Mero valdžios galios kelia aistras

Redakcijos archyvo nuotr.
LR Seimo Valstybės valdymo ir savivaldos komiteto narys Domas Griškevičius mano, kad naujasis Vietos savivaldos įstatymas suteikė labai dideles galias merams, tačiau visiškai „nubuksavo“ gyventojų rinktas savivaldos tarybas.
Šiaulių miesto meras Artūras Visockas socialiniuose tinkluose nuolat skundžiasi, kad jam trūksta valdžios galių. Beveik vienasmeniškai miestą valdantis meras jaučia didžiulę nuoskaudą, kad prieš metus pakeistas Vietos savivaldos įstatymas nebesuteikia merams balsavimo teisės. Buvęs Šiaulių vicemeras, dabar LR Seimo narys Domas Griškevičius situaciją mato kitaip. Jo manymu, merai dar niekada neturėjo tiek galių, o gyventojų taip pat išrinkta savivaldos Taryba yra „nubuksuota“. LR Seimo Valstybės valdymo ir savivaldos komiteto narys sutinka, kad jau subrendo tam tikri Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai, bet nebūtinai jie visi turi patikti merams.

Meras pasigenda balsavimo Taryboje

Šiaulių meras A. Visockas piktinasi, kad jis veda atstovaujamosios institucijos – miesto Tarybos – posėdžius, tačiau yra vykdančiosios valdžios atstovas, todėl jam balsavimo teisė nesuteikta. Merai apie tokius pasikeitimus žinojo dar prieš Savivaldos rinkimus, tačiau nežiūrint nieko veržėsi į valdžią. Didžiausias argumentas – merai renkami tiesiogiai. Bet tiesiogiai renkama ir miesto Taryba.

„Meras rinkimuose renkamas lyg politikas, o po priesaikos tampa vykdančiuoju. Jis nebegali balsuoti (prieš tai galėjo) ir atstovauti rinkėjams. Antros tokios nesąmonės nerasite niekur. Kad įstatymas yra labai prastas supranta visi merai ir dauguma savivaldybių politikų. Bet ok! Ačiū Dievui, mūsų Šiaulių atveju (tai rinkimuose padarė miesto gyventojai) turime tvarią Nepartinio sąrašo „Dirbame miestui“ komandą. Tai yra 100 procentų garantas, kad darbai vyksta pagal logiškai sudėliotą planą. Manau, žmonės tai jaučia. O įstatymas privalo būti pakeistas. Kitaip bus – jau yra – milžiniškos sisteminės žalos“, – socialiniuose tinkluose gąsdina A. Visockas.

Seimo narys D. Griškevičius priminė, kad priėmus naują Vietos savivaldos įstatymą buvo sutarta, jog po metų prie jo bus sugrįžta ir peržiūrėta, kaip veikia įstatymas praktikoje. Gauta daug pastabų tiek iš Vyriausybės atstovų, tiek iš merų, tarybų narių. Buvo žiūrėta, kas veikia, kas neveikia, kas taisytina. Šie pasiūlymai svarstomi Seimo Valstybės valdymo ir savivaldos komitete. Yra gauta eilė pasiūlymų, kurie aiškiau reguliuoja santykius tarp mero ir Tarybos.

„Daugiausia diskusijų kilo dėl to, kad merai įgavo tikrai daug naujų galių, o Taryba lygiagrečiai jų gavo mažiau, ar žiūrint į praktiką nereikėtų įvesti naujos pareigybės – neetatinį Tarybos pirmininką, kuris būtų išsirenkamas iš Tarybos narių. Jis pirmininkautų Tarybos posėdžiui ir dalyvautų sudarant darbotvarkę“, – pasakojo Seimo narys.

Jis akcentavo, kad toks pasiūlymas dar nėra oficialiai įregistruotas, dar tik yra diskusijų stadijos. Nežiūrint to, Seimo nariams jau teko sulaukti didžiulio merų spaudimo.

Tarybos pirmininko nenori

Šiaulių miesto meras mano, kad savivalda atsigavo po tiesioginių merų sprendimų.

„Aktyvistų politikų” grupė sumanė tai pakeisti. Nes Savivalda sustiprėjo ir iš centrinės valdžios pradėjo prašyti efektyvumo ir tinkamo planavimo. Merai aiškiai pasakė, kad rinkti dar vieną merą iš Tarybos narių (Tarybos pirmininką) būtų žingsnis į buvusią sistemą, kur tas pirmininkas vis pasikeistų, kada pasikeistų dauguma. Vėl „čiuožykla”, kuri dar ir brangiai kainuotų. Dingsta tiesioginių rinkimų prasmė. Tuomet vienas Seimo narys merus pavadino kasta. Na, ok. Kasta tai kasta“, – savo poziciją išdėstė Šiaulių meras.

D. Griškevičius pripažino, kad merai reagavo jautriai ir argumentavo, kad dabar sugrius visa savivalda, nors jo nuomone, tai nėra taip. Tai yra bandymas sureguliuoti Tarybos ir mero santykius ir pritraukti į valdymo procesą daugiau žmonių, nes dabar praktiškai viskas yra sutelkta vienose rankose. Seime girdimos ne tik jų nuomonės, bet ir Vyriausybės atstovų, tarybų narių, kurie akcentuoja, kad dabartinėje situacijoje kyla nemažai problemų. Ne vienoje savivaldybėje merai dirbtinai neformuoja valdančiosios daugumos, nors daugeliu atvejų įvairios komisijos, komitetai yra sudaromi būtent daugumos ir mažumos proporcingumo principu.

Primename, kad Šiaulių savivaldybėje 18 iš 31 Tarybos nario mandatą turintys komiteto „Dirbame miestui“ politikai apsimeta neturį daugumos, nes trys jų bendražygiai suformavo atskirą frakciją, kuri aktyviai dalyvauja miesto valdyme. Taip šio komiteto nariai uzurpavo Etikos komisiją, Kontrolės komitetą – demokratinėje sistemoje opozicijos įtakoje esančias ir valdančiosios daugumos žingsnius stebinčius darinius.

D. Griškevičius konstatavo, kad įstatyme numatyta, jog savivaldybėse yra steigiamos kolegijos, kurių pagrindinė užduotis – derinti mero, Tarybos ir administracijos darbą, tačiau dalyje savivaldybių tarybų tai nėra daroma. Tarp jų – ir Šiaulių savivaldybė.

„Kadangi diskusijos vyko karštos, nusprendėme daryti dviejų savaičių pertrauką. Laukiame Lietuvos savivaldybių asociacijos, merų, tarybų narių nuomonių ir ieškosime geriausių sprendimų“, – žadėjo Seimo narys.

Jis pažymėjo, kad Lietuvos savivaldybių asociacija dažniausiai atstovauja išimtinai merų pozicijai, todėl kviečiami savo nuomonę išsakyti ir kiti savivaldybių politikai.

Anot D. Griškevičiaus, merai priekaištauja, kad Tarybų pirmininkams bus leidžiami biudžeto pinigai. Tarybos pirmininkas nebūtų etatinis pareigūnas, jis gautų nedidelį priedą prie Tarybos nario algos. Kalbama apie papildomus maždaug 300 eurų per mėnesį. Jis teigė: „Šaržuojant, jei merai jau taip labai susirūpinę biudžetais, tai galima svarstyti ir kitą pasiūlymą. Kadangi merams sumažėtų darbų – nebereikėtų pirmininkauti Tarybos posėdžiui, ta dalimi galima būtų sumažinti jų darbo užmokestį.“

Politiko nuomone, merai Lietuvoje šiandien turi neįtikėtinai dideles galias, kokių iki šiol neturėjo. Jie įgijo veto teisę Tarybai priimant sprendimus, vienasmeniškai valdo ir skirsto lėšas, priima ir atleidžia iš pareigų biudžetinių įstaigų vadovus ir panašiai.

„Be abejo, meras neabejotinai yra savivaldybės lyderis, jis privalo turėti galimybę įgyvendinti savo politiką, bet faktas tas, kad Tarybos nariai taip pat yra rinkti miestiečių ar rajono gyventojų, o jų vaidmuo yra visiškai sumenkęs“, – pabrėžė šiaulietis politikas.

Jis akcentavo, kad Tarybos pirmininko kandidatūrą teiktų valdančioji dauguma. Tokiu atveju rinkimus laimėjusi pozicija turėtų nesikratyti daugumos, o ją formuoti, ir prisiimti atsakomybę, apie kurią aiškiai žinotų savivaldybės žmonės. Reikės formuoti daugumą, o ne žaisti kažkokius keistus žaidimus.

„Antra vertus, nesuprantu, kodėl merai taip baiminasi tų Tarybos pirmininkų. Pavyzdžiui, Kauno meras ir šiandien nepirmininkauja Tarybos posėdžiams, ir, kiek girdėjau, Kauno savivaldybė tikrai nėra sugriuvusi dėl to, kad posėdžiams pirmininkauja paskirtas Tarybos narys. Kai kuriose savivaldybėse nesilaikant reglamento, merai leidžia sau komentuoti kiekvieno Tarybos nario pasisakymą. Politiškai jiems gal tai ir patogu“, – svarstė D. Griškevičius, pabrėžęs, kad ne visi merai prieštarauja pokyčiams.