštą pasirašė Aplinkos apsaugos agentūros direktoriaus įgaliota Poveikio aplinkai vertinimo departamento direktorė Justina Černienė.
Paties statytojo – ūkinės veiklos organizatoriaus MB „Ventos statyba“, kuriai vadovauja Kęstutis Stupuras, parengtame dokumente „Planuojamos ūkinės veiklos atrankos informacija“ rašoma, kad „Vandens malūno pritaikymo elektros gamybai metu bus keičiami susidėvėję elementai bei atliekamas betoninių paviršių remontas. Apsauginės šlaitų ir pakrantės juostos nebus pažeistos“.
Taip pat aiškinama, kad „projekto įgyvendinimas neturės neigiamos įtakos gyvenamajai, rekreacinei, visuomeninei aplinkai“, kad „biologinių pokyčių slenkstis nesukels. Jis bus neaukštas, vietinei žuvų migracijai nekenks, todėl žuvų migracija vyks per slenkstį, o planuojamoje ūkinės veiklos vietoje (vandens malūne) bus įrengtos apsauginės grotos, todėl planuojama ūkinė veikla žuvų migracijai įtakos neturės."
"Dėl planuojamos ūkinės veiklos, trumpalaikis ir ilgalaikis neigiamas poveikis paviršiniam ir požeminiam vandeniui, jo kokybei, pakrančių zonoms, hidrologiniam režimui, žvejybai, navigacijai, rekreacijai nenumatomas“, o „planuojama ūkinė veikla neturės nei estetinių, nei rekreacinių, nei vizualinių pokyčių agrariniam kraštovaizdžiui“.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Šilėnų malūno užtvanka su betonine „ketera“ ruošiama hidroelektrinei.
Maudyklos laiptukai ties Žvejų gatve – po vandeniu, nors iki patvenkiant upę jie buvo virš vandens.
Iš buvusios salos ties Žvejų gatve, pakilus Ventos vandeniui, likęs žolių sąžalynas.
Kursenai_Venta_uztvanka_Sekrecko_06_GBs, Kursenai_Venta_uztvanka_Sekrecko_08_GBs
Prie kelio į valstybės saugomą paveldo objektą – užtvarai ir draudžiamieji ženklai. Verslininkas ir ekspolitikas Antanas Sekreckis teigia, kad leidimai hidroelektrinei ir užtvankai yra gauti, o jo politinė įtaka – „anekdotai“.
Užtvenkta Venta prasilaužė pro užtvankos šoną. Pralaužą teko tvirtinti maišais, plėvele ir akmenimis.
Kuršėniškį Bolių Jakutį, prie Ventos gyvenantį keturiasdešimt metų, pokyčiai upėje stebina.
Venta birželio 22 dieną. Kuršėnų seniūnas Vytautas Gedmontas stebisi, kad maždaug per savaitę net pusmetrį nukrito Ventos vanduo.
Venta ties Krantinės gatve.
Redakcijos archyvo nuotr.
Buvęs Akmenės rajono tarybos narys Kęstutis Stupuras Šilėnų malūną nori pritaikyti elektros gamybai, bet įrengta per aukšta betoninė užtvankos "ketera".
EKOLOGO KOMENTARAS
„Tai – intervencija į gamtą“
Apie hidroelektrinių įtaką Ventos ir kitoms upėms interviu su Ventos regioninio parko vyriausiuoju ekologu Nerijumi GUDMONU.
Asmeninė nuotr.
– Teko kalbėtis su gamtininkais apie tai, kad ir Venta, ir kitos upės yra įdarbintos gaminti elektrą. Teigiama, kad Ventos intakas sraunioji Virvytė yra net tapusi ištisa hidroelektrinių užtvankų kaskada. Kaip hidroelektrinės veikia upes ir jų aplinką, augmeniją, žuvis?
– Vienareikšmiškai – veikia neigiamai. Tai intervencija į gamtą. Anksčiau taip pat egzistavo hidroelektrinės, bet tada užtvankos būdavo surenčiamos pavasarį iš eglišakių, kadagių – jie, o ne betonas būdavo rišamoji medžiaga. Rudenį, žiemą upė pati susitvarkydavo tas užtvaras. Dabar, kai vandens neturime daug, klimatas sausėja, vandens telkiniai nusekę, statomos didžiulės betoninės užtvankos.
Tokios užtvankos keičia visą ekosistemą. Vanduo stovi, jis pradeda žydėti, maisto medžiagos kaupiasi užtvenktame upės baseine, vandens pratekėjimas mažas, mažėja deguonies, prastėja vandens kokybė.
Didelė problema ir sukontroliuoti hidroelektrinių, užtvankų savininkus, kad jie nelaikytų vandens, sukelto per aukštai arba staigiai nenuleistų. Užtvankas kontroliuoja aplinkos apsaugos agentūros, jos apie vizitus praneša iš anksto, todėl savininkai vizitams gali pasiruošti – susitvarkyti tik prieš atvykimą.
– Problemų daug, o kokia ir kam nauda? Kuršėnuose oficialiai skelbiama, kad gyvena per 11 000 gyventojų. Tūkstančiai gyventojų tampa įkaitais vos kelių materialinę naudą gaunančių žmonių?
– Nauda tik savininkams, naudos gamtai iš hidroelektrinių sunku įžvelgti. Žala ne tik ekosistemai, bet ir aplinkiniams gyventojams, turistams.
Per daug didelę kainą visi gyventojai moka už tai, kad kažkas turėtų naudos iš hidroelektrinių.
– Kuri iš atsinaujinančios energetikos rūšių yra saugiausia?
– Tikrai ne hidroelektirinės. Nepavadinčiau jų pagamintos energijos „švaria“ elektra. Tai nepalyginamai kenksmingiau gamtai, nei saulės ar vėjo jėgainės.
– Kaip galima būtų suvaldyti galimą norą pelnytis kenkiant gamtai?
– Įstatymais, reguliuojamais Europos Sąjungos lygmens institucijų, nes Lietuvoje dėl pelno atsiranda suinteresuotų pusių. Kenkiančią gamtai energiją galbūt reikėtų supirkinėti mažesnėmis kainomis, kad hidroelektrinių tiesiog neapsimokėtų statyti.
