Naujausios
Strateginės plėtros ir ekonomikos departamento direktorė Vaida Kalasevičienė aiškino, kad didžioji skolintų pinigų dalis bus skirta biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo užmokesčiui – 7, 886 milijono, dar 114,3 tūkstančių atiteks jų socialinio draudimo įmokoms. O vienas milijonas skolintų eurų nukeliaus „Busturui“ nuostoliams dėl keleivių vežimo vietinio reguliaraus susisiekimo maršrutais kompensuoti.
Direktorė negalėjo pasakyti, kokias palūkanas už paskolą teks mokėti. Paaiškino, kad metinės palūkanos bus ne mažesnes už valstybės skolinimosi kainą ir apskaičiuotos finansų ministro nustatyta tvarka.
Politikams kilo klausimų, ką reiškia trumpalaikė paskola, ar ji taps nepakeliama našta Savivaldybei.
V. Kalasevičienė aiškino, kad trumpalaikę paskolą reikėtų grąžinti iki šių metų pabaigos. Meras Artūras Visockas patvirtino, kad paskola per tokį laiką nebus grąžinta, ir žadėjo, kad kitais metais Vyriausybė savivaldybių paskolas padengs pati. Taip esą bus kompensuojamas savivaldybių negautos gyventojų pajamų mokesčio pajamos, todėl skolintis galima bus tik tiek, kiek šio mokesčio bus nesurinkta į miesto biudžetą.
Nors buvo siūloma skolintas lėšas nukreipti į investicinius projektus, V. Kalasevičienė patvirtino, kad to neleidžia daryti teisės aktai. Pirmiausiai skolintais pinigais bus mokami biudžetininkų atlyginimai, nors jau keletą metų Savivaldybei pakakdavo biudžeto pinigų ne tik algoms, bet ir dosnioms kalėdinėms premijoms.
Kodėl milijonas eurų atiteks „Busturui“? Departamento direktorė paaiškino, kad dėl COVID-19 pandemijos ši įmonė skaičiuoja beveik 2 milijonų nuostolius. Tačiau sumažėjus keleivių, Savivaldybei teks mažiau dengti lengvatinių bilietų dalį, šioje vietoje susitaupę pinigai taip pat bus skirti įmonės nuostoliui padengti.
Nors Savivaldybės vadovai džiūgavo, kad koronaviruso infekcijos protrūkis Šiauliams kainavo labai pigiai, aiškėja, kad iš tiesų nėra taip.
UAB „Busturas“ Marketingo ir plėtros skyriaus vadovė Rigita Tijūnaitienė pakomentavo, kad karantino metu viešojo transporto keleivių srautas mieste sumažėjo perpus, o atskiromis dienomis net iki 85 procentų.
Pagal Vyriausybės priimtus teisės aktus, įmonė į kai kuriuose reisuose ne tik nemažino, bet dar net didino autobusų skaičių, nes buvo privalu tarp keleivių išlaikyti ne mažesnį nei 1,5 metro atstumą, todėl viename autobuse galėjo važiuoti gerokai mažesnis keleivių skaičius. Anot skyriaus vadovės, sustabdžius kontrolės veiklą, akivaizdžiai padaugėjo važiuojančių be bilietų. Dabar kontrolės veikla jau atnaujinta.
Įmonė turėjo didelių papildomų išlaidų – pirko dezinfekcines, darbuotojų apsaugos priemones, įdarbino mobiliąsias brigadas, kurios dezinfekuodavo autobusus, dezinfekcinėmis priemonėmis aprūpino keleivius.
R. Tijūnaitienė komentavo, kad Savivaldybėje patvirtinta vieno „Busturo“ kilometro savikaina. Jei „Busturas“ negauna tiek pajamų, pagal teisės aktus, susidariusį nuostolį dengia Savivaldybė.
Kitokia situacija yra su 5 maršrutais, kuriems paskelbtą konkursą Savivaldybės įmonė neseniai laimėjo. Pagal sudarytą sutartį Savivaldybė moka įmonei už vieną nuvažiuotą kilometrą 0,88 euro. Anot „Busturo“ atstovės, čia jau kiek kilometrų autobusai nuvažiuoja, tiek ir įmonė pajamų ir gauna, neatsižvelgiant į keleivių srautus.
