Naujausios
Perdavė neatlygintinai
„Geležinė lapė“ jau yra tapusi vienu iš lankomiausių miesto objektų, o nuo šiol galės simbolizuoti konstruktyvų meno ir savivaldos bendradarbiavimą“, – rašoma Savivaldybės pranešime.
Šis procesas greičiau jau priešingas – ne vienerius metus V. Puronas ir nevyriausybinė organizacija Šiaulių nevyriausybinių organizacijų sąjunga, kuri pastaruoju metu buvo šio meninio akcento savininkė, buvo spaudžiama perleisti „Geležinę lapę“ Savivaldybei. V. Puroną įžeidė valdžios žingsnis nugriauti jo kitą kūrinį, stovėjusį šalia Šiaulių arenos „Penktąjį kėlinį“. Savivaldybės administracija rado priežasčių bylinėtis su V. Puronu teismuose dėl administracinių dalykų.
Kai vasario pabaigoje mero pavaduotojas Domas Griškevičius nusiuntė raštą tiek meninio akcento autoriui, tiek organizacijai, V. Puronas aiškino, kad „Geležinė lapė“ miestui yra dovanota, o biurokratiją galima sutvarkyti per 10 minučių, tik niekas į jį nesikreipia, nesikviečia pokalbiui.
Miesto valdžia šiuos argumentus išgirdo ir meras Artūras Visockas pakvietė autorių į savo kabinetą. Iš anksto aptarus visas susitarimo sąlygas ketvirtadienį dizaineris Vilius Puronas ir Savivaldybės administracijos direktorius Antanas Bartulis pasirašė paramos sutartį, pagal kurią V. Puronas neatlygintinai perdavė „Geležinę lapę“ miesto Savivaldybei.
Sutartyje numatyta, kad Savivaldybė nekeis skulptūros vietos ir krypties, naudotis ją pagal tikslinę paskirtį – nuolatiniam eksponavimui Talkšos ežero pietvakariniame krante. Taip pat numatoma ją prižiūrėti įrengti naktinį apšvietimą ir, esant būtinybei, su autoriaus žinia ir patvirtinimu atnaujinti kūrinį bei aplinką.
Miesto administracija įsipareigojo įrengti atminimo lentelę su skulptūros atsiradimo data ir aplinkybėmis, nurodyti jos gamintoją ir autorių. Dar vienas svarbus momentas – „Geležinė lapė“ bus apdrausta nuo galimo vandalizmo ar gamtos reiškinių.
„Dėkoju autoriui, kad patikėjo savo žinomiausią darbą miestui, Savivaldybė juridiškai įsipareigojo šia skulptūra rūpintis, ją prižiūrėti, puoselėti aplinką, tai ir bus daroma su paties Viliaus Purono pagalba“, – po „Geležinės lapės“ perdavimo sakė miesto meras A. Visockas.
Ar miestui prireiks V. Purono patirties ir žinių?
„Padėjau šioje istorijoje tašką. Paspaudėm su meru alkūnėmis ir dezinfekavau rankas“, – pakomentavo Vilius Puronas.
Jis redakcijai kalbėjo, kad „Geležinė lapė“ bus Lietuvos meno istorijoje unikalus reiškinys, nes šis kūrinys dovanotas miestui prieš 10 metų. Tai – pramonininkų dovana Šiauliams minint Lietuvos vardo paminėjimo 1000-metį. Nors kūrinio autorius yra V. Puronas, įgyvendinti jį reikėjo daug brangaus techninio darbo ir medžiagų, ir tuo gelbėjo pramonininkai.
V. Puronas sakė, kad, perduodamas Savivaldybei savo kūrinį, išvengė kylančių dabar galinčių atsirasti klaustukų, kurie per 10 metų nekilo. Tai kūrinio aplinkos kokybė, jos idėjos panaudojimas rinkimų kampanijose ir panašiai.
„Leidžiu sau turėti supratimą, kad atėjo dabartinė kadencija kovoti, o ne dirbti, o administracinis darbas yra intelektinis darbas, kuris privalo apjungti mus visus – ir architektus, ir statybininkus, ir gamybininkus, ir mokytojus, ir studentus ir „nupezusius“ senelius“, – ironiškai kalbėjo kūrėjas.
Pats dirbęs Savivaldybės administracijoje, jis priminė, kad administracinis darbas yra ne algos gavimas, o būtent darbas. Jis pastebėjo, kad šita kadencija, kaip jokia kita, gavo ypatingai daug Europos Sąjungos lėšų.
„Bet džiaugsmo jos daugiausiai sukėlė užsienio gamintojams – trinkelių, apšvietimo stulpų – bet ne mano Lietuvėlei. Juridiškai aplinka tvarkoma beveik gerai, tačiau pilietiškai labai vidutiniškai“, – apgailestavo dizaineris.
Vertindamas tarp jo ir dabartinės miesto valdžios vykusius konfliktus, V. Puronas sakė turįs iliuziją, kad galbūt griovimo etapas praėjo, nes sėdėdami prie administracinio darbo jie pamatė, kiek, nesiremiant specialistais, padaroma broko.
„Gal ir mano istorinės, techninės, urbanistinės, meninės žinios gali būti naudingos miestui dirbant ateityje“, – vylėsi daugelio miestiečių mėgiamas kūrėjas.
