Gimnazijos – lyderės ir autsaiderės: „Šiau­liai so­li­džiai at­ro­do švie­ti­me“

Dešimtukas geriausiųjų regione

Šalies 370 gimnazijų reitingas sudarytas, vertinant valstybinių brandos egzaminų rezultatus, abiturientų stojimo į šalies ir užsienio universitetus duomenis.

Geriausių šalies gimnazijų, kurios neatsirenka mokinių, lentelėje, kaip ir pernai, pirmas yra Klaipėdos licėjus, o Šiaulių miesto Juliaus Janonio gimnazija į antrą vietą pakilo iš penktos, kurią užėmė pernai.

Reitingų sudarytojai pranešime spaudai pabrėžia, jog tai aukščiausia šios gimnazijos vieta per visą šalies gimnazijų ir vidurinių mokyklų reitingavimo istoriją nuo pat 1998 m. Ir akcentuoja, „kad šį J. Janonio gimnazijos šuolį galime vertinti ir kaip simbolišką buvusio ilgamečio šios gimnazijos vadovo Rimo Budraičio atsisveikinimą“.

R. Budraitis gimnazijai, kuri pernai šventė 170 metų įkūrimo jubiliejų, vadovavo 33 metus, jis karjerą baigė, atleistas 2021 metų paskutinę dieną.

Kitos Šiaulių miesto geriausios gimnazijos rikuojasi taip: antra mieste ir regione, o šalyje į 18 vietą iš 32 vietos pakilusi „Romuvos“ gimnazija, trečia – Didždvario gimnazija, pagal reitingą šalyje 25-ta (pernai buvo 22), ketvirta – Lieporių gimnazija, kurios pokytis per metus didžiulis – šalyje pakilo į 35 vietą iš 95-os.

Regiono geriausiųjų dešimtuke daugiau nėra Šiaulių miesto mokyklų, jas lenkia apskrities rajonų gimnazijos.

Penkta geriausia regione gimnazija – Pakruojo „Atžalyno“, jos reitingas šalyje 46-as, ji padarė šuolį aukštyn iš 66 vietos. Šešta – Joniškio „Aušros“ gimnazija, ji 56-a šalyje, buvo 58-a, septinta – Šiaulių r. Kuršėnų Lauryno Ivinskio gimnazija, ji smuko į 85 vietą iš pernai užimtos 50 vietos, aštunta – Akmenės r. Papilės Simono Daukanto gimnazija, pakilusi į 93 vietą iš 200 vietos, devinta – Akmenės r. Ventos gimnazija, smuktelėjusi į 94 vietą iš 78-os. Geriausiųjų dešimtuke yra dar Kelmės Tytuvėnų gimnazija, jos reitingas šalyje 96-as (buvo 80).

Vidutiniokių šuoliai

Visos kitos Šiaulių miesto ir apskrities rajonų savivaldybių gimnazijos yra už pirmojo šimtuko ribų.

Antrajame šimtuke yra 11 regiono mokyklų. Tarp jų iš Šiaulių miesto gimnazijų – vienintelė Simono Daukanto gimnazija, padariusi šuolį per metus į 179 vietą iš 247-os.

Antrajame šimtuke iš apskrities rajonų mokyklų aukščiausią 121 vietą užima Kelmės J. Graičiūno gimnazija, pašokusi per šimtą vietų (buvo 232). Toliau 122 vietą užima Naujosios Akmenės Ramučių gimnazija (buvo 73). 130 vietą, kaip ir pernai, išlaikė Radviliškio r. Šeduvos gimnazija. 149 vietoje – Kelmės r. Kražių Ž. Liauksmino gimnazija (buvo 67), 150 – Akmenės gimnazija, pakilusi per daugiau nei šimtą vietų (buvo 263), 155 – Radviliškio Lizdeikos gimnazija, kurios šuolis taip pat įspūdingas, pakilo iš 263 vietos. 159 vietą užima Kelmės r. Šaukėnų V. Pūtvio-Putvinskio gimnazija (buvo 169).

169 vietoje dabar yra Pakruojo Linkuvos gimnazija (buvo 89), 185 – Kelmės r. Pakražančio gimnazija, 197 – Joniškio r. Skaistgirio gimnazija.

Trečiajame šalies gimnazijų šimtuke aukščiausią 201 vietą užima Joniškio r. Žagarės gimnazija ( buvo 203). 203 vietoje dabar Šiaulių Sauliaus Sondeckio menų gimnazija (buvo 265), 206 – Šiaulių r. Gruzdžių gimnazija (buvo 138), 210 – Šiaulių universitetinė gimnazija ( buvo 237), 220 – Šiaulių m. Stasio Šalkauskio gimnazija (buvo 300), 250 – Pakruojo r. Žeimelio gimnazija (buvo 208), 253 – Radviliškio r. Šiaulėnų M. Šikšnio gimnazija ( buvo 220), 254 – Radviliškio r. Baisogalos gimnazija (buvo 213), 258 – Šiaulių m. Saulėtekio gimnazija (buvo 335), 282 – Kelmės r. Užvenčio Šatrijos Raganos gimnazija (buvo 241).

Reitingų gale, nors šiek tiek ir pakilo, išliko Šiaulių Sporto gimnazija (ji 302, buvo 316), Radviliškio r. Grinkiškio J. Poderio gimnazija (313, buvo 344). Radviliškio r. Sidabravo gimnazija į 316 vietą nusmuko iš 207-os. Šiaulių miesto rusakalbė tautinių mažumų „Santarvės“ gimnazija smuko į 329 vietą (buvo 294), Šiaulių r. Meškuičių gimnazija baigia regiono mokyklų reitingų rikiuotę, ji 352-a (buvo 311).

Šioje reitingų rikiuotėje buvo vertintos 357 šalies gimnazijos, kurios nedaro mokinių atrankos. Atskirai vertintos tos, kurios atsirenka mokinius, tokių Šiaulių regione nėra. Tarp jų – lyderis Vilniaus licėjus.

Reitingai pagal šimtukininkus

J. Janonio gimnazija pirmauja ir pagal šimtukininkus, parengtus per 10 metų. Jos gimnazistai yra gavę 397 šimtukus per dešimt metų.

Pagal abiturientų gautus šimtukus per valstybinius brandos egzaminus J. Janonio gimnazija yra penkta šalyje tarp gimnazijų, kuriose mokosi daugiau nei 150 mokinių.

Pagal šimtukų reitingą mieste vėlgi antra „Romuvos“ gimnazija su 191 šimtuku, šalyje ji penkta tarp mokyklų, turinčių 100–150 mokinių. Trečia – Didžvario gimnazija su 149 šimtukais, ketvirta – Lieporių gimnazija su 64 šimtukais, penkta – Šiaulių universitetinė gimnazija su 62 šimtukais, šešta – Stasio Šalkauskio gimnazija su 45 šimtukais.

Gerokai toliau iš miesto gimnazijų yra Simono Daukanto gimnazija – tik 19 šimtukų, Saulėtekio gimnazija – 18 šimtukų, Sauliaus Sondeckio menų gimnazija – 4 šimtukai, „Santarvės“ gimnazija – 2 šimtukai.

Šiaulių sporto gimnazija kartu su Panevėžio sporto gimnazija yra tarp tų šalies gimnazijų, kurios neparengė nė vieno šimtukininko per dešimt metų.

Iš apskrities rajonų gimnazijų daugiausia šimtukų yra gavę Šiaulių r. Kuršėnų Lauryno Ivinskio gimnazijos abiturientai (51-ą šimtuką), Pakruojo r.“Atžalyno“ gimnazijos (47), Joniškio r. „Aušros“ gimnazijos (44), Kelmės J. Graičiūno gimnazijos (31), Naujosios Akmenės Ramučių gimnazijos (29) , Radviliškio r. Lizdeikos gimnazijos (27). Iš Pakruojo rajono mokyklų Linkuvos gimnazijos abiturientai yra gavę daugiausia šimtukų – 13.

Vos po vieną šimtukininką per 10 metų yra parengusios Kelmės r. Pakražančio ir Užvenčio Šatrijos Raganos gimnazijos bei Šiaulių r. Meškuičių gimnazija.

Kokia gimnazistų perspektyva

Pirmą kartą reitingų sudarytojai pateikė duomenis apie tai, iš kokių gimnazijų kiek abiturientų įstoja į aukštąsias, į profesines, kiek pradeda dirbti ar iš viso nieko neveikia.

Šiauliuose vėlgi geriausi stojimo į aukštąsias rezultatai J. Janonio gimnazijos. Beveik 74 procentai ją baigusiųjų įstojo į universitetus, dar beveik 12 procentų įstojo į kolegijas. Iš Didždvario gimnazijos į universitetus įstojo beveik 66 proc., o į kolegijas –14,5 proc. abiturientų. Treti mieste pagal įstojimą į aukštąsias „Romuvos“ abiturientai (51 proc. įstojo į universitetus, 19 proc. – į kolegijas). Į aukštąsias dar stojo daugiau nei pusė Lieporių gimnazijos, ir pusė Sauliaus Sondeckio menų gimnazijos abiturientų.

Iš Šiaulių gimnazijų mažiausiai į universitetus įstojo „Santarvės“ gimnazijos abiturientų – 9 proc., dar 9 procentai įstojo į kolegijas. Tik 13 proc. abiturientų, baigę Stasio Šalkauskio gimnaziją, stojo į universitetus. Jos gimnazistai daugiau stojo į kolegijas – 27 proc. , šis rodiklis tarp miesto gimnazijų didžiausias.

Į profesines mokyklas stojo per 27 proc. Šiaulių „Saulėtekio“ gimnazijos abiturientų ir kas penktas arba 20 proc. Šiaulių S. Daukanto gimnazijos abiturientų.

Daugiau nei trečdalis (per 33,3 proc.) Sauliaus Sondeckio menų gimnazijos abiturientų pradeda iš karto dirbti, panaši dalis ir S. Šalkauskio gimnazistų (31,7 proc.) renkasi iš karto darbą.

Šiaulių Sporto gimnaziją baigę daugiau nei trečdalis abiturientų (35,7 proc.) nei dirba, nei mokosi.

Apskrities rajonuose neaiškios abiturientų perspektyvos pavyzdžių pakankamai daug. Daugiau nei trečdalis (33,3 proc.) abiturientų nieko neveikia, baigę Pakruojo r. Žeimelio gimnaziją. Beveik kas trečias Šiaulių r. Meškuičių gimnazijos abiturientas toliau nei dirba, nei mokosi (30 proc). Kas ketvirtas nieko neveikia, baigę Radviliškio r. Šiaulėnų M. Šikšnio ir Sidabravo gimnazijas (25 proc.), Kelmės r. Šaukėnų Pūtvio-Putvinskio gimnaziją (26 proc.).

Savivaldybių reitingas

Pagal švietimo rodiklius Šiaulių miesto savivaldybė užima šalyje 5 vietą, pernai buvo 10 vietoje. Šiaulius lenkia Vilniaus (1), Kauno(2), Palangos (3) ir Birštono (4) savivaldybės.

Kitų Šiaulių regiono savivaldybių reitingai tokie: Kelmės rajonas pakilo į 22 vietą iš 52, Pakruojo rajonas į 26 vietą iš 42 vietos, Joniškio rajonas yra 34 vietoje (buvo 27), Šiaulių rajonas yra 40 vietoje (buvo 35), Akmenės rajonas yra 42 vietoje (buvo 41). Radviliškio rajonas pakilo į 49 vietą iš 54 vietos.

Švie­ti­mo eks­per­to ko­men­ta­ras

Tarp gim­na­zi­jų skir­tu­mai di­džiu­liai

Gin­ta­ras SA­RA­FI­NAS, žur­na­lo „Rei­tin­gai“ vy­riau­sia­sis re­dak­to­rius:

– Mes pa­pras­tai su­lau­kia­me prie­kaiš­tų, kad ver­ti­na­me tik eg­za­mi­nų re­zul­ta­tus, tik aka­de­mi­nius pa­sie­ki­mus, o dau­gu­ma mo­kyk­lų esan­čios įva­iriap­la­nės, vai­kus ruo­šia gy­ve­ni­mui, eg­za­mi­nai – tik da­lis to gy­ve­ni­mo. Taip ki­lo min­tis pra­plės­ti ty­ri­mą.

Paž­vel­gė­me į gim­na­zi­jas ir ki­tu as­pek­tu: kaip se­ka­si jau­nuo­liams, ką jie po gim­na­zi­jos vei­kia? Ir paaiš­kė­jo, kad skir­tu­mai tarp gi­man­zi­jų yra dar di­des­ni, nei kal­bant apie bran­dos eg­za­mi­nų re­zul­ta­tus. Nag­ri­nė­jo­me, kaip se­ka­si sto­ti į Lie­tu­vos ir už­sie­nio uni­ver­si­te­tus, ko­le­gi­jas, pro­fe­si­nes mo­kyk­las, kiek ei­na dirb­ti, kiek nei dir­ba, nei mo­ko­si – ei­na į Užim­tu­mo tar­ny­bą. Duo­me­nys su­kre­čian­tys. Tie skai­čiai rea­liai pa­ro­do, kaip mo­kyk­los pa­ren­gia vai­kus gy­ve­ni­mui. Ir Šiau­lių mies­te, ir Šiau­lių ra­jo­ne ma­to­me di­džiu­lius skir­tu­mus.
Šiau­lių ra­jo­ne, pa­vyz­džiui, Gruz­džių gim­na­zi­jos 75 pro­cen­tai jau­nuoių įsto­ja į aukš­tą­sias mo­kyk­las, o Meš­kui­čių gim­na­zi­jos – tik 20 pro­cen­tų. Iš vi­so net 60 pro­cen­tų Meš­kui­čių gim­na­zi­jos abi­tu­rien­tų ei­na dirb­ti ar­ba iš vi­so nie­ko ne­dir­ba.

Šiau­lių mies­te tarp gim­na­zi­jų dar di­des­ni skir­tu­mai. Iš Ju­liaus Ja­no­nio gim­na­zi­jos į uni­ver­si­te­tus įsto­ja be­veik 73 pro­c. abi­tu­rien­tų, o iš vi­so (su ko­le­gi­jo­mis) į aukš­tą­sias įsto­ja be­veik 85 pro­cen­tai.

„San­tar­vės“ ir S. Šal­kaus­kio gim­na­zi­jo­se vaiz­das, pa­ly­gin­ti su J. Ja­no­nio gim­na­zi­ja, ski­ria­si kar­tais. Iš „San­tar­vės“ į uni­ver­si­te­tus sto­ja 9 pro­c., iš S. Šal­kaus­kio gim­na­zi­jos –13 pro­cen­tų. Tė­vams ir sa­vi­val­dy­bėms, švie­ti­mo sky­riams svei­ka ži­no­ti tuos da­ly­kus, kad su­pras­tų, kas vyks­ta, ir kel­tų tiks­lus.

Žmo­gus dirb­ti ar sto­ti į pro­fe­si­nę mo­kyk­lą ga­li ir po 10 kla­sių, jam ne­rei­kia  kan­kin­tis dar dve­jus me­tus – 11 ir 12 kla­sė­se.
Gim­na­zi­jai ne­ke­lia­mas tiks­las ruoš­ti vai­kus pro­fe­si­nei mo­kyk­lai ar užim­tu­mo tar­ny­bai.

Sei­mo Švie­ti­mo ir moks­lo ko­mi­te­to va­do­vas A. Žu­kaus­kas lin­kęs ma­ny­ti, kad net ato­kiau­siuo­se re­gio­nuo­se bent ar­ti pu­sės abi­tu­rien­tų tu­rė­tų įsto­ti į uni­ver­si­te­tus ir ko­le­gi­jas. Ypač silp­no­se gim­na­zi­jo­se – treč­da­lis. Bet iš prin­ci­po ne­ga­li bū­ti taip, kad įsto­tų į auk­šą­sias tik 10 pro­cen­tų ar iš vi­so nu­lis. Yra ša­ly­je net 25 gim­na­zi­jos, ku­rių nė vie­nas abi­tu­rien­tas neįs­to­ja į aukš­tą­sias. Gim­na­zi­jos tiks­las yra vai­ką kils­te­lė­ti, kad siek­tų aukš­to­jo iš­si­la­vi­ni­mo.

Šim­tu­kų ga­li­ma ir ne­su­reikš­min­ti, bet nuo jų pri­klau­so jau­nuo­lių per­spek­ty­vos, sto­ja­mie­ji ba­lai.

Vi­saip filt­ruo­da­mi mo­kyk­las ga­li­me pa­ma­ty­ti jų stip­ry­bes. Bet dau­giau nei pu­sė mo­kyk­lų ne­tu­ri jo­kių stip­ry­bių, ką be­ma­tuo­tu­mei. Tie­siog jos nie­kuo neišs­kir­ti­nės, tie­siog jo­kios. La­bai svei­ka pa­ma­ty­ti, kiek per 10 me­tų mo­kyk­lo­je bu­vo šim­tu­kų. Jei­gu nie­ka­da nė vie­no šim­tu­ko mo­ki­niui ne­pa­dė­jo gau­ti, tai ir­gi su­fle­ruo­ja apie mo­kyk­los ly­gį. De­šimt me­tų lai­ko­tar­pį ėmė­me, kad pa­si­ro­dy­tų, ar bu­vo ka­da tik duo­bė, ar me­tų me­tais šim­tu­ki­nin­kų ne­pa­ren­gia. Yra mo­kyk­lų, ku­rio­se kiek­vie­nais me­tais vai­kai gau­na pa­na­šų skai­čių šim­tu­kų ir tai ro­do, kad ge­ri mo­ky­to­jai su­ge­ba vai­kus mo­ty­vuo­ti ir iš­spaus­ti ge­bė­ji­mus.

Pa­tei­kia­me ir sa­vi­val­dy­bių rei­tin­gą. Šie­met Šiau­liams jis at­ro­do po­zi­ty­viai, pa­ki­lo į 5 vie­tą. Šiau­liai so­li­džiai at­ro­do pa­gal lie­tu­vių kal­bos mo­ky­mą, kaž­kiek šlu­buo­ja su ang­lų kal­ba. Ma­te­ma­ti­kos mo­ky­me la­bai stip­riai at­ro­do, o tai re­ta Lie­tu­vo­je. Šiau­liai su­ge­ba iš­mo­ky­ti ir IT, ir fi­zi­kos. Pa­tys ma­te­ma­ti­kai sa­ko, jog ma­te­ma­ti­kos ge­riau­siai ša­ly­je mo­ko Šiau­liai, Ma­žei­kiai ir Vi­sa­gi­nas.

Daug de­šimt­me­čių kal­ba­ma ir net api­brėž­ta, ką rei­kia da­ry­ti, kad ge­rė­tų ug­dy­mo ko­ky­bė. Bet nie­ko ne­da­ro­ma. Ši val­džia vie­nin­te­lį da­ly­ką pa­da­rė, nai­ki­na jung­ti­nes kla­ses. Bet vis tiek jos dar kai kur lie­ka, yra išim­čių.

Po de­šim­tos kla­sės tu­rė­tų bū­ti slenks­tis pa­tek­ti į vie­nuo­lik­tą kla­sę – su nei­gia­mais pa­žy­miais mo­ki­niai į ją ne­tu­rė­tų pa­tek­ti, tik su 5–6 ba­lų  pa­grin­di­nio ug­dy­mo pa­tik­ri­ni­mo re­zu­ta­tu.  Tai įneš­tų svei­ka­tos į vi­są sis­te­mą, bet to ne­no­ri­ma da­ry­ti. Tam rei­kia va­lios, mo­kyk­lų va­do­vai lau­kia, o mi­nis­te­ri­ja ne­si­ryž­ta. Jei­gu 11–12 kal­sė­se lik­tų tik  mo­ty­vuo­ti mo­ky­tis vai­kai, ir mo­ky­to­jams bū­tų leng­viau dirb­ti.
Ga­li­ma bet ko­kius tiks­lus kel­ti, bet nie­ko ne­pa­da­ry­si, jei­gu dau­giau nei 40 pro­cen­tų mo­ki­nių atei­na į 11 kla­sę, ne­tu­rė­da­mi tiks­lo mo­ky­tis, o tu­rė­da­mi tiks­lą pra­mo­gau­ti, bet ką veik­ti, tik ne­si­mo­ky­ti. O kai no­rin­tys mo­ky­tis ima ieš­ko­ti ge­rų mo­kyk­lų, žirk­lės tarp stip­rių ir silp­nų gim­na­zi­jų tik di­dė­ja.

Šiau­lių Ju­liaus Ja­no­nio mo­kyk­los sėk­mė nė­ra at­si­tik­ti­nė – tai ir is­to­ri­nė ly­de­rys­tė, ir mo­ky­to­jai, ku­rie su­da­ro mo­kyk­los bran­duo­lį. Bu­vęs va­do­vas Ri­mas Bud­rai­tis bu­vo stip­rus va­do­vas, puo­se­lė­jo tra­di­ci­jas ir su­ge­bė­jo su­kur­ti la­bai ge­rą mo­ky­to­jų ko­man­dą. Ži­nau, lan­kau­si to­je gim­na­zi­jo­je. Čia dir­ba mo­ky­to­jai iš di­džio­sios rai­dės, jie mo­ko vai­kus, ren­gia olim­pia­doms, ne­skai­čiuo­da­mi dar­bo va­lan­dų, sa­vo lai­ko.

J. Ja­no­nio gim­na­zi­jo­je gal­vo­ja­ma apie vai­ką. Ta­da vis­kas su­si­de­da į vie­ną – ir va­do­vas, ku­ris gal­vo­ja apie vi­su­mą, ir tra­di­ci­ja, ir mo­ky­to­jų ko­lek­ty­vas. O nuo va­do­vo pri­klau­so nuo 25 iki 40 pro­cen­tų mo­kyk­los sėk­mės. To­kie yra vals­ty­bės kont­ro­lės duo­me­nys.

Du pa­sta­rie­ji ko­vi­di­niai, pan­de­mi­niai me­tai bu­vo su­dė­tin­gi. Bet vėl­gi daug kas pri­klau­sė nuo to, kaip sa­vi­val­dy­bės švie­ti­mo sky­rius ar mo­kyk­la žiū­rė­jo į sa­vo vaid­me­nį. Pa­vyz­džiui, Kel­mės ra­jo­nas dar prieš pan­de­mi­ją  bu­vo la­bai nu­kri­tęs rei­tin­guo­se, ma­te­ma­ti­kos re­zul­ta­tai iš vi­so bu­vo ka­tast­ro­fi­niai.  At­ro­dė, ne­su­ge­ba iš­mo­ky­ti vai­kų, bet iš­si­kė­lė tiks­lą pa­gel­bė­ti vai­kams. Ir re­zul­ta­tai pa­ge­rė­jo dvi­gu­bai per me­tus. Ką da­rė? Pa­si­nau­do­jo nuo­to­li­nio mo­ky­mo ga­li­my­bė­mis, mi­nis­te­ri­ja sky­rė lė­šų ir pa­ti sa­vi­val­dy­bė pri­si­dė­jo ir sam­dė mies­tų su­per mo­ky­to­jus, kad nuo­to­li­niu bū­du dės­ty­tų ma­te­ma­ti­ką.

Bu­vo, kas žvel­gė į tai abe­jin­gai ir tuo įran­kiu ne­si­nau­do­jo,  tų ir re­zul­ta­tai ki­to­kie. Kas dir­bo, kad net akys iš­var­vė­jo, ir nau­do­jo­si vals­ty­bės ir sa­vi­val­dy­bių siū­ly­tais įran­kiais, tų mo­ki­niams išė­jo į nau­dą. Be­je, 2021 me­tais vai­kams iš re­gio­nų se­kė­si ge­riau sto­ti į aukš­tą­siais mo­kyk­las nei anks­tes­niais me­tais.

Šiau­liai so­li­džiai at­ro­do švie­ti­me. Mies­to re­zul­ta­tus lė­mė ke­lios de­da­mo­sios. Vie­na iš jų ta, kad čia bu­vo ren­gia­mi pe­da­go­gai ir te­bė­ra ren­gia­mi. La­biau­siai im­po­nuo­ja, kad šiais lai­kais vai­kai tu­ri la­bai daug ga­li­my­bių, o kai nu­va­žiuo­ju į Šiau­lius ma­tau, kad jie sten­gia­si panau­do­ti tas ga­li­my­bes. Šiau­liai im­po­nuo­ja ir tuo, kad mies­to gim­na­zi­jos tar­pu­sa­vy­je gra­žiai kon­ku­ruo­da­mos ju­da į prie­kį.