Naujausios
Dėl socialinės pašalpos dar sukčiaujama
Socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas teigia, kad socialinės pašalpos gavėjų mažėja. Nuo metų pradžios įsigaliojo naujos redakcijos Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas, sukurta Socialinės pagalbos tarnyba, kuri lankosi konkrečiose savivaldybėse.
– Socialinės pagalbos tarnybos komanda jau apsilankė penkiose – Šiaulių miesto, Elektrėnų, Kaišiadorių, Telšių ir Švenčionių rajonų – savivaldybėse. Kokie bendri šių vizitų pastebėjimai?
– Aplankytos savivaldybės yra skirtingos, skirtinga ir situacija jose. Kol kas matyti, jog sėkmingiau naują tvarką taikyti sekasi toms savivaldybėms, kuriose yra seniūnijos ir ten dirbantys socialiniai darbuotojai, kurie gali profesionaliai įvertinti šeimos situaciją.
Kiekvienoje aplankytoje savivaldybėje yra ką tobulinti, tad buvo suteiktos atitinkamos rekomendacijos.
Skaičiavimai rodo, kad, lyginant šių ir praėjusių metų pusmečius, socialinės pašalpos gavėjų mažėja. Vis dėlto tam, kad jų mažėtų dar daugiau, t. y. mažėtų ir piktnaudžiavimas parama, trūksta individualių atvejų analizės, dažnesnių buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimų, kartais – ir bendradarbiavimo tarp institucijų (Darbo biržos, Darbo inspekcijos, Mokesčių inspekcijos...). Tenka pripažinti ir tai, jog trūksta motyvacijos aktyviau tikrinti gavėjus, nes tam reikia įdėti daugiau pastangų, daugiau darbo, o finansinio paskatinimo, kitaip nei bandomajame projekte dalyvaujančiose savivaldybėse, nėra.
Tačiau spręsime ir kaip būtų galima finansiškai motyvuoti savivaldybes savo jėgomis mažinti piktnaudžiavimą parama ir ją skirti tik tiems, kam ji iš tiesų reikalinga, o ne tiems, kam ji yra, pavyzdžiui, tik priedas prie nelegalios veiklos ir nelegalių pajamų.
– Ar kai kurie paramos gavėjai nemano, jog visuomenei naudinga veikla yra atidirbimas už gaunamą paramą, ir tai nėra teisinga?
– Manančių, kad visuomenei naudinga veikla yra atidirbimas už gaunamą paramą, pasitaiko. Tačiau reikia suprasti, kad visuomenei naudinga veikla yra naudinga pačiam žmogui, nes tai yra žingsnis integracijos į darbo procesą link. Tai ypač aktualu ilgalaikiams bedarbiams. Be to, nereikia įsivaizduoti, jog visuomenei naudinga veikla – būtinai gatvių šlavimas, žolės pjovimas ir panašiai. Šią veiklą galima pritaikyti prie žmogaus išsilavinimo, gebėjimų – galbūt jis gali mokyti vaikus skambinti gitara ar padėti senelių namų gyventojams aktyviai leisti laisvalaikį, prisidėti prie kultūros, sporto renginių organizavimo.
– Kaip minėjote, Socialinės pagalbos tarnyba pati tikrina problemines, įtarimų keliančias bylas. Su kokiomis situacijomis susiduriama?
– Būtent individualių atvejų analizė geriausiai ir padeda atsijoti netikslinius paramos gavėjus. Pasitaiko atvejų, kai dokumentai tvarkingi, regis, parama iš tiesų priklauso, tačiau nuvykus pas paramos gavėją į namus, pakalbėjus su kaimynais, kartais – ir šeimos nariais, išaiškėja, kad realybė toli gražu nesutampa su pateiktais dokumentais.
Štai, pavyzdžiui, komanda apsilankė vienos šeimos, gaunančios socialinę pašalpą, nurodytoje gyvenamojoje vietoje, o ten statomas namas, trys statybininkai kaip mat puola slėptis.
Kitu atveju, apsilankius oficialiai bedarbio ir negaunančio pajamų paramos gavėjo namuose, žmona nurodė, kad vyras šiuo metu darbe, dirba autoservise. Dar kitu atveju moteris teigia gyvenanti ir auginanti vaiką viena, o vaikas, socialinės darbuotojos paklaustas, kur jūsų šuniukas (mat kylant į butą buvo prasilenkta su vyru, vedinu šuniuku), atsako, jog „tėtis ką tik išvedė jį į lauką pasivaikščioti“.
Tik patikrinus buitį, realias gyvenimo sąlygas, kilus įtarimams kreipusis į kitas institucijas dėl bendradarbiavimo, bus galima mažinti atvejų, kuomet parama gaunama apgaule, skaičių.
Kalbėjosi Virginija Vervečkaitė (ELTA)
Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
VERTINIMAS: Socialinės pagalbos tarnybos išvykos rodo, kad savivaldybėms trūksta finansinio paskatinimo mažinti piniginės socialinės paramos gavėjų skaičių, sako socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas.
