Šiaulių oro uoste – statybos

Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Už dirbančios kelininkų technikos – karantino metu išrikiuoti neskraidantys orlaiviai.
Šiaulių oro uoste intensyviai vyksta statybos. Po daugybės metų žodinių „investicijų“ pagaliau - veiksmas. Šiaulių miesto savivaldybė tesi savo įsipareigojimus privačiam investuotojui ir įrenginėja reikalingą infrastruktūrą. Investuotojas „Aviatic MRO“, išsinuomavęs iš oro uosto porą sklypų ir ketinantis ten statyti orlaivių techninės priežiūros ir remonto centrą, statybų dar nepradėjo. O ir Savivaldybė vis dar neturi visų reikalingų pinigų.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Inžinerinių tinklų tiesimo darbus pristabdė viduryje trasos atkastas maždaug 70 tonų sveriantis akmuo.

Kelią pastojo akmuo

Oro uoste moderni technika vykdo inžinerinius darbus. Rangovas – UAB „Panevėžio keliai“. Projekto vadovas Arvydas Radimonas pabrėžia, kad dalis technikos turi 3D ryšį ir dirba pagal suprogramuotus duomenis.

Anot projekto vadovo, šiuo metu vyksta inžinerinių komunikacijų tiesimo darbai. Dideliame gylyje klojama lietaus nuotekų surinkimo sistema. Aukštas gruntinio vandens lygis diktuoja technologijas – naudojami adatiniai siurbliai.

Trasų gylis vietomis iki 9 metrų, siekiama užtikrinti tinkamą nuolydį. Nuo visos teritorijos surinkti paviršiniai vandenys bus prijungti į Aviacijos gatvėje 6 metrų gylyje esančią sistemą.

Kelią pastojo... akmuo. Viduryje trasos atkastas apie 70 tonų sveriantis riedulys. A. Radimonas paaiškino, kad dar nenuspręsta, ką su juo daryti. Vienintelė įmonė Mažeikiuose turi reikiamo galingumo kraną akmeniui iškelti, tačiau dabar aiškinamasi, kiek tokie darbai galėtų kainuoti.

„Bandysime vietoje jį užkasti, nors jis sunkiai pajudinamas“, – sako projekto vadovas.

Pelkėtai teritorijai – patikima drenažo sistema

Pagal projektą rangovo užduotis – įrengti būsimam angarui (orlaivių techninės priežiūros ir remonto centrui) reikalingą infrastruktūrą. Pirmiausia, tai inžinerinės požeminės komunikacijos – lietaus nuotekos, buitinės nuotekos, vandentiekis. Bus įrengtas drenažas. Taip pat – lėktuvams reikalingas peronas, išbetonuotos trys lėktuvų stovėjimo aikštelės šalia perono.

A. Radimonas pasakoja, kad maždaug 7,5 hektaro teritorijoje, pradėjus darbus, tyvuliavo pelkė. Dabar jau matyti sutrombuotas peronas, kuriame įrenginėjama drenažo latakų sistema. Kadangi teritorija pelkėta, stengiamasi peroną įrengti kuo stabilesnį. Čia bus klojamas trigubas asfalto sluoksnis. Projekto vadovas pastebėjo, kad nuolat vyksta techninė priežiūra, atvykę laboratorijos atstovai vertina kokybę.

Atvažiuojant iš tolo matosi didžiulė krūva skaldos. Projekto vadovas aiškino, kad tai susmulkintos 30 centimetrų storio plokštės iš karinio dalinio teritorijos. Jas susimalė, o paskui panaudos pagrindų įrengimui.

Kariškiai neatiduoda riedėjimo tako

„Panevėžio keliai“ kartu su savo subrangovais, tarp kurių yra ir Šiaulių įmonių, darbus turėtų užbaigti iki šių metų gruodžio pabaigos. Rangovus gaišina tai, kad jiems dar neperduota visa statybos aikštelė. Riedėjimo takas B vis dar priklauso kariškiams, nors žadama, kad ši problema greitai išsispręs.

„Riedėjimo takas bus demontuojamas ir tiesiamas iš naujo. Jau seniai galėjome ten dirbti“, – sako A. Radimonas.

Jo nuomone, šis objektas nėra labai sudėtingas. Darbus sutrikdo tik atkasti „siurprizai“ – riedulys ar durpių sluoksnis.

Darbus lėtino pandemija

Šiaulių savivaldybė užpernai pasiryžo investuoti Šiaulių oro uoste maždaug 10 milijonų eurų, kad būtų sudarytos sąlygos kurtis privatiems investuotojams. Tuo metu investuoti ketino įmonė „Termicom“, kuri vėliau pakeitė pavadinimą į „Aviatic MRO“.

Ši įmonė paskelbė apie ambicingus planus – investuos apie 20 milijonų eurų, įrengs vieną didžiausių Europoje orlaivių techninės priežiūros ir remonto centrą, sukurs 1000 darbo vietų. Darbus užbaigti žadėta 2021 metų kovą.

Investuotojas kartu su Savivaldybe susitarė visus darbus vykdyti paraleliai. Savivaldybė kurį laiką atsilikinėjo nuo privačios įmonės, tačiau statybas jau pradėjo, skirtingai nei privatus investuotojas. Kalbama, kad įmonė patyrė nesklandumų dėl rangovo ir dabar kalbina „Panevėžio kelius“, kad šie pastatytų ir angarą.

UAB „Aviatic MRO“ direktorius Artūras Liudkevičius paaiškino, kad vėlavimą nulėmė COVID-19 pandemija.

„Savivaldybė informavo, kad galimas vėlavimas, tačiau ne dėl Savivaldybės kaltės, o dėl pandemijos ir reikalų su kariškiais. Iš mūsų pusės bus lygiai toks pat pavėlavimas, kiek vėluos Savivaldybės darbai“, – raštu atsakė vadovas.

Jis paaiškino, kad buvo suplanuoti darbai vienokiais terminais, o dabar viskas pasikeitė, tad natūralu, kad tokiu neramiu ir neaiškiu laiku turi būti šimtu procentų įsitikinę, kad pasirinktas rangovas atliks darbus kokybiškai ir tilps į reikiamą terminą.

A. Liudkevičius informavo, kad šiuo metu ruošiama statybos aikštelė, daromas darbų projektas, užsakoma technologinė įranga.

Naujų planų kurti nedrįsta

Savivaldybė tikisi, kad paskui „Aviatic MRO“ į Šiaulių oro uostą patrauks ir kiti investuotojai. Savivaldybės įmonės Šiaulių oro uosto direktorė Aurelija Kuezada kiek atsargesnė.

“ Sunku vertinti, kaip bus. Mes viliamės, kad jiems patiems nebus problemų atsistoti ant kojų ir tęsti veiklas. Kol kas apie naujus projektus nei viena, nei kita pusė nedrįstame galvoti“, – kalbėjo direktorė.

Ji neslėpė, kad su privataus investuotojo atėjimu tikimasi nuostolingos Savivaldybės įmonės atsigavimo. Kuo daugiau orlaivių leisis, tuo daugiau rinkliavų oro uostas surinks. Direktorė priminė, kad investuotojų planuose – Šiauliuose nuleisti 10 orlaivių per mėnesį.

„Bus ir tūpimo, ir parkavimo mokestis, visas antžeminis aptarnavimas, degalų įpylimas. Bus surenkami pinigai ir teikiamas pilnas paketas paslaugų“, – aiškino A. Kuezada.

Ji patvirtino, kad infrastruktūros įrengimo darbų rangovams perduota ne visa teritorija. Įmonė dar neturi perėmusi B riedėjimo takelio. Direktorė teigė, kad derybinis sutarties procesas su kariuomenes ir krašto ministerija yra pasibaigęs ir suderintas. Laukiama, kada Aviacijos bazės vadas gaus įgaliojimą pasirašyti sutartį. Tikimasi, kad tai įvyks šiomis dienomis ir tada galės perduoti statybvietę rekonstravimo darbams.

Savivaldybė vis dar ieško pinigų

Nors darbai vyksta sparčiai, Savivaldybė jiems apmokėti stokoja lėšų. Strateginės plėtros ir ekonomikos departamento direktorė Vaida Kalasevičienė informavo, kad šias metais biudžete numatyta 5,6 milijono eurų. Kitiems – planuojama dar per 5 milijonus.

Šįmet miesto biudžete šiam projektui skirta 3,3milijono eurų. Dar 700 tūkstančius planuojama panaudoti iš paskolos, 1,5 milijono iš Europos Sąjungos fondų ir iš valstybės biudžeto 120 tūkstančių. Departamento vadovė pripažino, kad nei iš ES fondų, nei iš valstybės biudžeto lėšų oro uosto projektui neskirta. Galbūt pavyks gauti leidimą papildomai pasiskolinti.

Nors statybos darbai turėtų baigtis dar šiais metais, už juos Savivaldybė galės galutinai atsiskaityti per 60 dienų po pabaigimo, tad dalį reikalingų lėšų planuos kitais metais.

Šiaulių meras Artūras Visockas yra pasiryžęs pusę visam projektui reikalingų pinigų – apie 5 milijonus – gauti iš valstybės, tačiau paraiškų teikimas į ministerijų programas buvo nesėkmingas.

Šiaulių miesto savivaldybė jau kreipėsi į Ekonomikos ir inovacijų, Krašto apsaugos, Susisiekimo ir Vidaus reikalų ministerijas dėl Šiaulių 3 projektų palaikymo, iš kurių didžiausias – Šiaulių oro uosto infrastruktūros įrengimas.

Šiaulių meras pasirašė oficialų prašymą Vyriausybės kancleriui dėl tarpininkavimo rengiant ministerijų atstovų susitikimą Šiauliuose. Siekiam Šiaulių oro uosto projektą įtraukti į valstybės Ateities ekonomikos DNR planą, kurio priemonėms numatomas dviejų metų finansavimas.