Naujausios
Teatro fasadas keičiamas „euroremontu“
Keičiamas Šiaulių valstybinis dramos teatro fasadas. Tarpukario architektūros korifėjų autorinis darbas nyksta: atsirado metalinės konstrukcijos, plastikinės durys – vietoj ąžuolinių. Garbūs iš Šiaulių kilę žmonės kreipėsi į Kultūros ministeriją, tačiau „euroremonto“, kurį projekto autorius vadina modernizacija, stabdyti niekas nesiruošia.
Rita ŽADEIKYTĖ
rita@skrastas.lt
Susirūpino buvę šiauliečiai
Prieš kelias dienas bendrija „Šiauliečių klubas“, vienijanti buvusius šiauliečius, laišku kreipėsi į kultūros ministrą Šarūną Birutį, Kultūros paveldo departamento direktorę Dianą Varnaitę, Šiaulių merą Justiną Sartauską: „Šiaulių valstybinio dramos teatro fasado darkymą galima pavadinti pasityčiojimu iš teatro projekto autorių – buvusio Vilniaus dailės akademijos architektūros katedros vedėjo Stasio Kudoko ir architekto, 1922 – 1930 metais Šiauliuose dirbusio statybos skyriaus vedėju, Karolio Reisono kūrybinio darbo“.
Laiške rašoma, kad architektai, prieš pradėdami darbus, privalėjo pasidomėti teatro statybos istorija, kad nepakenktų miesto paveldui. „Dabar menkavertėmis metalo konstrukcijomis prieš fasadą ardoma jo kompozicinė darna“, – rašoma laiške.
Garbūs šiauliečiai laiške priminė ir pastato istoriją. Tarpukario Lietuvos švietimo ministerijai atsisakius statyti teatro rūmus Šiauliuose, tam tikslui buvo pritaikytas Tilžės gatvėje 155 „Pastogės“ bendrovės (pirmininkas Kazimieras Venclauskis) statomas kino teatras. 1941 metų sausio 1 dieną įvyko pirmasis pastatymas. 1944 metais iš Šiaulių traukdamiesi vokiečiai pastatą padegė. Liko tik sienos, gerai išsilaikė fasadas. Atstatymo darbai pradėti tuoj po karo, vyko pagal miesto vyriausiojo architekto Eduardo Budreikos projektą. Kadangi atkurti teatro interjero nepavyko ir nebuvo įmanoma, E. Budreika išsaugojo teatro fasadą, tapusį dramos teatro simboliu. Teatrą 1962 metais kapitaliai remontuojant, 1976 – 1979 metais statant priestatą, 1979 metais atliekant žiūrovų salės ir fojė interjero rekonstrukciją (architektės V. Taujanskienė ir A. Bučinskaitė) fasadas liko nepakeistas.
Šių metų liepą Šiauliuose iškilmingai minėtos architekto Karolio Reisono 120-osios gimimo metinės, atidaryta paroda, tartasi, kad artimiausiu metu bus skelbiamas konkursas, kurio tikslas – išrinkti idėją K. Reisono atminimui įamžinti.
Laišką bendrijos narių vardu pasirašo bendrijos „Šiauliečių klubas“ valdybos pirmininkas, Šiaulių miesto garbės pilietis profesorius Saulius Sondeckis ir bendrijos valdybos narys, inžinierius statybininkas docentas Romualdas Sakalauskas.
Naikinami ir paveldo likučiai
S. Sondeckis sakė, kad „Šiauliečių klubas“ buvo specialiai sušaukęs susirinkimą. „Dalyvavo įvairių specialybių žmonės, išmanantys architektūrą, statybas. Tie, kurie matė tą rekonstrukciją, nustebo“, – „Šiaulių kraštui“ sakė maestro S. Sondeckis.
Profesorius pasakojo atsimenantis ir teatro atidarymą, ne kartą koncertavęs teatro scenoje. Pirmasis jo gyvenime pasirodymas publikai taip pat buvo būtent Šiaulių teatro scenoje.
„Viduje gal ir galima keisti, kad būtų patogiau žiūrovams, aktoriams, bet juk fasadas – yra teatro vizitinė kortelė. Yra ne tik sentimentai, taip pažeistos autorinės teisės. Juk K. Reisonas buvo labai garsus architektas. Kaip galima keisti autoriaus kūrybą? K. Reisonas sukūrė tokį teatrą, toks jis turi ir išlikti“, – mano S. Sondeckis.
Profesoriui neramu, kad keičiant fasado veidą, keičiasi Šiaulių senamiesčio veidas. „Juk Šiauliai tiek nedaug beturi paveldo pastatų, kad dar gadintų tai, ką turime... Kam to reikia? Šiauliams atstovaujantis vaizdas sugadintas. Labai gaila“, – įsitikinęs profesorius.
„Bus gražu“
Šiaulių valstybinio dramos teatro vadovas Antanas Venckus tikino, kad metalinės konstrukcijos bus uždengtos šiltinimo medžiaga, metalo tikrai nesimatysią.
„Manome, kad baigus darbus viskas atrodys labai įspūdingai ir gražiai. Aš taip įsitikinęs. Manau, kad bus šviesus pastatas“, – sakė A. Venckus.
Teatro vadovas pasakojo, kad metalo konstrukcijos – kolonos bus panašios į sparnus ir „vaizdo nepakeis“. Jis priminė, kad sovietmečiu prie fasado taip pat yra buvusios kolonos, ant kurių buvę Lenino ir Stalino biustai.
Metalinės konstrukcijos, A. Venckaus teigimu, reikalingos ir dėl pastato apšiltinimo.
„Modernizacija“ pagal klaipėdietį
Projekto autorius UAB „TS projects“ architektas – projektų vadovas Osvaldas Jankauskas iš Klaipėdos tikino, kad Šiaulių dramos teatre vyksta ne rekonstrukcija, o kapitalinis remontas.
„Pastatą apšiltiname – tai vadinasi modernizacija, o užsakovo pageidavimu vizualiai atnaujiname pastatydami papildomą frontoną. O nuomonių gali būti įvairių“, – sakė O. Jankauskas.
Pasak architekto, apsispręsta keisti fasadą ir „supaprastinti modernizacijos sprendinius“, nes labai sudėtinga apšiltinti pastatą. „Ant frontono bus kabinamos spektaklių reklamos, tai čia yra ir tam tikras praktinis momentas“, – aiškino O. Jankauskas.
Pakeistas ir įėjimas – bus įrengtas pandusas neįgaliesiems, ąžuolinės durys pakeistos plastikinėmis durimis.
„Keičiant duris labiau žiūrėjome į praktiškumą, o tuo pačiu ir į sandarumą, nei į ilgaamžiškumą. Kiekvienas turi teisę atsinaujinti, o kaip kas priima, – labai subjektyvu. Kažkam gal patinka, kažkam – ne. Užsakovas nori gautas lėšas panaudoti kokybiškai ir praktiškai“, – komentavo architektas O. Jankauskas.
Keisis ir pastato spalva – bus šviesių ir tamsių rusvų spalvų derinys.
Paklaustas apie autorines teises, O. Jankauskas nusuko kalbą. Jis teigė, kad ir jo „darbai yra sudarkomi“.
„Projektas yra patvirtintas, suderintas, ar kiltų noras kam nors tai sustabdyti šioje stadijoje – nežinau. Užsakovui būtų labai skaudu prarasti lėšas“, – sakė architektas O. Jankauskas.
„Siaubas!“
„Siaubas, kas ten vyksta. Nežinau, kokiam architektui šovė į galvą dar kartą išrasti dviratį. Reikėjo apšiltinti pastatą, bet juk teatro fasadas – autorinis darbas! Kam jį reikia tobulinti, modernizuoti? Šiauliuose iš to laikmečio architektūros ir taip ne kažin kas belikę“, – stebėjosi Kultūros paveldo departamento (KPD) Šiaulių teritorinio padalinio vedėjas Rytis Budrys.
Jis pripažino, kad projektą suderino ne tik miesto Savivaldybė, bet ir buvęs KPD Šiaulių teritorinio padalinio vadovas Romas Olišauskas dar 2010 metais, kai R. Budrys KPD dar nedirbo.
„Nemačiau per lipdukus, ar durys įdėtos plastikinės ar metalinės, bet koks jau skirtumas... Kaip į dramos teatrą galima dėti šitokias duris?“ – nesiliovė stebėjęsis R. Budrys.
Jo teigimu, Šiauliuose išlikęs architektūros paveldas yra ne mažiau įdomus nei Kaune, kur tokių pastatų išlikę daugiau. „Kaune tarpukario modernizmo architektūros paveldą siūloma įrašyti į UNESCO paveldą, o Šiauliuose viskas atvirkščiai – niokojama“, – piktinosi R. Budrys.
Ne paveldo objektas
R. Budrys pripažino, kad teatro pastatas nebuvo įtrauktas į Kultūros paveldo registrą, todėl paveldosaugininkų apsaugos jis neturi.
„Nėra nusikaltimas neįtraukti pastato į Kultūros vertybių registrą. Daug pastatų nėra į jį įtraukta, nes jiems tiesiog nekyla joks pavojus, jiems niekas negresia. Pavyzdžiui, Didždvario gimnazija – neabejotinai vertingas pastatas, bet jis taip pat neįtrauktas į registrą, nes pastatas naudojamas pagal paskirtį. Kas galėjo pagalvoti, kad su teatru taip drastiškai bus pasielgta? Mes patys negalėjome patikėti, kad šitaip galima“, – sakė R. Budrys.
Į paveldo registrą pastatus gali įtraukti ne tik KPD, bet ir Savivaldybė, nes prie Savivaldybės veikia speciali komisija, kuri turi įgaliojimus įtraukti arba išbraukti vertybes iš šio registro. O siūlyti įtraukti į registrą objektus gali kiekvienas pilietis.
„Sustabdyti tokį niokojimą gali tik užsakovas – valstybinis dramos teatras, kito teisinio kelio nėra. Manau, kad turėtų daryti naują projekto laidą, ir kuo greičiau, tuo geriau, ir pamėginti atkurti, kas buvo sugadinta“, – mano R. Budrys.
Giedriaus BARANAUSKO, Jono TAMULIO nuotr.
„EUROREMONTAS": Istorinis Šiaulių valstybinio dramos teatro pastatas remontuojamas pagal „euroremonto“ taisykles, naikinant vertingą istorinį autorinį kūrinį.
PAVELDAS: Nors pastatas nėra įtrauktas į Kultūros vertybių registrą, tačiau jis yra autorinis žinomo architekto Karolio Reisono darbas, turintis ir architektūrinę, ir istorinę vertę
GROŽIS: Šiaulių valstybinio dramos teatro vadovas Antanas Venckus žada, kad po remonto teatro fasadas „bus labai gražus“.
SUSIRŪPINIMAS: Šiaulių miesto garbės pilietis, „Šiauliečių klubo“ valdybos pirmininkas profesorius Saulius Sondeckis susirūpino, kad gimtajame jo mieste niokojamas istorinis Šiaulių veidas.
REGISTRAS: Kultūros paveldo departamento Šiaulių teritorinio padalinio vedėjas Rytis Budrys teigia, kad teatro pastatas nebuvo įtrauktas į Kultūros vertybių registrą, nes niekas nesitikėjo, kad jis bus pradėtas niokoti.
