Principų, lapų ir kitokie seniūnės karai su Ginkūnų gyventojais

Gintarės DAKNYTĖS nuotr.
„Paplūdimys“ prie Ginkūnų ežero.
Šiaulių rajone visai šalia miesto esančioje Ginkūnų gyvenvietėje toliau verda aistros tarp dalies gyventojų ir seniūnės. Antrą kartą sulaukėme gyventojų kvietimo atvykti į Ginkūnus ir pamatyti, kokie jie esą apleisti. Seniūnė – priešingai, įsitikinusi, kad kaime viskas gražėja, o rajono Savivaldybės vadovai nebežino, ko griebtis, nes seniūnės konfliktai su gyventojais tapo kone kasdienybe.

 

Pasigedo švaros gatvėse

Ginkūnai – vienas iš didesnių šalies kaimų, kuriame gyvena per 3 000 gyventojų. Žmonės prieš kelerius metus dėjo pastangas, kad būtų suteiktas miestelio statusas, tačiau jiems nepavyko dėl administracinių kliūčių. Priemiestinis Šiaulių kaimas pastaruoju metu gerokai išsiplėtė, čia pradėjus statytis namus ir kurtis miesto gyventojams.

Ginkūnų bendruomenė – labai skirtinga. Dalis žmonių dirba ir laiką leidžia mieste, grįždami į savo namus tik išmiegoti. Jiems nelabai rūpi, kuo gyvena Ginkūnai. Gyvenvietė turi net keturias bendruomenines organizacijas. Aktyviausia iš jų – Ginkūnų bendruomenė. Jos nariai aiškina, kad jiems rūpi ne tik jų gatvė ar namas, bet kaimo ateitis, vizija, vystymasis.

Po Ginkūnus važinėjomės balandžio pradžioje. Po lietaus gatvių pakraščiuose sukauptos žemės buvo virtusios purvu. Gatvės Ginkūnuose valomos paskutinę mėnesio savaitę, tačiau kovą valoma nebuvo.

Žmonės pasakojo, kad žiemą jų kaimo gavės nėra mačiusios druskos, o sniegas valomas tik tada, kai prisninga itin gausiai. Jei pasnigo penktadienį, savaitgalį niekas nedirba. Pirmadienį žmonėms paaiškinama, kad keliai išvažiuojami, valyti nėra prasmės.

Žmonės nori poilsio zonos, gyvenvietės infrastruktūros

„Grįžti į Ginkūnus, apima depresija. Neturime kuo pasididžiuoti, neturime kur laiką leisti jaunimui, kur išeiti šeimoms su vežimėliais ar vyresniems žmonėms pasivaikščioti. Kaip gyvenvietė neturime nieko, jokios infrastruktūros“, – sakė pašnekinti Ginkūnų gyventojai, nenorėję skelbti savo pavardžių, kurios redakcijai žinomos.

Žmonės su „baltu pavydu“ kalbėjo apie sutvarkytus Kairius, Meškuičius, kitas rajono gyvenvietes, kur įrengti parkingai, pėsčiųjų zonos, aikštės, skverai. Ginkūnai turi unikalią istoriją, čia yra Zubovų žemė, kur jų įamžinimas?

Žmonės rodo šalia pagrindinės Ginkūnų gatvės įrenginėjamą poilsio infrastruktūrą – takus, akmeninę sieną, pergolę su suoliukais. Ginkūniškiai pasakoja, kad šis objektas atsirado seniūnės iniciatyva.

„Mes greit nebeturėsime erdvės, kur įgyvendinti didesnį projektą. Už 30 tūkstančių nieko čia nepadarė, prašo dar 50 tūkstančių. Ar neturėjo būti skelbtas architektūrinis konkursas, geriausia idėja pateikta bendruomenės diskusijai? Čia vienintelė vieta, kur buvo galima įvertinti istoriją, grafų Zubovų veiklos įprasminimą. Reikėjo padaryti didelį projektą, kuriuo būtų galima didžiuotis ir rodyti svečiams, kad Ginkūnai atsirastų žemėlapyje“, – nepatenkinti gyventojai.

Rodo kitą mėgstamą poilsio vietą kaimo pakraštyje – Talkšos miško parką, kuriame įrengta informacinė lenta, mediniai akcentai. Čia viskas sutvarkyta gyventojų iniciatyva, jie patys susirinko lėšas, nusipirko medžiagas, patys prižiūri, apipjauna žolę. Miško parko teritorija priklauso Šiaulių miestui. Viskas atlikta suderinus su miesto Savivaldybe, bendradarbiaujant su Šiaulių jaunųjų gamtininkų centru ir Turizmo informacijos centru.

Reikia žmogaus, kuris pastovėtų už gyventojus

Ginkūnų bendruomenės pirmininkas Remigijus Mikučionis pritaria žmonių, su kuriais kalbėjomės, nuomonei. Jis mano, kad Ginkūnai neturi šeimininko, kuris rūpintųsi visais klausimais, trūksta ūkiškumo.

„Darbai Ginkūnuose pajudėdavo tik tada, kai patiems gyventojams teko rodyti iniciatyvą, stumti ir darželius, ir mokyklą, ir gatves, ir žiedus, ir aplinkkelius. Patys kvietėme ir ministrus, ir piketus darėme dėl sankryžos. Kito kelio nėra, niekas už mus nepakovos. Mums reikėtų žmogaus, kuris už mus pastovėtų“, – sako pirmininkas.

Jis pasakoja, kad jo vadovaujama bendruomenė, remdamasi Ginkūnų bendruoju planu, planuoja, kaip įveiklinti rekreacines zonas. Kaimas turi du ežerus, bet niekas prie jų nedaroma. Bendruomenė parengė du projektus ir pateikė rajono Savivaldybei. Dar vieną – dėl sporto komplekso įrengimo.

„Zonų, kuriose jaunimas galėtų kokybiškai leisti laiką, katastrofiškai nėra. Sporto salė kaip kišenė. Jokių normalesnių varžybų vykti negali. Ginkūniškiai važiuoja sportuoti į miestą. Dviračiais važinėtis žmonės nori, nėra takų. Neturime aikštės, kurioje galėtų vykti renginiai. Tokį plotelį įrengė po daugiabučio balkonais susirinkti. Jei mes nerodysime iniciatyvos, tai nieko ir nebus. Bendruomenė auga, daug jaunų žmonių atėjo. Parašėme kokius 6–7 projektus, pasidarėme vizualizacijas, pateikėme Savivaldybei“, – apie bendruomenės planus pasakoja R. Mikučionis, pasidžiaugęs, kad skirtingai nuo seniūnijos, rajono Savivaldybė juos girdi.

Bendruomenė negali spręsti, ko reikia Ginkūnams?

Ginkūnų seniūnė Vilija Kvasienė nesutinka su žmonių nuomone. Gatves nuvalė balandžio viduryje, nors, anot seniūnės, teisiškai nėra numatyta, kad seniūnija turėtų gatves valyti. Seniūnaičių sueigoje nuspręsta valyti paskutinėmis mėnesio savaitėmis. Visa informacija apie gatvių valymą yra seniūnijos interneto svetainėje.

„Ginkūnų bendruomenė – tai bendruomenė, bet pas mane jos yra keturios ir ji negali būti išskirtinė. Bendruomenė yra asociacijos pagrindu įsikūrusi bendruomeninė organizacija, kuri atstovauja savo bendruomenės nariams, jų interesams. Visų bendruomenių yra vienodos sąlygos, tačiau ši bendruomenė ieško išskirtinumo. Bendruomenės funkcija – rašyti projektus, kartu kurti, gauti pinigų. Seniūnaičiai tokios teisės neturi, pinigų neturi, bet gali priimti sprendimus. Ginkūnų bendruomenė neturi teisės spręsti, ko reikia visiems Ginkūnams“, – dėsto seniūnė.

Į priekaištus, kad negirdi gyventojų, atsako, kad niekas į ją ir nesikreipia. Mano, kad čia yra gilesnės ambicijos, norima pakeisti seniūną.

Grėbti lapų neįpareigoja teisės aktai

Seniūnė kariauja lapų karą su vienu Ginkūnų gyventoju, kuris reikalauja sugrėbti ir išvežti medžių lapus iš valstybinės teritorijos, esančios prieš jo namus. Žmogus aiškina, kad nukritusių lapų jam prineša į kiemą, užkemša lietaus kanalizaciją. Jis pats sugrėbė dalį lapų, tačiau seniūnija atsisako juos išvežti. Nepadėjo ir Savivaldybės vadovų tarpininkavimas. Tuomet ėmė vežti sugrėbtus lapus į seniūniją.

„Negražiai kariaujame. Veža prie seniūnijos, apipylė mano darbo stalą šlapiais lapais. Iškvietėme policijos ekipažą dėl chuliganizmo“, – seniūnė pripažįsta, kad šioje vietoje labiausiai „groja“ principai.

Lapus vežusiam į seniūniją Ginkūnų gyventojui skirta administracinė bauda.

Seniūnė aiškina, kad jokie teisės aktai neįpareigoja grėbti lapų. Jie supūva ir iki pavasario jų nelieka. Tačiau sugrėbti lapai tampa atliekomis ir jas privalu tvarkyti pagal teisės aktus. Seniūnė aiškina, kad lapus grėbia tose vietose, kuriose vaikšto daug žmonių, kur gali paslysti, susižeisti. V. Kvasienė įsitikinus, kad ginkūniškis yra „ne iš vargšų“, todėl gali pats susitvarkyti lapus, sukrauti juos į konteinerį arba kompostuoti. Jei sugrėbei, tai esą turi be atlygio ir sutvarkyti.

„Čia yra mano principas. Jei privalau, tada turi būti papildomi pinigai ir lapai grėbiami visiems gyventojams“, – aiškina seniūnė.

Prie Ginkūnų ežero įrengti paplūdimio negalima, nes jis priklauso Šiaulių miesto savivaldybei, o prie Švedės ežero taip pat negalima, nes ten eina aukštos įtampos laidai.

Gyventojai pasigedo prieš kelerius metus planuoto Ginkūnų aplinkkelio. Jau seniai buvo padaryti projektai, išpirktos žemės, tačiau viskas taip ir nutilo. Seniūnė atskleidė, kad atvykus ministerijos atstovams buvo kalbėta, kad gal kokiais 2036 metais galėtų pajudėti aplinkkelio reikalai. Vienintelė viltis, kad tai vyktų greičiau – jei pripažintų, kad aplinkkelis reikalingas karinėms reikmėms.

Vienoje mažiausių seniūnijų – daugiausia konfliktų

Šiaulių rajono savivaldybė tikina, kad Ginkūnuose pastaruoju metu atlikta nemažai darbų. 2023 metais Ginkūnai laimėjo net du dalyvaujamojo biudžeto projektus. Be to, Ginkūnuose pastatytas modernus darželio priestatas su amfiteatru bei renovuotas senasis darželio pastatas. Renovuotas Ginkūnų mokyklos pastatas, rengiamasi mokyklos priestato statybai, lėšos skirtos palėpei įrengti. Išplėtus darželio grupių skaičių pastatyti moduliniai darželio pastatai. Ginkūnuose įkurtas Meno mokyklos skyrius, sporto klubo padalinys vaikams ir jaunimui.

Šiuo metu Ginkūnuose vyksta žiedo eismo saugumui gerinti įrengimas. Gyventojų pageidavimu dar anksčiau buvo įrengtas stadionas. Vyko vandentvarkos projektai. Yra patvirtintas Ginkūnų kaimo bendrasis planas, kurį rengiant Ginkūnų gyventojai aktyviai dalyvavo.

Tačiau rajono Savivaldybės vadovai pripažįsta, kad seniūnės konfliktai su gyventojais užsitęsė.

„Ginkūnuose iš tiesų yra įsisenėję gyventojų ir seniūnės nesutarimai. Savivaldybėje iš vienuolikos seniūnijų Ginkūnų seniūnija plotu yra viena mažiausių, bet ginčai, nesutarimai, konfliktai Ginkūnuose jau vos ne kasdienybė. Ir dėl tokių elementarių dalykų – gatvių valymo, barstymo, lapų išvežimo – dėl tų darbų, kurie priklauso seniūnijai. Dažnai pas mane ateina bendruomenės atstovai, stengiamės, kad seniūnė taip pat dalyvautų tuose bendruomenės narių vizituose, bet konfliktų daug, skambučių daug ir matome, kad gero seniūnės kontakto su gyventojais vis neatsiranda“, – sakė Šiaulių rajono savivaldybės meras Česlovas Greičius.

Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Gipoldo Karklelio teigimu, Ginkūnų seniūnijos darbo organizavime yra problemų.

„Sulaukiame gyventojų nusiskundimų bei neigiamų atsiliepimų. Svarstome, ar tikslinga šiemet organizuoti neeilinį seniūnės veiklos vertinimą. Tai vyktų teisės aktų numatyta tvarka. Iki to laiko nuo išankstinių vertinimų, kaip tiesioginis vadovas, turėčiau susilaikyti“, – sakė Administracijos direktorius Gipoldas Karklelis.