
Naujausios
Savivaldybė nevykdo įstatymo
Daiva Kerekeš, laikinai einanti Vyriausybės atstovo Šiaulių ir Telšių apskrityse pareigas, surašė du reikalavimus Šiaulių miesto tarybai. Plius vieną teikimą Savivaldybės administracijos direktoriui.
Reikalavimai iškelti po Vyriausybės atstovų įstaigos atlikto tyrimo, reaguojant į signataro Algimanto Sėjūno iškeltus klausimus dėl želdynų apsaugos ir tvarkymo Šiauliuose.
Buvo konstatuota, jog miesto Savivaldybė neįgyvendina net kelių Želdynų įstatymo reikalavimų. Pirmiausia – dėl želdynų inventorizavimo, kuris savivaldybės teritorijoje turi būti atliekamas kas 10 metų.
Per inventorizavimą turi būti įvertinama kiekvieno medžio būklė (kurie yra geros būklės, kurie turi būti prižiūrimi, kurie yra kirstini), ir nustatoma, kokie bus tvarkymo etapai.
Paskutinį kartą Šiauliuose savivaldybės lygiu toks želdynų inventorizavimas buvo atliktas 2008 metais, o naujas nė neorganizuojamas.
Savivaldybės Administracijos direktorius atsakyme Vyriausybės atstovų tarnybai teigia, jog "inventorizacija savivaldybės lygiu šiuo metu nėra tikslinga". Mat vyksta "atskirų želdynų inventorizavimas" pagal viešųjų erdvių rekonstrukcijos projektus, o "pilnos apimties inventorizaciją planuojama atlikti didžiajai miesto daliai susitvarkius, t.y. nuo 2021 metų."
Nustatyta, jog Savivaldybė nevykdo ir įstatymo reikalavimo užtikrinti, kad želdynų inventorizavimo ir apskaitos duomenys būtų prieinami visuomenei.
Todėl Vyriausybės atstovė pareikalavo, kad neatidėliojant būtų organizuojamas Šiaulių miesto savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimas ir apskaita bei užtikrinama, kad šie duomenys būtų prieinami visuomenei ir kasmet skelbiami viešai.
Įstatymas taip pat reikalauja, kad būtų nustatyta lėšų, reikalingų želdynų apsaugai, tvarkymui ir naujų veisimui, skyrimo tvarka. Bet Šiaulių miesto savivaldybės direktorius ir šiuo atveju informavo manąs, jog tokia "atskira lėšų skyrimo tvarka nėra reikalinga."
Todėl Vyriausybės atstovė surašė antrąjį reikalavimą miesto Tarybai – kad tokia tvarka neatidėliojant būtų nustatyta.
Meras yra įpareigotas artimiausiame miesto Tarybos posėdyje informuoti apie reikalavimus.
Miesto Taryba reikalavimus turi apsvarstyti ne vėliau, kaip per vieną mėnesį, nuo jų gavimo dienos.
Teikimas Šiaulių miesto savivaldybės Administracijos direktoriui yra surašytas dėl Želdynų priežiūros komisijos sudėties, kuri nėra pakeista, nors nebeturi kelių narių.
"Ši komisija turi tarti savo žodį ypatingais želdinių tvarkymo atvejais ir turi būti normaliai veikianti, – komentavo "Šiaulių kraštui" Vyriausybės atstovų įstaigos vyriausioji patarėja Violeta Kiurienė. – Želdinių inventorizavimas – ilgas procesas, bet svarbu, kad jis būtų pradėtas. Labai aiški turi būti ir želdynų tvarkymui bei apsaugai skiriamų lėšų tvarka: kiek kiekvienais metais skiriama lėšų, kas atsakingas už jų paskaičiavimą, kas – už panaudojimą."
Ji akcentavo, jog tyrimas ties Šiauliais nesustos: "Patikrinsime, kaip vykdo Želdynų įstatymą ir kitos savivaldybės apskrityje. Turime signalų, jog dėl medžių yra problemų ir Radviliškyje."
Signataro pozicija
Ar miesto Tarybos nariai vykdo priesaiką?
– Apėjom vargo ratą, – sako signataras. – Nuo Savivaldybės pradėjom, bet jokio atsakymo nesulaukėm – absoliutus ignoravimas.
Tai matydami, kreipėmės į finansų, vidaus reikalų, aplinkos ministrus, du kartus – į Premjerą. Atviru laišku kreipiausi ir į Prezidentą. Vyriausybės kancleris buvo davęs nurodymus ministerijoms išnagrinėti situaciją kartu su miesto Savivaldybe, Lietuvos savivaldybių asociacija. Raštai sukosi ratu.
Bandėm atkreipti dėmesį, jog Savivaldybė nesilaiko tarptautinės Orhuso konvencijos ir Želdynų įstatymo, vykdydama rekonstrukcijų projektus ir masiškai pjaudama sveikus brandžius medžius.
Vienintelė Aplinkos ministerija sureagavo, siūlydama Savivaldybei dar kartą aptarti medžių išsaugojimo galimybę su visuomene, bet realiai nieko neįvyko.
Pagaliau pradeda įsijungti stabdžiai: pareikalauta neatidėliotino miesto medžių inventorizavimo ir visuomenės informavimo apie želdinių apskaitą, jų būklę, tvarkymą.
Mano žiniomis, kai Vyriausybės kancleris dar kartą nurodė sugriežtinti savivaldybių kontrolę, Vyriausybės atstovė ėmėsi tyrimo.
Keturis mėnesius ratas sukosi. Mano tikslas buvo ir pasižiūrėti, kaip "viršus" reaguoja į masinę medžių pjūtį.
– Koks įspūdis?
Deja, ministrai, Premjeras, net Prezidentas tampa lyg priedanga Savivaldybei vykdyti tokius projektus.
Gal visi tikėjosi, kad sustosiu?
– Kokių išvadų pats priėjote?
– Mane apstulbino Savivaldybės administracijos direktoriaus aiškinimas, jog tik 2021 metais atliks miesto medžių inventorizavimą. Tai visiškas įstatymo nevykdymas. Negana to, visiškas nesuvokimas, kad įstatymo negalima nevykdyti.
Toliau pjauna parką, pjaus medžius gatvėse – iki 2021 metų miesto centre jau bus išpjovę 1 000 medžių.
Pagal Želdynų įstatymą negalima sveikų medžių kirsti. Jokie ministro ar Administracijos direktoriaus įsakymai nėra viršesni už įstatymą.
Jeigu reikia gatvėje medžius kirsti, turi visuomenei įrodyti, kodėl to reikia? Bet viskas daroma tyliai, informacija slepiama.
Įstatymo ignoravimas – tai rimtas klausimas miesto merui, vicemerams, ir visiems miesto Tarybos nariams. Jie prisiekė laikytis Konstitucijos ir įstatymų. Ar vykdo priesaiką?
Kelsime klausimą apie asmeninę politikų – Savivaldybės vadovų – atsakomybę. Reikia aiškintis, kas ir kaip atlygins jau padarytą žalą? Tai klausimas visai miesto Tarybai.
Vilniaus gatvės bulvare buvo nupjauti dideli sveiki brandos dar nė nesulaukę medžiai. Jie galėjo augti dar 30 ir daugiau metų.
Patvirtinimas yra Klaipėdos Vilties ir S. Nėries gatvėse augančios liepos, kurioms 120 metų. Buvo atlikta jų ekpertizė ir lapkričio 29 dieną viešame susirikime su visuomene spręsta, ką su jomis daryti, kaip išsaugoti?
Klaipėdos savivaldybė pradėjo bendrauti su visuomene. Manau, jog tai ir mūsų veiklos rezultatas.
O Šiauliuose išpjovėme 60 metų liepas – tai nusikaltimas.
– Turite vilties, kad masinė medžių pjūtis bus sustabdyta?
– Tai, kad nors viena institucija pripažino, jog įstatymas yra nevykdomas, tai jau daug. Bet mes darbo dar nebaigėm.
Rekonstrukcijų projektų tikslas – gerinti aplinkos kokybę. Mes įrodinėjame, jog jis negali būti pasiektas, masiškai kertant sveikus brandžius medžius.
Įžūliai tikinama, jog jų iškirtimas kompensuojamas – mat sodina daugiau, nei iškerta. Bet tai jokia kompensacija.
Dendrologai teigia, jog vietoj vieno iškirsto sveiko brandaus medžio reikėtų pasodinti 60–100 medelių, kad jų lajos atstotų didelio medžio lają. Ar bulvare, kuriame iškirto 100 didelių liepų, įmanoma pasodinti 600–1 000 naujų medelių?
Nauji medeliai gali ir neprigyti. Apėjom juos ir nustatėm, jog 40 procentų tų medelių būklė jau bloga, nes blogai prižiūrimi. Po 30 metų ar net anksčiau juos vėl reikės keisti.
Tokie euroremontai vyksta visoje Lietuvoje. Kerti medį ir "įsisavini" pinigus. Pinigai labai dideli. Šiauliuose viešųjų erdvių rekonstrukcijoms skirta 55 milijonai eurų, iš jų 45 milijonai – Europos Sąjungos parama. Juos gi galima skirti ne tik medžių kirtimui, bet ir priežiūrai.
Medžiai turi būti ginami ir ginami pagal Želdynų įstatymą.
