Visai nejuokinga (22)

– Kodėl kelio neremontuojate? – Nenorim į balą pinigų išmesti. J. Tumavičiaus pieš. „Šluota“, 1960, Nr. 17,

 

Anekdotus apie pinigus pasakojame kai jų trūksta

 

Pasaulyje garsaus projekto „Laugh Lab“ metu, apklausus per 2 mln. žmonių iš 70 pasaulio šalių, buvo išsiaiškinta, koks yra juokingiausias anekdotas pasaulyje. Iš viso tyrimo metu įvertinta net 40 000 anekdotų. Juokingiausiu išrinktas šis:

Du vyriškiai medžioja ir staiga vienas apalpsta. Bičiulis išsitraukia mobilųjį telefoną ir skambina pagalbos tarnyboms. Kai atsiliepia operatorė, žmogus pradeda rėkti, kad jo draugas mirė, ir klausia ką daryti.

– Nusiraminkite. Pirma įsitikinkite, ar jūsų draugas tikrai nebegyvas, – sako operatorė.

Po trumpos tylos ragelyje pasigirsta šūvis ir klausimas:

– Įsitikinau. Kas toliau?

Nebalsuočiau už šį anekdotą kaip geriausią, bet jeigu taip nuspręsta, tebūnie. O šiaip jau mėgstame apie vieną ar kitą anekdotą sakyti, jog šis geriausias. Pastebėjau, jog ypač mėgstami anekdotai apie pinigus. Apie pinigus dažniausiai kalbi, kai jų neturi.

Turtingųjų draugijose apie pinigus nekalbama. Nors gerai prisimenu vieno žydo pamoką, kad, norint turėti eurą, reikia gauti ne 99 euro centus, o 100, ir, jeigu to vieno cento trūks, euro neturėsi. Neabejotinai iš lietuvių taupiausi yra suvalkiečiai. Ar kada nors buvo koks nors suvalkietis garsus krepšininkas? Per visą „Žalgirio“ krepšinio komandos istoriją nė vieno nerandu. Suvalkiečiai negali mesti į svetimą krepšį. Net savo mobiliuosius telefonus visados svečiuose įkrauna.

Anekdotų apie pinigus tikrai yra nemaža. Tad iškart prie jų.

Gatvėje praeivio klausia:

– Gal galėtumėte iškeisti 500 eurų?

– Deja, ne, bet ačiū už komplimentą.

Tūlas pilietis kreipiasi į banką:

– Norėčiau gauti milijoną paskolos.

– Prašom, – iškart atsako bankininkas, – grynais imsite ar pervesti į sąskaitą?

– Kaip čia taip? – stebisi klientas, – nejau nereikia užstato, biznio plano?

– Nereikia, – atsako bankininkas.

– Bet juk galiu paskolos negrąžinti?

– Tuomet jums bus didžiulė gėda,– paaiškina bankininkas.

– Prieš ką gėda? – dar labiau nustemba paskolos prašytojas.

– Prieš Viešpatį Dievą, – toliau aiškina bankininkas.

– Prieš kokį dar Dievą? Kada?

– Kai susitiksite.

– O kada susitiksiu, gal aš dar ne vieną dešimtmetį gyvensiu. Kas žino kada susitiksiu?

– Štai tą dieną, kada pinigų neatiduosite ir susitiksite, – patikslina bankininkas.

Prie mirštančiojo lovos susirinkusi visa giminė. Visų tikslas iškvosti kur mirties patale gulintis slepia pinigus.

– Kur paslėpei pinigus? – klausia susibūrusieji.

– Žemėje, – atsako senelis.

– Tiksliau? Kur? – neatlyžta giminės.

– Žemė, trečia planeta nuo Saulės, – iš tolo pradeda senelis.

Pamenu, manęs kartą klausė gal numanąs kokiose vietose dažniausiai saugomi pinigai, nes mirė tos šeimos senolis, o kur pinigai niekas neranda. Atsakiau, jog prisimintų į kokią puse velionis mėgdavo žiūrėti, toje pusėje ir ieškoti.

Taupuoliai prekintis važiuoja Lenkijon. Mums iki jos toloka, bet kai kas suka Latvijon, girdi, ir ten pigiau. Kažkoks nesusipratimas. Juk ne mes turime važiuoti paskui produktus, o produktai turi važiuoti paskui mus.

Žydas moko lietuvį verslininką:

– Žinok, nusipirkti laikrodį už 2 milijonus nėra sunku, sunku už tiek jį parduoti.

Bičiulis sako, jog jam nesvarbu anekdoto tema, svarbiausia kad būtų juokinga. Kaip nepritarsi.

Turtuolis nuvyko atostogauti į Bahamų salas ir išsiuntė savo žmonai žinutę elektroniniu paštu, tačiau skubėdamas suklydo rašydamas adresą. Laišką gavo kita moteris, prieš savaitę palaidojusi savo vyrą: „Mieloji, aš ką tik atvykau į vietą. Čia labai karšta. Viskas parengta tavo atvykimui. Lauksiu tavęs rytoj.“

Vienas keleivis oro uoste registruodamas savo bilietą ir lagaminus skrydžiui pastebėjo, kad vienas iš keliautojų šaukė ant oro uosto darbuotojos, pyko, kaltino ją, įžeidinėjo, o ji ramiai sau darbavosi toliau. Ji šypsojosi, su juo švelniai kalbėjo ir pagarbiai aptarnavo. Atrodė, kad moteris visiškai nepyksta. Kai jis priėjo prie tos darbuotojos, nutarė pasakyti keletą švelnių žodžių: „Žaviuosi jūsų kantrybe ir ramybe, nes mačiau, kaip elgėsi tas vyras. Jūs stiprus žmogus, kad galėjote jam tiek daug gerumo parodyti“. Darbuotoja toliau šypsojosi ir atsakė: „O, tai nebuvo sunku, mat jis keliauja į Angliją, o jo lagaminai išskrido į Japoniją.“