Naujausios
SKAITYTOJAI KREIPĖSI
Sodininkų planą sustabdė Šimšos upė
Šiaulių miesto sodininkų bendrijos „Ramunė“ užsakymu parengtas bendrijos žaliųjų plotų teritorijos projektas siekiant ją privatizuoti. Dalį derinimo procedūrų praėjęs projektas užstrigo dėl Šimšos upės. Upių privatizuoti negalima. Aplinkos apsaugos agentūros specialistai dar neapsisprendė, kur yra upės vaga?
Irena BUDRIENĖ
irena@skrastas.lt
Aplinkosaugininkai ieškojo upės vagos
Aplinkosaugininkams iš karto nepavyko atsakyti į sodininkų bendrijos „Ramunė“ pirmininko Vladimiro Petriko klausimą, kur yra Šimšos upės vaga. Spalio 9 dieną apžiūrėti upės ištakų atvyko specialistai iš Aplinkos apsaugos agentūros, dalyvavo ir Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento atstovai.
Gintautas Sabas, Aplinkos apsaugos agentūros Hidrografinio tinklo skyriaus vedėjas, „Šiaulių kraštui“ sakė, kad pirma reikia išsiaiškinti, kaip keitėsi upės vaga.
„Visa upė Šimša yra sureguliuota, vadinasi, natūralios upės nėra, o pokyčių buvo daug ir tarybiniais laikais, ir dabar, todėl surasti, kas ką darė – sudėtinga“, – sakė specialistas.
Jo žodžiais, sodo teritorijoje yra daug įvairių ištakų – griovių, o kuri vaga priklauso upei, neaišku.
Be to, informacija apie upę skirtinguose šaltiniuose nesutampa.
Ketvirtadienį Aplinkos apsaugos agentūra gavo atsakymą iš Valstybinės lietuvių kalbos komisijos dėl upės vietovardžio, bus tikrinami ir kiti šaltiniai. Priėmę sprendimą dėl Šimšos upės ištakų ir vagos vietos, aplinkosaugininkai žadėjo informuoti ir sodininkų bendriją, ir visuomenę.
Privatizavimas užstrigo
Sodininkų bendrijos „Ramunė“ pirmininkas Vladimiras Petrikas sakė, kad pernai sprendimą privatizuoti žaliuosius plotus priėmė sodininkų bendrijos narių visuotinis susirinkimas.
Iki šių metų pabaigos bendrija privatizuoti gali lengvatinėmis sąlygomis. Nuo 2014 metų į sodo bendrijos teritoriją įsiterpusius žemės sklypus esą bus leidžiama parduoti.
„Mes net nesame sudarę tos žemės nuomos sutarties, todėl pradėjusi privatizacijos procesą, Savivaldybė mūsų galės nė neinformuoti“, – nuogąstavo pirmininkas.
Jo žodžiais, Šiaulių miesto savivaldybėje jau įvyko viešas „Ramunės“ sodų bendros teritorijos žemės sklypo plano svarstymas.
„Visos bendrijos taip daro“
Vyriausiosios Šiaulių miesto architektės Rasos Budrytės žodžiais, Savivaldybėje išduodamos sąlygos suformuoti bendrojo naudojimo teritorijas ir visos bendrijos darosi planus, ne tik „Ramunė“.
„Jeigu bendrija neišsipirks žemės iki 2013 metų pabaigos, mokės jau kitą žemės kainą“, – sakė R. Budrytė.
Architektės žodžiais, kas bus daroma su bendrijos neprivatizuota žeme ateityje, neaišku, nes įstatymai ir kiti teisės aktai dažnai keičiasi. „Atrodo, kad žemę valdyti turėtų Savivaldybė, o iš tikrųjų viską sprendžia Nacionalinė žemės tarnyba“, – sakė R. Budrytė.
„Upė nebus privatizuojama“
„Jeigu per sodo teritoriją eina valstybinės reikšmės vandens telkinys, tai nė kalbos negali būti – jo privatizuoti negalima“, – sakė Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių skyriaus vedėjo pavaduotojas Zigmas Dranginis.
Bendrija galėtų bendrojo naudojimo žemę išsipirkti tik tuo atveju, jeigu „neliestų“ Šimšos upės. „Turėtų būti suformuoti du sklypai: vienoje upės pusėje – vienas sklypas, kitoje – kitas sklypas“, – aiškino Z. Dranginis.
Jis pabrėžė, kad iki 2013 metų pabaigos bendrijoms galima įsigyti įsiterpusius sklypus už nominalią indeksuotą žemės kainą.
Z. Dranginio žodžiais, Nacionalinės žemės tarnybos pasitarime buvo kalbama apie rengiamus naujus teisės aktus, pagal kuriuos laisvos valstybinės žemės plotai bus parduodami tik aukciono būdu.
Privatizavimo nori ne visi bendrijos nariai
Spalio 9 dieną Šimšos upės vagos ieškoti atvykusius aplinkosaugininkus sodo bendrijoje „Ramunė“ pasitiko keli prieš upės privatizavimą protestuojantys sodininkai.
„Kam privatizuoti neprivatizuojamą gamtos turtą?“ – buvo parašyta viename iš plakatų protestuotojų rankose.
Iniciatyvinės grupės pirmininkė Marija Rimkienė sakė nepasitikinti pirmininku, todėl būtų geriau, kad bendro naudojimo teritorija liktų neprivatizuota.
„Jeigu bendrija laisvą žemę privatizuos, gal pirmininkas ją vėliau parduos?“ – svarstė moteris. Sodo bendrijos pirmininko sklypas ribojasi su laisva žeme, kurią nori bendrija išsipirkti. Iš viso su šia žeme bendrą ribą turi septyni sklypai. Bendrijos primininkas V. Petrikas akcentavo, jog pagal įstatymus privatus asmuo šiuo atveju galėtų išsipirkti tik iki 4 arų, o sklypas, kurį bendrija nori privatizuoti, esąs 2 hektarai.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
PRIEŠPRIEŠA: Sodininkų bendrijos „Ramunė“ pirmininko Vladimiro Petriko grupė sodininkų nepalaiko. Jie protestavo prieš Šimšos upės privatizavimą.
KŪDRA: Bendro naudojimo plote sodininkų bendrija „Ramunė“ už savo lėšas įrengė kelias kūdras. Visuotiniame susirinkime žmonės balsavo už bendros teritorijos privatizavimą, nes baiminasi likti be vandens šaltinio.
PAIEŠKOS: Į vietą atvykę aplinkosaugininkai negalėjo atsakyti, kur yra tikroji upės vaga.
