
Naujausios

Mokosi ir ne Lietuvos piliečių
Šiaulių miesto savivaldybės Švietimo skyriaus duomenimis, Šiaulių mokyklose šiuo metu mokosi per 50 vaikų, grįžusių iš užsienio. Dalis jų – ne Lietuvos piliečiai, bet beveik visų vaikų vienas iš tėvų yra lietuvis.
"Saulės" pradinėje mokykloje šiuo metu mokosi 12 vaikų, sugrįžusių iš užsienio. Vien šiemet grįžo šeši, daugiausia į priešmokyklinio ugdymo grupes ir pirmas klases.
Mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Roberta Jankūnienė sako, kad grįžtančiųjų daugėja pastaruosius ketverius metus. Pernai grįžo keturi vaikai, dar ankstesniais metais – trys.
Pasak pavaduotojos, šeimos dažniausiai pasiryžta grįžti į Lietuvą, kai vaikams ateina laikas eiti į mokyklą, tačiau būna ir taip, kad mažiausias vaikas grįžta į priešmokyklinio ugdymo grupę, o brolis ar sesuo – į vyresnes klases.
Dauguma grįžtančiųjų – iš Jungtinės Karalystės, tačiau yra ir iš Švedijos, Norvegijos, Ispanijos. Yra mokinių, turinčių ne Lietuvos pilietybę, kurie į Lietuvą atvyko visai nemokėdami lietuvių kalbos.
Pavaduotoja sako, kad mokytojams ir tėvams teko įdėti nemažai pastangų, kad vaikai pradėtų suprasti ir prašnektų lietuviškai.
"Mums pasisekė, kad tais metais mokykla dalyvavo visos dienos pilotiniame projekte. Su tėvais sutarėme, kad vaikai dalyvaus jame, ir mokykloje jie būdavo visą darbo dieną. Tai labai pagelbėjo, jie išmoko suprasti ir kalbėti, o vėliau ir rašyti lietuviškai. Tai buvo didelis išbandymas, bet įveikėme. Dabar vaikai jau laisvai kalba lietuviškai, užsienio kalbą beveik užmiršę. Gal tai ir nėra pliusas, bet mes nemokome tos kalbos", – sako R. Jankūnienė.
Neturi kompleksų
Pradinių klasių mokytoja Alma Jocienė taip pat moko du vaikus, kurie šeimoje nebendravo lietuviškai. Pasak mokytojos, kadangi vaikai daug keliavę po Europą, mokantys daug kalbų ir gana imlūs, todėl pasivyti bendramokslius nebuvo labai sunku.
"Gerai, kad turėjome mokytoją pagalbininkę, kuri sėdėdavo šalia vaiko beveik visose pamokose. Vaikas padarė didžiulę pažangą. Šį rugsėjį pagalbininkės šalia jau nebuvo, tačiau vaikas drąsus, stengiasi, labai motyvuotas, todėl manau, kad viskas bus gerai", – sako A. Jocienė.
Pasak mokytojos, iš užsienio grįžę vaikai dažniausiai neturi komplekso pasakyti ne taip, suklysti, nesupyksta ir neužsisklendžia, jeigu mokytojas ar klasės draugai pataiso kalbos klaidas.
Padėti vaikams pasivyti lietuvių kalbos žinias, pasak R. Jankūnienės, stengiamasi įvairiais būdais. Kartais dalis dorinio ugdymo ar šokių pamokų keičiama lietuvių kalbos pamokomis. Pamokose padeda ir logopedas, ir spec. pedagogas. Prašoma tėvų, kad kuo daugiau su vaiku dirbtų ir svarbiausia – namuose kalbėtų lietuviškai.
"Dalis sugrįžusių vaikų mokėsi lituanistinio tipo mokyklose, šeštadieninėse mokyklėlėse, bet geriausiai sekasi tiems vaikams, kurie šeimoje bendravo lietuviškai, kur tėvai namuose mokė skaityti, rašyti. Yra tokių, kurie ir nosines puikiai rašo, ir dvibalses. Taigi labai priklauso nuo to, kiek tėvai mato lietuvių kalbos prasmę, kiek dirbo su vaikais, ar planavo grįžti į Lietuvą", – sako R. Jankūnienė.
Į kolektyvą įsilieja greitai
Jeigu perprasti lietuvių kalbos gramatiką parvykusiems vaikams sudėtinga, tai įsilieti į naują kolektyvą gana paprasta.
Pedagogės pastebi, kad šie vaikai labai greitai pritampa prie klasės. Ir klasės draugai gerai priima, mielai aprodo mokyklą, supažindina su tvarka, padeda ir pamokų metu.
"Grįžusiems vaikams gerai sekasi anglų kalba, todėl jie būna geri pagalbininkai klasės draugams anglų kalbos pamokose", – sako pavaduotoja.
Bendraujant ir bendradarbiaujant su klasės draugais, greičiau išmokstama ir kalbėti lietuviškai, turtėja žodynas.
"Po metų buvimo mokykloje jau nebejaučiam, kad jie iš kažkur grįžę. Kol kas nesusidūrėme, kad vaikui nepavyktų adaptuotis ir jis jaustųsi blogai", – sako pavaduotoja.

Grįžta į žemesnes klases
Medelyno progimnazijoje taip pat mokosi per dešimt vaikų, grįžusių iš užsienio. Dauguma – pradinukų, bet yra sugrįžusių ir į vyresnes klases.
"Vieni laisvai kalba lietuviškai, kiti sunkiau. Esame turėję ir visiškai lietuviškai nekalbančių vaikų. Šiemet tarp pradinukų turime du grįžusius vaikus, kurie dar nekalba lietuviškai", – sako progimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Orinta Šalkuvienė.
Kaip ir kitose Šiaulių mokyklose, Medelyno progimnazijoje dominuoja sugrįžusieji iš Jungtinės Karalystės, Airijos, Švedijos, Norvegijos.
Pasak O. Šalkuvienės, sudėtingiau adaptuotis būna vyresniems mokiniams, retas būna lankęs savaitgalines lietuvių mokyklas ir todėl dėl silpnų lietuvių kalbos žinių tenka mokytis žemesnėse klasėse nei bendraamžiams.
Pradinių klasių mokytojai Birutei Šiušienei prieš keletą metų teko mokyti iš Anglijos grįžusius vaikus. Nors pagal amžių jie turėjo eiti į ketvirtą klasę, tačiau pasitarus su tėvais, nuspręsta leisti į trečią klasę, nes lietuvių kalbos žinios buvo labai menkos.
"Iš pradžių vaikams buvo sunku, pirmomis dienomis buvo įsitempę, bet po truputėlį susidraugavo su vaikais, lankėsi pas spec. pedagogę, logopedę ir dabar sėkmingai toliau mokosi", – pasakoja B. Šiušienė.
Mokytoja prisimena, kad vaikams labai gerai sekėsi matematika, puikiai spręsdavo loginius uždavinius, o sunkiausia be lietuvių kalbos buvo pasaulio pažinimas.
"Labai dažnai klausdavo, ką tai reiškia. Kartais net "Google" vertėją jungdavausi, kad galėčiau išversti kai kurias sąvokas", – sako B. Šiušienė.
Daug laisvesni ir drąsesni
"Vienas berniukas prieš porą metų grįžo į šeštą klasę. Sunkokai buvo su lietuvių kalba. Namuose daugiausiai buvo kalbama anglų kalba, nors mama ir stengėsi su vaikais bendrauti lietuviškai. Didžiausia problema taip pat buvo sąvokos. Anglų kalba užduotis supranta, o lietuviškai – ne. Visada šalia sėdėdavo klasės draugas ir versdavo, aiškindavo, nes vyresni vaikai jau neblogai moka anglų kalbą. Vietoj dalies anglų kalbos pamokų vaikas eidavo į lietuvių kalbos pamokas, kartais ir pas pradinukus", – sako lietuvių kalbos mokytoja Rita Malevičienė.
Beje, mokytojos pastebi, kad iš užsienio grįžę broliai ir seserys tarpusavyje vis tiek kalbasi angliškai.
Pasak mokytojų, grįžusiems vaikams sunkiausiai sekasi ilgųjų ir trumpųjų balsių, dvibalsių, nosinių raidžių rašyba, kartais painioja "a" ir "e" raides, gana dažnai nededa taškelio ant "ė".
Ar vyresniems vaikams nebūna sunku pritapti prie klasės, susirasti draugų?
R. Malevičienė sako, kad tokių sunkumų paprastai nekyla, ypač jeigu pats vaikas nuoširdus ir draugiškas.
B. Šiušienė pastebi, kad užsienyje gyvenę vaikai yra laisvesni, drąsesni, jie ne taip jautriai reaguoja į nesėkmes.
Pasak O. Šalkuvienės, kur kas daugiau baimių turi tėvai, kaip seksis vaikui pritapti, mokytis. Neretai ir patys turi nemažai rūpesčių adaptuodamiesi gimtojoje šalyje.
Ar nebūna taip, kad šeima grįžta, o po kurio laiko vėl emigruoja?
"Yra buvę, kad grįžo į Airiją, bet ne dėl to, kad vaikas nepritapo, o dėl to, kad tėtis sunkiai susirgo, ir šeima nusprendė išvažiuoti dėl geresnių sąlygų", – sako R. Malevičienė.
Pavaduotoja pastebi, kad lietuviškos mokymo programos yra kur kas sudėtingesnės negu užsienyje, todėl užsienio mokyklose lietuvaičiai daug greičiau adaptuojasi, negu grįžę čia.
Vertina lietuvišką maistą
Kalbintos mokyklų pedagogės atkreipė dėmesį, kad iš užsienio grįžę vaikai labai vertina lietuvišką maistą.
"Kai valgyklose ant stalų atsirado pjaustytų šviežių daržovių dubenėliai, mūsų vaikai beveik niekada jų neliesdavo, o iš užsienio grįžusieji mielai krimsdavo ir morkas, ir paprikas. Paskui ir kiti vaikai pradėjo valgyti", – pasakoja A. Jocienė.
B. Šiušienė sako, kad dauguma mokyklos valgyklos patiekalų sugrįžusiems vaikams patinka, ypač noriai valgo sriubas.
"Didžiojoj daly užsienio šalių tėvai vaikams į mokyklą deda dėžutes su maistu. Čia grįžusios mamos džiaugiasi, kad nereikia dėžučių, gali arba išpirkti pietus, arba duoti pinigų, kad vaikas galėtų nusipirkti, ką nori", – sako O. Šalkuvienė.
Į gimnazijas grįžta rečiau
Mažiausiai vaikų grįžta į gimnazijas, kur mokosi vaikai nuo 15 iki 19 metų. Simono Daukanto gimnazijos I ir II (devintoje ir dešimtoje) klasėse šiuo metu mokosi trys vaikai iš Švedijos ir Vokietijos. Tiesa, nuotoliniu būdu.
Gimnazijos direktorius Vytautas Kantauskas sako, kad tai nėra vaikai, kurie nuo pat pirmos klasės būtų lankę mokyklas užsienyje ir tik dabar sugalvoję grįžti į lietuviškas. Dauguma pradėjo lankyti mokyklą Šiauliuose ar kitur, šiuo metu gyvena ir mokosi užsienyje, bet planuoja grįžti į Lietuvą, todėl gimnazijoje tęsia mokslus nuotoliniu būdu. Taigi, nei su lietuvių kalba, nei su kitais dalykais šiems vaikams nekyla didelių sunkumų.
Direktorius sako, kad į gimnazijos klases vaikai grįžta retai, kad ir mokytis nuotoliniu būdu.
Nuotoliniu būdu besimokantys vaikai visas užduotis ir mokymuisi reikalingą medžiagą randa internete, specialiai tam sukurtoje svetainėje. Su mokytojais taip pat bendrauja internetu per specialią programą, kur yra galimybė prisijungti keliems mokiniams ir dalyvauti virtualioje klasėje.
"Manau, visiškai realu pasiruošti egzaminams, svarbiausia turėti noro", – sako V. Kantauskas.
Iš užsienio grįžę vaikai dažniausiai neturi komplekso pasakyti ne taip, suklysti, nesupyksta ir neužsisklendžia, jeigu mokytojas ar klasės draugai pataiso kalbos klaidas.
