Naujausios
Po teroristų atakos Kenija tapo saugesnė
Rugsėjo pabaigoje Kenijos sostinės Nairobio prekybos centre „Westgate“ per teroristų išpuolį žuvo mažiausiai 67 žmonės žmonės. Politikos mokslų daktaras, Kenijos pilietis, Alburgo (Danija) universiteto dėstytojas Elija Nijaga Munjis (Elijah Nyaga Munyi) sako, kad po šios atakos Kenija tapo saugesnė. Jis įsitikinęs, kad tai buvo ne religinio pobūdžio konfliktas, o politiniais motyvais grįsta ataka.
Sustiprintas saugumas
– Po kraupių įvykių rugsėjo mėnesį jau praėjo šiek tiek laiko. Kaip vyksta gyvenimas Nairobyje?
– Žmonės yra labai sunerimę ir persekiojami jausmo, kad tragedija gali įvykti bet kur ir bet kada. Mes visi jaučiamės labai pažeidžiami. Žinoma, žmonės grįžta į įprastą gyvenimą, bet kiekviename žingsnyje jaučiasi padidėjęs žmonių atsargumas ir nepatiklumas: kas yra tavo kaimynai, ką jie daro ir kuo užsiima? Yra žinoma, kad išpuolio rengėjai nuomojosi parduotuvę „Westgate“ prekybos centre, todėl yra daug neatsakytų klausimų: kas apie tai žinojo ir ar būta vietinio bendradarbiavimo.
– Ar šiuo metu Kenija gali būti laikoma saugia šalimi?
– Manau, dabar šalyje yra saugiau nei prieš ataką. Šiuo metu saugumo kontrolė yra sustiprinta visuose sektoriuose, ypač prekybos centruose ir turistų lankomose vietose. Tokio masto atakos dažnai nevyksta, todėl mažai tikėtina, kad „Al-Shabab“ imsis naujų veiksmų. Tiesa, po išpuolio būta kelių susirėmimų tarp musulmonų ir krikščionių radikalų. Prieš kelias dienas Mombasoje (antras pagal dydį Kenijos miestas ir svarbiausias šalies uostas) buvo nužudyti trys islamo pamokslininkai. Niekas nežino, kas ir kodėl tai įvykdė. Tačiau tai tik vienas toks atvejis. Religine prasme, šalis yra susivienijusi labiau nei bet kada.
Siekta atkreipti tarptautinės visuomenės dėmesį
– Pastaraisiais mėnesiais teroristinės atakos buvo dažnos Kenijoje. Kuo išskirtiniai rugsėjo išpuoliai?
– Tai buvo labai stiprus smūgis Kenijai, nes pareikalavo ne tik daug aukų, – šis išpuolis sulaukė ir tarptautinio atgarsio: per ataką žuvo įvairių tautybių žmonių. Akivaizdu, kad visa tai organizuota siekiant viešumo. Išpuoliai truko keturias dienas, paimta įkaitų, todėl, skirtingai nuo ankstesnių atakų, kai susprogdinama bomba, šįkart buvo siekiama atkreipti tarptautinės visuomenės dėmesį.
– Kodėl būtent prekybos centras buvo pasirinktas atakos objektu?
– Žmonės mėgsta čia pirkti ir praleisti laisvalaikį su šeima. Tai yra ta vieta, kur kiekvienas gali laisvai ateiti ir išeiti, ir niekas nekreipia didelio dėmesio į aplinkinius žmones, saugumas ten nėra griežtai kontroliuojamas.
Atakos objektu buvo pasirinktas ne bet koks prekybos centras, bet vienas prabangiausių centrų, skirtas vadinamosios aukštesnės klasės žmonėms. Kenijoje, kai kalbama apie aukštesniąją klasę, pabrėžiama ir tai, kad tarp šios klasės atstovų yra nemažai kitataučių.
Turint omeny, kad šia ataka buvo siekiama tarptautinio atgarsio, toks vietos pasirinkimas atrodo neatsitiktinis.
– Manoma, kad Kenijos slaptosios tarnybos turėjo išankstinės informacijos apie įvyksiantį teroristinį išpuolį, tačiau nebuvo imtasi veiksmų jo išvengti. Kaip Kenijos vyriausybė vertina šį faktą?
– Dabar vyksta „kas kaltas?“ žaidimas, kurio metu įvairios vyriausybinės tarnybos kaltina vieną kitą. Slaptosios tarnybos teigia, kad tai – policijos atsakomybė ir kaltė. Tvirtinama, kad slaptosios tarnybos policiją iš anksto informavo, tačiau informacija buvo ignoruota. Policija teisinasi, kad nebuvo žinoma tiksli atakos vieta.
Buvo gauta pranešimų apie galimai įvyksiančias atakas skirtingose miesto vietose ar net kituose šalies regionuose. Tarp šių vietų taip pat buvo minimas „Westgate“ prekybos centras, kur ir įvyko išpuolis. Pranešimuose taip pat buvo minima, kad išpuolis galimas ir viename svarbiausių katalikų centrų – Šventosios Šeimos bazilikoje.
Manau, policija neturėjo patirties ir žinių, kaip užtikrinti saugumą prekybos centre.
Politinė, ne religinė ataka
– Dadaab – didžiausia pasaulyje pabėgėlių stovykla. Ten pusė milijono Somalio pabėgėlių gauna pastogę. Didelė ir somalių diaspora Kenijoje. Ar „Al-Shabab“ išpuoliai gali turėti įtakos Somalio žmonių situacijai šalyje?
– Situacija keičiasi jau dabar. Kenijos parlamento nariai pateikė pasiūlymą uždaryti Dadaab pabėgėlių stovyklą. Vyriausybė tam dar nepritarė, ir aš abejoju, kad tai įvyks. Parlamento nariai pasiūlymą argumentuoja tuo, kad jau dabar vyksta Somalio pabėgėlių repatriacijos procesas ir kad Somalio situacija yra gana stabili, todėl šie žmonės gali grįžti namo.
Taip pat teigiama, kad Somalio pabėgėliai Kenijai yra nestabilumo šaltinis. Manoma, kad dėl gerų sąlygų pabėgėliams patekti į stovyklą į Keniją atkeliauja ir daug ginklų. Taigi Dadaab uždarymas būtų vertinamas kaip priemonė užkirsti kelią ginklų įvežimui į šalį. Dadaab stovyklos problema nėra tiesiogiai susijusi su teroristiniu išpuoliu, nes tarp prekybos centro užpuolikų nebuvo pabėgėlių iš Somalio.
Žinoma, somalių diaspora dabar susiduria su sudėtinga situacija Kenijoje, nes reikalinga turėti dokumentus, įrodančius priklausomybę Kenijos somaliams. Kenija dabar taikys griežtus normatyvus, nustatančius, kas yra Kenijos somaliai ir kas yra Somalio somaliai. Bet šie normatyvai jau buvo pradėti taikyti, kai Kenijos kariuomenė įžengė į Somalio teritoriją. Todėl ši priemonė nėra tiesioginis teroro išpuolių padarinys.
Žinoma, somalių diasporos klausimas yra gana subtilus. Kenijoje yra įsikūrusi didžiulė somalių bendruomenė, kurie save laiko ir yra laikomi Kenijos gyventojais. Jie taip pat dalyvavo gelbstint įkaitus prekybos centre ir išreiškė didelį solidarumą. Dedama daug pastangų išpuolio Nairobyje nepaversti somalių ar religine problema. Manau, kad to išvengta. Žiūrint iš socialinės perspektyvos, su šia situacija buvo tvarkomasi gerai, tačiau iš politinės perspektyvos somalių diasporos nariai ir pabėgėliai patiria spaudimą.
– Kodėl tuomet, rodos, skiriamas toks didelis dėmesys Somaliui?
– „Al-Shabab“ yra tarptautinė organizacija, tačiau ji buvo sukurta ir organizuojama Somalyje. Somalių klausimas tapo labai delikatus dėl „Al-Shabab“ išpuolių Nairobio priemiesčiuose, kuomet buvo sprogdinamos krikščionių bažnyčios. Tai sukėlė neigiamas reakcijas ir nusistatymus prieš somalius. Tuo pačiu iškilo ir religijos klausimai. Somaliai yra musulmonai, o dauguma Kenijos žmonių išpažįsta krikščionybę, todėl vienu metu teroristiniai išpuoliai buvo traktuojami kaip musulmonų ir krikščionių konfliktas.
Tačiau teroro akto „Westgate'' prekybos centre tarptautinis aspektas leido žmonėms suprasti, kad tai nėra somalių ar religinė problema – tai tarptautinės teroristinės organizacijos veiksmai.
Kenijos žiniasklaida nuolat pabrėžia, kad musulmonai taip pat tapo išpuolio aukomis ir kad daugelis Somalio musulmonų ištiesė pagalbos ranką gelbstint įkaitus.
Manau, kad tai yra grynai politiniais motyvais grįsta ataka. „Al-Shabab“ aiškiai pareiškė, kad tai politinė ataka, įvykdyta dėl Kenijos kariuomenės įvedimo į Somalį, kad tokio pobūdžio atakos ir toliau bus vykdomos tol, kol kariuomenė nepasitrauks iš Somalio teritorijų.
– Tačiau daug kas įvykius traktuoja kaip religinio pobūdžio konfliktą.
– Tokie pareiškimai gali atrodyti prieštaringi, nes užpuolikai prekybos centre liepė atsiliepti musulmonams, taip pat liepė pasakyti musulmonišką maldą ir klausinėjo religinių klausimų: koks yra Mahometo mamos vardas?
Kai kuriuos musulmonus jie paleido, kai kurių – ne. Iš pradžių religinis aspektas buvo akcentuojamas plačiai, tačiau paaiškėjus, kad tarp aukų yra ir musulmonų, religijos klausimas buvo nustumtas į šoną ir pabrėžtas politinis atakos motyvas.
Kenijos musulmonai taip pat pasmerkė šį įvykį. Aukščiausioji musulmonų taryba, kurios daugumą sudaro Somalio musulmonai, surinko šiek tiek labdaros ir atidavė ją Kenijos armijai, taip išreikšdami Kenijos kariuomenės veiksmų palaikymą.
Išpuolis Nairobyje netapo religine problema. Veikiau priešingai, tai suvienijo musulmonus ir krikščionis. Niekada ankščiau Kenijoje musulmonai ir krikščionys kartu nesimeldė bendrose pamaldose.
Kalbėjosi Mantė Vertelytė (ELTA)
Mantės Vertelytės (ELTA) nuotr.
VERTINIMAS: Politikos mokslų daktaras, Kenijos pilietis, Alburgo (Danija) universiteto dėstytojas Elija Nijaga Munjis tikina, kad po teroristų atakos Kenija tapo saugesnė.
EPA-ELTA nuotr.
ĮKAITAI: Kenijos vyriausybės atstovai sakė, kad prekybos centrą sostinėje Nairobyje užėmė apie 10-15 kovotojų, bet iki šiol paskelbtos tik keturių tapatybės. Atsakomybę už išpuolį prisiėmė su „Al Qaeda“ ryšius palaikanti Somalio grupuotė „Al Shabab“.
IŠPUOLIS: Norvegija paskelbė, kad vienas jos pilietis praėjusį mėnesį galėjo dalyvauti išpuolyje Kenijos prekybos centre, kur žuvo mažiausiai 67 žmonės. Po išpuolio praėjus daugiau nei dviem savaitėms, vis dar neaišku, kiek užpuolikų dalyvavo ir kokios jie buvo tautybės.
ŠTURMAS: Rugsėjo 23 diena. Rytą Kenijos saugumo pajėgos atnaujino teroristų užimto prekybos centro Nairobyje šturmą.
SPROGIMAS: Rugsėjo 24 diena. Rytą prekybos centro komplekse nugriaudėjo sprogimas.
