Naujausios
Šviesa tunelio gale
Turbūt ne tik šiauliečiams, bet ir visiems besidomintiems Šiaulių oro uostu, ilgametė jo istorija gerai žinoma. Viena miesto valdžia čia jau matė besileidžiančius kosminius lėktuvus, kita – kvietė skraidyti iš Šiaulių į Turkijos kurortus, tačiau taip nieko ir neįvyko, o Savivaldybės įmonė Šiaulių oro uostas vegetuoja, išsilaikydamas iš miesto biudžeto. Tačiau šviesa tunelio gale jau žiebiasi.
2018 metais Šiaulių miesto savivaldybė pasirašė investicijų sutartį su UAB „Termicom“. Vėliau šiuos įsipareigojimus perėmė UAB „Aviatic MRO“. Investuotojas žadėjo išsinuomotame iš oro uosto sklype statyti angarą bei įrengti orlaivių techninės priežiūros ir aptarnavimo centrą.
Planuota investicijų už daugiau nei 10 milijonų eurų. Tačiau investuotojas baksnojo pirštu į jokios kritikos neatlaikančią oro uosto infrastruktūros būklę ir valdžiai iškėlė sąlygą – ateis į oro uostą tik tokiu atveju, jei Savivaldybė investuos į infrastruktūrą.
Miesto valdžia įsipareigojo už 10 milijonų eurų greta investuotojo sklypo įrengti stovėjimo aikštelę, naują peroną, rekonstruoti naujus riedėjimo takus, įversti drenažą.
Įmonė „Panevėžio keliai“ šiuos pusantrų metų trukusius darbus baigė. Nors pastarosiomis dienomis takų žymėjimą trukdė nesibaigiantis lietus, padirbėta savaitgalį ir planai įgyvendinti. Projekto pabaiga buvo numatyta dar 2020 metų gruodį, tačiau Savivaldybei nepavyko laiku perimti iš Krašto apsaugos ministerijos reikiamą teritoriją, tad darbai užsitęsė.
Dabar turės, ką pasiūlyti
Praėjusią savaitę baiginėjamą įrengti naująją infrastruktūrą apžiūrėjome kartu su Oro uosto direktore Aurelija Kuezada. Vaikščiojant šviežiai išasfaltuota teritorija direktorė mostelėjo ranka kairėn – čia kiti statybininkai pamatus kloja būsimam investuotojų angarui, kuriame bus remontuojami orlaiviai. Šalia – antras investuotojo išsinuomotas sklypas, tačiau apie jo išvystymą dar nekalbama.
Prie statomo angaro – už miesto lėšas išasfaltuota aikštelė, kuria privažiuos automobiliai, pėsčiųjų takai. Toliau – naujasis peronas, skirtas tik orlaiviams. B riedėjimo takelis rekonstruotas ir išplatintas, kad galėtų riedėti didesnės kategorijos orlaiviai.
Kadangi perone galima laikyti orlaivius, į grindinį įleista jų užvedimo įranga, pakraunanti lėktuvą elektros energija. Vyksta paskutiniai darbai – žymėjimas. Dirbantys vyrai nerimastingai žvalgosi į dangų: jei praplius lietus, darbai gali kelioms dienoms nusikelti.
Senajame perone stovi du orlaiviai. A. Kuezada pasakoja, kad kiti čia stovėję lėktuvai jau pakelti į orą, bet už parkavimą oro uostui moka – rezervavo stovėjimo vietas visiems metams.
Labai akivaizdus skirtumas tarp naujojo perono ir senojo su duobėta, suskilinėjusia danga ir plyšiuose augančiomis žolėmis.
Ką duos naujoji infrastruktūra oro uostui?
„Duos labai daug. Oro uostas, kaip visi normalūs pasaulio oro uostai, pradės priiminėti orlaivius dažniau. Jokios rizikos, kad jie nusilauš kokį šasi. Viskas padaryta atitinkant naujus standartus, saugos reikalavimus“, – dėsto direktorė.
Ji pastebi, kad kol kas sutartiniai įsipareigojimai iš „Aviatic MRO“ yra tik dėl orlaivių parkavimo. Kai investuotojas pasistatys angarą ir pradės orlaivių remontą, oro uostas už kiekvieną nusileidusį lėktuvą susirinks rinkliavas. Įmonė gaus pajamas už lėktuvo parkavimą iki jam įvažiuojant į angarą remontui, už visą antžeminį aptarnavimą – gali prireikti laiptų, kurą užpilti, elektra pakrauti, išvalyti. Vadovė aiškina, kad tuomet bus užtikrintos nuolatinės pajamos.
A. Kuezada aiškino, kad įmonė vis labiau užsuka viešąją komunikaciją, kviesdama kompanijas, kurioms įdomu būtų plėtoti veiklą Šiauliuose. Dar turi apie 2,5 hektaro laisvų sklypų, kuriuos norėtų išnuomoti. Vadovė prasitarė, kad viena rimta logistikos kompanija domisi didžiuoju sklypu. Jei čia įsikurtų logistikos įmonė, atsirastų ir krovinių.
Dar vasarį vyko dar vieno sklypo nuomos konkursas, viena įmonė yra pripažinta konkurso dalyviu, tačiau oro uostas iki šiol iš centrinių institucijų negauna pažymos apie įmonės atitikimą saugumo reikalavimams.
„Galima visokių sąmokslų teorijų prisigalvoti, bet aš stengiuosi į tai žiūrėti ramiau. Šita įmonė užsiimtų orlaivių interjeru. Jie turi tarptautinę licenciją, leidžiančią tvarkyti orlaivių interjerą, nes jam keliama labai daug reikalavimų – tiek medžiagoms, tiek technologijoms. Jie irgi statytųsi angarą, kuriame turėtų palaikyti tam tikrą temperatūrą“, – laukia investuotojo direktorė.
Gali likti be keleivių terminalo
Kaskart po pasirodžiusios informacijos apie Šiaulių oro uostą visuomet atsiranda klausimų, kada iš čia kils keleiviniai lėktuvai.
Direktorė šypsosi ir sako puikiai suprantanti. Juolab, kad 2014 metais buvo tokių ketinimų.
„Mes nenorime konkuruoti su Lietuvos oro uostais. Mes visada turėjome tikslą išvystyti savo oro uostą kaip krovininį. Iš tikrųjų tam yra didelis takas, infrastruktūra. Be niekada nesakyk niekada“, – sako A. Kuezada.
Ji akcentuoja, jog tai priklauso nuo aviakompanijų. Jei atsiras tokių, kurios nuspręs, kad apsimoka keleivius parskraidinti iš šiltų kraštų – kodėl gi ne.
Tačiau 2025 metais baigiasi keleivių terminalo panaudos sutartis. Krašto apsaugos ministerija norėtų, kad Šiaulių oro uostas iš ten išsikeltų. Pagal įstatymus panaudos sutarties pratęsti nebegalima. Oro uostas pastatą galėtų tik nuomotis iš ministerijos.
„Jie jau net nesvarsto, kad mus ten paliks. Savivaldybė kreipėsi į KAMA'ą, prašydama apsvarstyti tokią galimybę. Jei atsakymas bus neigiamas, tai reikės galvoti, kaip pasistatyti naują terminalą“, – pasakojo vadovė.
Po kelerių metų pertraukos pernai uždirbo pelną
2020-ieji oro uostui buvo geri metai. Pirmą kartą nuo 2015 metų metus baigė pelningai. Pernai uždirbo 46 tūkstančius eurų grynojo pelno.
A. Kuezada neneigė, kad oro uostas krovinių praktiškai neturėjo. Per visus metus aptarnavo vieną karinį lėktuvą su 40 tonų krovinio.
Direktorė žinojusi, jos taip bus. Kai prasidėjo čia statybos, orlaivių priiminėti toje pusėje negalėjo pagal aviacijos saugą. Alfa riedėjimo taku pagal civilinės aviacijos saugą uždrausta naudotis dar 2016 metais. Lėktuvas su kroviniu ar keleiviais riedėti negali, nes tai yra nesaugu.
Kadangi „Aviatic MRO“ pritraukė į oro uostą tuščius orlaivius, įmonė įsigijo specialiąją techniką lėktuvams stumti ir traukti, kuria lėktuvui išjungus variklius jis prisikabinamas ir nutempiamas į peroną. Civilinės aviacijos administracija Šiaulių oro uostui leido tai daryti, bet krovinių priimti – ne.
Šiaulių oro uostas pernai iš miesto biudžeto gavo 210 tūkstančių eurų oro uosto saugumo funkcijai vykdyti. Šiais metais ir vėl paprašė tokių pinigų, kadangi statybos darbų baigimo terminas buvo pratęstas nuo 2020 metų pabaigos iki šių metų birželio pradžios.
Pagal investicinę sutartį 14 mėnesių savo terminus nukėlė ir „Aviatic MRO“. Tai reiškia, kad ir šiais metais atnaujintas oro uostas dar negalės priimti krovininių orlaivių, todėl prašo Savivaldybės pagalbos.
Nors pagal įstatymą oro uostas gali prašyti Savivaldybės padengti išlaidas, reikalingas saugumo funkcijos vykdymo užtikrinimui, A. Kuezada tikisi, kad baigus įgyvendinti investicinį projektą, pinigų iš miesto biudžeto oro uosto veiklai nebereikės.
A. Kuezada juokiasi, kad kažkur skaičiusi komentarą, kviečiantį paspėlioti, kas greičiau bus užbaigtas ir įveiklintas – Nacionalinis futbolo stadionas ar Šiaulių oro uostas.
„Vilties, kad Šiauliai galės didžiuotis savo oro uostu, yra. Aš labai noriu, kad taip būtų. Ir labai tikiu.“,– atsargiai džiaugėsi direktorė, primindama, kad kartais „žmogus planuoja, o Dievas juokiasi“.
