Naujausios
Netvarkingos krosnys keršija gaisrais
Jei kas nesuspėjo išsivalyti kaminų ar šildymo sezonui paruošti kietojo kuro krosnių, dabar pats laikas tai padaryti. Šiaulių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas Gintaras ZONIS sako, kad nemažai gyventojų šildymo įrenginių įrengimui ar priežiūrai neskiria pakankamai dėmesio.
Edita KARKLELIENĖ
edita@skrastas.lt
Greitoji pagalba krosniai
– Šildymo sezonas jau prasideda, o mes šiandien kalbame apie šildymo įrenginių paruošimą. Ar ne per vėlai?
– Geriau vėliau, negu to apskritai nepadaryti. Svarbiausia - išvalyti kaminą. Savarankiškai šepečiu, svaru ar kitomis priemonėmis galima valyti tik plytų kaminus, bet ne tokius, į kuriuos yra įdėti įdėklai.
Valydami kaminą, į kurį įdėtas metalinis įdėklas, kaip įprastą, žmonės nudaužo kniedes viduje, per įdėklą pradeda eiti dūmai. Jei įdėklas buvo dėtas dėl to, kad kaminas jau praleido dūmus, visi dūmai ir smalkės eis į namo vidų.
Noriu pabrėžti, kad kaminus su įdėklais gali valyti tik ta firma, kuri įrenginį sukonstravo. O nulaužus kniedes ir firma nebenorės imtis darbų.
Prieš žiemos sezoną būtinai reikėtų apžiūrėti, kokia kietojo kuro krosnies būklė: ar neišklibusios durelės, ar nesuskilę sujungimai, nesutrūkusios plytos.
Pradedant šildymo sezoną patarčiau lengvai pakurti krosnį – tam, kad džiūtų sudrėkusios kamino sienelės. Kol jos išdžius, gali nebūti traukos, bet paskui viskas susitvarkys.
Kaminai viduje turi būti balinami. Balinimas, jei yra kamine išlūžimų, įtrūkimų, kaistant padeda pamatyti, kur eina bekvapės ir bespalvės smalkės bei dūmai, nes tos vietos bematant nusidažo juodai. Tai tarsi testas žmogui, vizualus įrodymas, kad kaminas jau kelia pavojų.
Geriausia medžiaga balinti kaminą – kalkės.
Tą kamino dalį, kuri yra ant stogo, reikėtų apskardinti. Kadangi plytos, susidarant kontrastui karšta–šalta, ima nutrupėti, kaminas pradeda irti. O gali nukristi ir ant galvos.
Klaidos ir priežastys
– Kiekvienais metais jūsų skyriaus pareigūnai vykdo reidus privačiame sektoriuje, tikrinama kietojo kuro krosnių būklė. Gal galėtume ją apibendrinti?
– Netrukus ir šiemet prasidės reidai. Tiesa, daugeliu atveju, galima tik nuspėti, kad krosnies būklė nėra pavyzdinė. Tokią prielaidą darau todėl, kad nemažai gyventojų pareigūnų neįsileidžia į namus – pažiūri pro langą ir neįsileidžia. Reidai geranoriški, rekomendaciniai, brautis per prievartą į privačią teritoriją neturime teisės.
Pastebėjome, kad dažniausiai į namus įsileidžia tie gyventojai, kurie savo krosnis susitvarkę.
Kas šokiruoja, jei pavyksta patekti į namus, kur krosnims reikia pagalbos? Stebina tai, kad gyventojai nepasirūpina durelių sandarumu – lenda liepsna per dureles, o už kelių sprindžių stovi medinė, plastikinė ar popierinė dėžė su malkomis.
Virš krosnių gyventojai mėgsta džiovinti skalbinius. Maža to, tiesiog ant krosnies rinkių sudedamos drėgnos malkos. Sakom gyventojams, kad toks džiovinimo būdas labai pavojingas, ir jie pritaria žinantys, bet išvados nedaro.
– Kokios su patalpų šildymu susijusių gaisrų priežastys?
– Kyla dėl netinkamo kietojo kuro krosnių eksploatavimo, dėl neteisingo kamino įrengimo, dėl saugumo taisyklių nesilaikymo.
Prieš kelias dienas teko tirti pirmą gaisrą šį šildymo sezoną, kurio priežastis – neteisingas židinio dūmtraukio įrengimas (metaliniai dūmtraukiai privačiuose ypač senesnės statybos namuose yra draudžiami).
Pastatas senesnis, perdengimas medinis, apšiltinta spaliais, todėl ir įkaito. Atstumas nuo spalių iki kamino paliktas minimalus, gal sujudinti spaliai subyrėjo dar arčiau. Prisilietė prie įkaitusio metalinio kamino ir kilo gaisras.
Laimei, namuose buvo šeimininkai, tuoj pajuto dūmų kvapą, ir gaisras didesnės žalos nepadarė – užteko išardyti kelis kvadratus grindų ir perdengimo.
O pasekmės galėjo būti ir tragiškos.
– Bet ne kiekvienas gyventojas gali įvertinti, ar viską teisingai įrengė meistras...
– Minėto gaisro atveju ir klausėm šeimos, kas atliko dūmtraukio statymo darbus – padarė ir savadarbę židinio kapsulę, ir savadarbį katilą. Išsiaiškinom, kad darė kažkoks „auksarankis“. Žinoma, be kokybės garantijos, bet pigiau nei firmos atstovai.
Kalbėdamas apie ilgalaikius šildymo įrenginius patarčiau netaupyti – nieko brangesnio nėra už jūsų namus, kurie gali sudegti.
Apsauga ir taisyklės
– Kokius apsaugos įrenginius, įspėjančius apie gaisrą, rekomenduotumėte?
– Gyventojams vis dar nesuprantamas dalykas – gaisrinė signalizacija. Bent dūmų detektorių už keliasdešimt litų įsirengtų. Tai vietinis prietaisas, turintis labai šaižų signalą. Ir jei žmogus užmigtų, tas šaižus garsas jį prikeltų.
– Kokių elementariausių taisyklių reikėtų laikytis, kad nelaimė aplenktų namus?
– Metalinis kaminas turi būti sukonstruotas taip, kad nekeltų pavojaus. Jei jis statomas name su mediniais perdengimais, būtinai turi būti apdorotas akmens vata.
Pratęsiant kaminą, būtina išlaikyti atitinkamus atstumus nuo kamino sienelės iki degaus perdengimo – taisyklės reikalauja 130 mm nuo sienelės, o aš siūlyčiau daryti ne mažiau 250 mm.
Dažniausia gaisrų priežastis – būtent kaminas, nes tai kaistantis kietojo kuro krosnies elementas. Ir ypač senesnės statybos namuose, nes šiltinimui juose naudoti spaliai ar durpės. Dažniausia gaisro priežastis – netinkamas kamino įrengimas.
Jei „mandrios“ šiuolaikinės krosnies, kurią galite palikti 6-8 valandoms ir namus rasti dar nespėjusius atšalti, nepulkite grįžę prikimšti krosnį malkų ir užkurti, kad kuo greičiau patalpos sušiltų. Esant staigiam kaitimui ir neteisingam dūmtraukio sujungimui ties perdengimais ar stogu gali kilti gaisras.
Taip buvo sudeginti ir keli sodo nameliai. Pavyzdžiui, suvažiavo jaunimas švęsti Naujųjų metų į negyvenamą namelį. Užsikūrė židinį, kad greičiau sušiltų patalpa, ir nežinojo, kad tas židinys – butaforinis, skirtas tik kelioms pliauskoms. Dėl to sudegė namelio stogas.
– Kokios kūrenamos medžiagos labiausiai kenkia kaminams? Kas kiek laiko juos reikia valyti?
– Pagal taisykles dūmtraukį reikia valyti prieš šildymo sezoną ir per šildymo sezoną ne mažiau, kaip du kartus. Tada galima sakyti, kad kaminas tvarkingas.
Jei kūrenama plastmase ar kitomis kenksmingomis medžiagomis, užkemšamos kamino sienelės, ant jų gula plastmasės nuosėdos. Užkūrus galingiau krosnį, tai užsidega ir gali susprogdinti ne tik kaminą, bet ir uždegti stogą.
Spragsinčios pro kaminą žiežirbos – ženklas, kad su kaminu yra rimta problema. Jei eina žiežirbos, reiškia karštis išdegina ir „išspjauna“ į lauką ant kamino sienelių susikaupusias daleles.
Žmogus naktį gali net nematyti, tik išgirsti spragsintį stogą. Atvažiuoja ugniagesiai ir užpila kaminą. Ir šildymo sezonas baigtas.
– Kuo patartumėte kūrenti?
– Guma, plastmasė, naftos produktai užkemša kamino kanalus. Pavyzdžiui, esant penkių kanalų kaminui, kartais įmesdami plastikinius butelius, pakuotes ar maišus, per žiemą vieną kanalą uždarote. Antrą žiemą – kitą ir t. t.
Kietojo kuro krosnis skirta malkoms, briketams, granulėms, anglims kūrenti. Mažiausiai ant sienelių nusėda malkų dalelės.
Rekomenduočiau rinktis sausą medieną. Sako, geriausia malka yra antrametė. Iš sausesnės medienos išsiskirs mažiau dervų ir drėgmės, o tai ir sudaro prie kamino sienelių kimbančias medžiagas.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
RAGINIMAS: Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas Gintaras Zonis ragina gyventojus nelaukti gaisro, o šildymo įrenginiais pasirūpinti nedelsiant.
