Naujausios
Švietimo bendruomenė pasisakė už gimnaziją gabiems vaikams
Šiaulių miesto švietimo skyrius lapkričio mėnesį inicijavo švietimo bendruomenės apklausą, siekiant išsiaiškinti, ar mieste yra poreikis steigti gimnaziją gabiems vaikams. Buvo apklausti 3 632 respondentai: 414 pedagogų, 1 160 mokinių iš 7–12 klasių ir 2 058 mokinių tėvai.
Anot Švietimo skyriaus vedėjos, gabiems vaikams ugdyti skirtai gimnazijai įsteigti pritarė 62 procentai apklaustų mokinių, 72 procentai tėvų ir 81 procentas pedagogų.
E. Minkuvienė aiškino, jog Švietimo, mokslo ir sporto ministerija teigia, kad Lietuvoje per mažas dėmesys yra skiriamas gabiems vaikams ugdyti, nėra sudarytos pakankamos sąlygos skleistis potencialui ir paskatino savivaldybes ieškoti įvairių būdų tai keisti. Siekiant išsiaiškinti miesto bendruomenės nuomonę, ir buvo atlikta apklausa.
Buvo išanalizuota Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos patirtis. Vilniuje yra trys tokios gimnazijos, Kaune ir Klaipėdoje – po vieną. Mokiniai į jas yra priimami konkurso būdu, vykdant atrankas.
Respondentai nurodė ir argumentus, kodėl tokia gimnazija reikalinga. Jų manymu, taip būtų didinamas Šiaulių prestižas, atsirastų daugiau galimybių motyvuotiems vaikams susitelkti į labiau tinkamą edukacinę aplinką. Kai pedagogas dirba su 30 vaikų klasėje, jam tenka daugiau dėmesio skirti vidutinių gabumų arba specialiųjų ugdymosi poreikių vaikui, kuris patiria sunkumų. Gabiems vaikams tenka daugiau mokytis savarankiškai.
Be to, visa pedagoginė bendruomenė galėtų būti susitelkusi į atitinkamą mokymosi lygį. Jau progimnazijoje gabūs vaikai ruoštųsi dalyvauti atrankoje į gimnaziją, skirtą gabiems vaikams, ir tai skatintų siekti aukštų mokymosi rezultatų.
Gabius vaikus ugdančioje gimnazijoje būtų sutelkti pedagogai, turintys aukščiausią kvalifikaciją, jiems būtų sudarytas visas krūvis, nebereikėtų dirbti per kelias gimnazijas. Tokiose gimnazijose kitaip yra dėliojamas ugdymo planas, mokiniams organizuojama daugiau konsultacijų, grupinių užsiėmimų.
Gabius vaikus galėtų mokyti viena arba dvi gimnazijos
E. Minkuvienė akcentavo, kad apklausa – tik pirmasis proceso etapas. Kitas etapas – darbas su gimnazijomis. Bus pateiktas siūlymas aptarti savo galimybes visoms aštuonioms miesto gimnazijoms, išskyrus „Santarvės“ gimnaziją, skirtą tautinėms mažumoms, ir specializuotą regioninę Sporto gimnaziją.
Vedėja pažymėjo, kad ne tik norų, bet ir galimybių teks turėti miesto gimnazijoms, norinčioms pereiti prie gabių vaikų mokymo. Per sausio mėnesį tikimasi išsigryninti, kiek bus tokių gimnazijų ir kurios.
Nusprendus, kurioje gimnazijoje bus pereita prie gabių vaikų ugdymo, tolimesnių skubotų sprendimų daroma nebus. E. Minkuvienė žada visuomenei daug informacijos. Be to, pasirinktai gimnazijai nebegalios teritorinis vaikų priėmimo principas, teks perskirstyti teritorijas kitoms gimnazijoms. Vedėja priminė, kad jau kovo mėnesį prasidės mokinių priėmimas į miesto mokyklas, tad nuo kitų mokslo metų naujos pakraipos gimnazija tikrai neatsiras. Galima kalbėti apie 2024-uosius ar net 2025 metus, atsižvelgiant į tai, kaip bus pasiruošusios ugdymo įstaigos ir kaip seksis informuoti visuomenę.
E. Minkuvienė pabrėžė, kad gimnazijoms, norinčioms pereiti prie gabių mokinių ugdymo, reikia turėti tam tikrą skaičių aukščiausios kategorijos pedagogų (ekspertų), mokykla kelerius metus turi demonstruoti aukštus mokinių pasiekimus tiek ugdymo procese, tiek ir konkursuose, olimpiadose, ne tik šalies, bet ir tarptautiniu lygmeniu. Vertinami gimnazijos reitingai šalyje. Gabių vaikų ugdymas yra apibrėžtas valstybės ir jam nustatyti reikalavimai.
Kiek Šiauliuose gali būti tokių gimnazijų, E. Minkuvienė sakė nenorinti spėlioti. Tai turi nuspręsti pati bendruomenė. Reikia įvertinti miesto dydį. Tačiau jos manymu, daugiau nei dviejų tokių gimnazijų nereikėtų, nes nesurinks vaikų. Mažiau nei 500 mokinių turinti gimnazija yra neperspektyvi. Reikia kelių paralelinių klasių, kad galėtų pasiūlyti ugdymo turinio įvairovę.
„Dvi vienodos gimnazijos gabiems vaikams nėra reikalingos. Reikalingos su tam tikromis specializacijomis. Jos turi skirtis viena nuo kitos. Dvi vienodas bus sunku sukomplektuoti“, – pabrėžė vedėja, pažymėdama, kad Vilnius turi skirtingas gabių vaikų gimnazijas.
Paklausus, ar į gabių mokinių ugdymą gali pretenduoti ir „Saulėtekio“ gimnazija, kurioje mokosi ir suaugusieji bei kalintys Tardymo izoliatoriuje, vadovė paaiškino, kad tokia yra valstybinė švietimo sistema, kai po progimnazijos visi vaikai nueina į gimnazijas, o ne į profesinį mokymą.
„Visos Šiaulių miesto gimnazijos išorės ekspertų yra įvertintos labai gerai. Drįstu teigti, kad visos gimnazijos yra stiprios, bet stiprios kiekviena savo srityje. Viena gali būti stipri specialiųjų poreikių vaikų ugdyme, kita – gabių vaikų ugdyme, dar kita – specializuotos srities ugdyme – inžinerinės krypties, sporto, šokio ir panašiai“, – teigė E. Minkuvienė.
Tarptautinio bakalaureato programos išplėtimas nesprendžiamas
Šiauliuose itin gabūs gimnazistai iš viso miesto gali stoti į Didždvario gimnazijos tarptautinio bakalaureato klases – trečią ir ketvirtą gimnazijos klases.
Vedėja tikino, kad ne kiekvienas tėvas, turėdamas gabų vaiką, nori jį ugdyti pagal tarptautinę programą. 85 procentai tėvų nori mokyti pagal nacionalinę programą.
Tarptautinį bakalaureatą renkasi gabūs vaikai, nes ten mokymasis vyksta anglų kalba, mokytis yra sudėtingiau. Šių klasių vaikų tėvai sieja savo atžalų ateitį su užsienio universitetais ir tarptautine darbo rinka.
Švietimo skyrius prieš pusmetį vykdė apklausą dėl tarptautinio bakalaureato programos steigimo nuo 5 klasės ir ne vien tik Didždvario gimnazijoje, o gal ir progimnazijoje. Tam pritarė maždaug pusė apklaustųjų.
Galutinių sprendimų nėra. Kad Didždvario gimnazija galėtų teisiškai priimti vaikus į 1–2 gimnazijos klases pagal tarptautinio bakalaureato programą, reikia sprendimų. Pirmiausia tektų kreiptis į Tarptautinio bakalaureato organizaciją, kuri beveik 2 metus vykdo vertinimą.
„Klausimas yra atviras. Mes esame už tai, kad mieste tarptautinis bakalaureatas būtų nuo mažens su tęstinumu iki pat 12 klasės, bet kol kas nėra priimti sprendimai. Tikėkimės, kad gal 2023 metais paaiškės situacija ir dėl šitos programos“, – sakė vedėja.
Dabar Didždvario gimnazija į 1 gimnazijos klasę priima vaikus iš jai paskirtos teritorijos. Iš tų teritorinių vaikų direktorius savo įsakymu kartu su priėmimo komisija vaikus paskirstydavo į klases, kuriose vyksta pasirengimas mokytis tarptautinio bakalaureato klasėse. Švietimo skyriaus vedėja pripažino, kad tai nėra teisiškai teisinga, bet esą niekas mokyklai nedraudė to daryti. Jei būtų teisėta, tai ir mokestis už tarptautinę programą atsirastų. Programa yra brangi ir valstybės nėra apmokama. Ji būtų finansuojama iš miesto biudžeto.
